Antradienį bus atidaryta pagalbos linija norintiems mesti rūkyti

Švedų mokslininkas Karl Fagerstrom apie priklausomybę nuo rūkymo: „Ji tokia pat stipri kaip ir priklausomybė nuo narkotikų“

Priklausomybė rūkymui kamuoja ne tik Lietuvos, bet ir didelę dalį pasaulio gyventojų. Pasaulio mokslininkai, medikai ir industrijos atstovai iki šiol ieško kelių, kaip padėti visuomenei atsikratyti didžiausių sveikatos rykščių – alkoholio ir narkotikų vartojimo bei rūkymo.

Jau eilę metų viso pasaulio specialistai garsiai diskutuoja temomis – kaip sumažinti rūkančiųjų skaičių bei kaip padėti žmogui, negalinčiam mesti rūkyti?

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidos „Sveikas rytojus“ rubrikoje „Sveikatos patarimai“ skirtingų sričių specialistai dalinosi savo patirtimi ir įžvalgomis, kaip padėti rūkančiajam, kokia yra užsienio šalių praktika, siekiant sumažinti cigarečių rūkymą.

Kaip teigia Švedijos psichologas, rūkymo metimo klinikos įkūrėjas, 1999 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apdovanotas už nuopelnus tabako srityje, Karl Fagerstrom, dažnai žmonės rūkymo nepriskiria prie priklausomybių sąrašo, nes vizualiai yra labai sunku identifikuoti rūkantįjį nuo nerūkančiojo.

„Dažnas pilietis gali galvoti, kad tik stiprieji nelegalūs narkotikai sukelia priklausomybę, nes jų pavartojęs žmogus atrodo kitaip, ant jo matosi, kad jis vartojo narkotiko.

To nėra su vartojančiu ir turinčiu priklausomybę nuo nikotino, nes žmogus, pavartojęs nikotino, nepakeičia savo elgesio. Kadangi vizualiai nesimato jokio efekto, žmonės galvoja, kad mesti rūkyti turi būti labai lengva“, – laidoje pasakojo psichologas K. Fagerstrom.

Psichologas teigė, kad pripratimą prie cigarečių galima palyginti net su priklausomybe sunkiosioms narkotinėms medžiagoms.

„Priklausomybė nikotinui yra labai svarbi. Daug narkomanų yra taip pat priklausomi ir nuo nikotino. Dažnai paklausus narkomano, ar jam lengva mesti rūkyti, jis tai palygintų su narkotikų metimu. Vadinasi, atsisakyti nikotino yra labai sunku, tačiau visuomenė to nesupranta“, – mintimis dalinosi K. Fagerstrom.

Anot jo, žmonės rūko dėl tabako gaminiuose esančio nikotino, tačiau didžiausią žalą sukelia ne jis.

„Pirmiausia noriu pabrėžti, kodėl žmonės naudoja tabako gaminius. Taip yra todėl, kad juose yra nikotino. Kai žmogus rūko cigaretes, jis įkvepia maždaug 6000-7000 skirtingų cheminių medžiagų.

Iš šių visų medžiagų bent 60 yra kancerogeninės. Tad rūkymas yra pasaulyje labiausiai užteršta priklausomybė. Pats nikotinas nėra kancerogeninis, todėl rūkyme galima sumažinti žalą, jei žmogus rūko tik nikotiną ir negauna į savo organizmą kitų kancerogeninių medžiagų.

Žinoma, aš neneigiu, kad rūkymas – taip pat psichologinis įprotis, kurį yra labai sunku išgyvendinti, kaip kad nagų kramtymas, sakykime. Bet nikotinas yra pati pagrindinė medžiaga, sukelianti priklausomybę – jei ne nikotinas, nei vienas žmogus nerūkytų“, – laidoje pasakojo K. Fagerstrom.

Psichologas K. Fagerstrom paralelių randa ir tarp cigarečių rūkymo bei vieno iš pačių populiariausių gėrimų pasaulyje – kavos.

„Jei mes nuspręstumėme rūkyti kavą, kofeinas sukeltų tokią pačią žalą, kaip ir cigarečių rūkymas. Kas yra tabako medyje, tai yra labai panašu į tai, kas yra kavos medyje. Yra tūkstančiai skirtingų medžiagų, tačiau kavos mes nerūkome.

Prieš penkiasdešimt metų buvo įprasta kavą virti, tačiau tai nebuvo labai sveika širdžiai bei kraujotakos sistemai. Todėl mes atradome kavos filtravimo metodus, kuriais galime mėgautis kava ir kurie sukelia mažiausią žalą organizmui.

Būtent kavos filtravimas šiandien ir yra panašus į rūkymo žalos mažinimą, kuris šiandien ir vyksta su nikotinu. Dėl šių priežasčių yra labai svarbu turėti mažiausiai žalingas priemones, galimas žalos mažinimui“, – kalbėjo K. Fagerstrom.

Profesorius pateikė Švedijos pavyzdį, mat daugiau nei šimtą metų švedų vartojamos tabako pagalvėlės ne tik padarė Švediją viena iš lyderių Europoje, turinčią mažiausiai rūkančiųjų cigaretes žmonių skaičių, bet ir įrodo, kad produktai be degimo lemia ir kur kas mažesnę nuo rūkymo kylančių ligų statistiką.

„Jei žiūrime į nikotino naudojimą visoje Europos Sąjungoje, 20 proc. jį naudoja švedų vyrai, kas nelabai skiriasi nuo kitų Europos šalių. Tad mūsų vidurkiai panašūs, jei kalba eina apie nikotino naudojimą.

Tačiau jei žiūrime į cigarečių vartojimą, mes turime itin mažą statistiką. Tad kramtomasis tabakas yra pagrindinė paslaptis, mažinant cigarečių vartojimą“, – pasakojo specialistas.

Garsus lenkų psichiatras, priklausomybių ekspertas dr. Piotr Wierzbinski laidoje „Sveikas rytojus“, kalbėdamas apie rūkymo žalos mažinimą, pabrėžė, kad jei įmanoma mesti rūkyti, tai reikia ir daryti.

„Didžiausia problema apie žalos mažinimą yra žinių trūkumas, kaip smegenys veikia. Aš esu psichiatras, tad tai man labai aišku. Edukacija, edukacija ir dar kartą edukacija. Žalos mažinimas nėra skirtas kiekvienam, jei įmanoma mesti rūkyti, tai reikia ir daryti.

Tik kai to tikrai nepavyksta pasiekti, reikia rinktis mažiau žalingus produktus. Žalos mažinimo koncepcijos įgyvendinimas, deja, ne visada priklauso nuo mokslininkų“, – atviravo dr. Piotr Wierzbinski.

Apie galimybes ir pastangas mažinti tabako sukeliamą žalą laidai papasakojo ir „Philip Morris International“ pasaulinės tabako kompanijos tarptautinės komunikacijos viceprezidentas Tommaso di Giovanni. Anot jo, išvengti rūkymo sukeliamos žalos yra įmanoma, jei mokslas, valdžia ir tabako gaminių kūrėjai dirbs kartu.

„Net Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad iki 2025 visame pasaulyje turėsime lygiai tiek pat rūkančiųjų, kiek jų turime ir šiandien. Manau, kad yra svarbu į šį klausimą pažiūrėti pragmatiškai. Ką galime padaryti dėl visų rūkančiųjų, kurie tiesiog nemeta rūkyti?

Ar galime jiems pasiūlyti mažiau žalingas alternatyvas, o ne palikti juos likimo valioje su vienu pasirinkimu – cigaretėmis? Tai, tikriausiai, yra blogiausia, ką mes galėtume padaryti.

Yra daugybė klausimų, kuriuos reikia atsakyti per mokslą, per įstatymus. Svarbiausia, juos atsakyti ir dirbti visiems išvien“, – pasakojo T. Giovanni.

Visi kalbintieji sutiko – svarbiausia mesti šį žalingą įprotį. Tačiau ką daryti, jei ne visi rūkantieji įstengia tai padaryti?

„Net Jungtinių Tautų Tabako ir sveikatos koordinavimo centras praeityje metė iššūkį pramonės atstovams ieškoti mažiau toksiškų produktų nei cigaretės vien todėl, kad rūkymas sukelia ligas ir sukelia priklausomybę, o alternatyvūs būdai rūkymui gali padėti išsaugoti sveikatą tų, kurie mesti rūkyti negali.

Tačiau iki 2000-ųjų metų visi bandymai rasti mažiau kenkiančias alternatyvas buvo nesėkmingi dėl to, kad nebuvo technologijų, inovacijų ir mokslo. Situacija pasikeitė nuo ankstyvųjų 2000-ųjų metų, o 2008-aisiais Amerikos gamintojai nusprendė skirti dar daugiau investicijų ir sukurti naujas alternatyvas rūkantiesiems, kurios būtų paremtos mokslu“, – pasakojo T. Giovanni.

Atlikus įvairiausius mokslinius tyrimus, buvo prieita išvados, kad žala sumažinama, jei pašalinamas degimo procesas, todėl ne vienoje šalyje atkreipiamas dėmesys į bedūmius gaminius. Nors šalių patirtys yra labai skirtingos, tačiau sutelkus visas organizacijas, būtų galima padaryti taip, kad cigarečių sukeliamos žalos nebeliktų.

„Vieno atsakymo nėra, tačiau mes darome viską, kad tai taptų realybe. Kai konkrečioje šalyje nerūkoma, tai priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo vyriausybių, tabako kontrolės organizacijų, tai priklauso nuo vartotojų, nevyriausybinių organizacijų – kiekvienas turi atlikti savo vaidmenį. Kai kurios šalys, jei visi vaidins šį vaidmenį, gali neberūkyti“, – kalbėjo specialistas.

Sveikatos ir sveikos gyvensenos laida „Sveikas rytojus“ – ilgą darbo patirtį medicinos srityje sukaupusių 4 specialistų pokalbis su laidos žiūrovais apie geros sveikatos profilaktiką, gyvenimo būdo patarimus, naudingiausias ir aktualiausias medicinos, farmacijos aktualijas bei sveiko gyvenimo būdo puoselėjimą.

Ilgametė laidos vedėja gydytoja Irena Pivoriūnienė dalino laiko patikrintus sveikatos patarimus, plastikos chirurgijos specialistas, vienas iš „Fi Clinica“ įkūrėjų Vygintas Kaikaris pasakojo apie sveiką grožį, psichoterapeutas, „Eglės sanatorijos“ direktorius medicinai Arvydas Balčius kalbėjo apie geros sveikatos profilaktiką, o grožio terapijos studijų dėstytoja, veido masažų instruktorė, „Fi Clinica“ grožio specialistė Ramunė Skurkienė pasakojo apie sveiko gyvenimo paslaptis bei gražios odos puoselėjimą.

Sveikas rytojus“ – sekmadieniais 12 val. per TV8!

Skaitomiausi portalai

Sidebar placeholder