Tyrimas atskleidė lietuvių mitybos įpročius - būtina vartoti mažiau mėsos (1)

Netinkami mitybos įpročiai gali daryti ne tik neigiamą įtaką sveikatai, bet ir sukelti nepataisomus padarinius klimatui. Vis dažniau garsiai prabylama apie mėsos vartojimo žalą ir sprendimo būdus, kaip ją sumažinti.

Visuomenės tyrimas apie Lietuvos gyventojų įpročius rodo, kad lietuviai valgo daugiau mėsos, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), tačiau dauguma jų norėtų į mitybą įtraukti daugiau augalinio maisto.

„Gausus mėsos vartojimas kenkia ne tik mūsų sveikatai, bet ir pasauliui. Gyvulininkystė – viena labiausiai teršiančių industrijų pasaulyje, šioje ūkio šakoje kasmet išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų negu transporto sektoriuje.

Mėsos pramonė taip pat yra pati didžiausia miškų nykimo priežastis“, – sako mitybos pokyčių siekiančios ir gyvūnų teises ginančios organizacijos „Gyvi gali“ vadovė Meda Šermukšnė.

Lietuviai nori pokyčių

Organizacijos „Gyvi gali“ inicijuoto „Spinter“ atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip puse Lietuvos gyventojų mėsą vartoja 4 kartus per savaitę ir dažniau.

„Šie skaičiai iš tiesų kelia nerimą, kadangi mėsos Lietuvoje suvartojama kasmet vis daugiau. PSO rekomenduoja mėsą vartoti ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę. Tačiau tyrimas rodo, kad beveik 60 proc. lietuvių rekomendacijomis nesivadovauja. Net 16 proc. apklaustųjų mėsą vartoja kiekvieną dieną“, – sako M. Šermukšnė.

Nors mėsą lietuviai vartoja gausiai, beveik pusė apklaustųjų norėtų keisti gyvūninius produktus į augalinius esant plačiam pasirinkimui ir prieinamai kainai. Augalinės mitybos populiarinimui, gyventojų įsitikinimu, labiausiai trukdo aukštos tokių produktų kainos ir mažas pasirinkimas. Trečdalis apklaustųjų pageidautų lengvatų augalinio maisto gamintojams ir prekybininkams.

„Tyrimas taip pat parodė, kad  pusė šalies gyventojų mano, kad valdžia turėtų sąmoningai ir kryptingai skatinti augalinio maisto naudojimą Lietuvoje. Teigiamų pavyzdžių šiuo klausimu toli ieškoti nereikia. Štai Nyderlandų vyriausybė prieš kelias savaitės paskelbė skirianti 60 ml. eurų ekosistemai, susijusiai su ląsteliniu žemės ūkiu (kultivuojamos mėsos pramonės vystymui).

Tai iki šiol yra pati didžiausia vyriausybės parama alternatyviojo maisto gamybai. Kitas pavyzdys – Niujorkas, kurio ligoninėse nuo šiol tiekiamas tik augalinis maistas, nebent paprašoma kitaip. Šis sprendimas priimtas ne tik dėl naudos sveikatai, bet ir dėl klimato kaitos“, – teigia M. Šermukšnė.

Žala klimatui – nepataisoma

Nors mėsos Lietuvos gyventojai vartoja per daug, gyvulininkystės žala klimatui jiems yra pažįstama. Tyrimas rodo, kad pagrindinėmis problemomis, kurias kelia gyvulininkystė, gyventojų nuomone, yra miškų ir bioįvairovės naikinimas, oro tarša dėl metano dujų ir vandens resursų eikvojimas. Mažesnė dalis apklaustųjų mini dirvožemio degradaciją ir augalinių produktų eikvojimą.

Gyvulininkystė atsakinga už maždaug 16-18 proc. visų išmetamųjų dujų, be to, fermos teršia aplinką ir gruntinius vandenis. Tam, kad būtų išauginamas maistas gyvūnams arba įrengtos ganyklos, sparčiai kertami miškai. Gyvūnų auginimas reikalauja daugybės resursų: vandens, grūdų ir žemės plotų.

„Tai lemia ir intensyvėjančius klimato kaitos padarinius: sausras, potvynius, karščio ar šalčio bangas įvairiuose regionuose. Per didelis mėsos vartojimas veikia ne tik gamtą, bet ir pasaulio žmonių sveikatą.

Mokslininkai vis dažniau prabyla apie ligas, kurias lemia gausus mėsos vartojimas: širdies ir kraujagyslių ligos, vėžys, diabetas, sergamumas, taip pat įvairių pandemijų išplitimas“, – sako organizacijos „Gyvi gali“ vadovė.

Pasak M. Šermukšnės, dabartinė maisto gamybos sistema nėra palanki pasauliui. Jeigu norime pasiekti užsibrėžtus klimato kaitos sustabdymo tikslus – būtina vartoti mažiau mėsos:

„Nesakau, kad visi turėtų staiga tapti veganais ar vegetarais, tačiau Vakarų valstybės suvartoja kur kas daugiau mėsos nei yra rekomenduojama. Jeigu eikvosime resursus tokiu greičiu kaip dabar – Žemės scenarijus išties liūdnas“.

„Niekada nerekomenduoju imtis kraštutinumų, mėsos produktų mažinimas nereiškia visiško atsisakymo. Jeigu manote, kad atsisakyti mėsos yra per daug sudėtinga, iš pradžių mėsos nevalgykite vieną dieną per savaitę, po kiek laiko bandykite mėsos nevalgyti dvi ar tris dienas per savaitę, o ilgainiui galbūt pajausite, kad mėsos norisi vis mažiau“, – teigia M. Šermukšnė.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder