Audronė Juozauskaitė: „Į problemą pažvelgti lyg į galimybę“

„Jei į kiekvieną problemą žiūrėsi kaip į galimybę, tuomet, nepaisant jaudulio ir blaiviu protu suvokiamos rizikos, prisiimsi atsakomybę ir ieškosi sprendimo. O sprendimą įmanoma rasti beveik visose situacijose!“ - sako sceninio meno vadybos profesionalė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotoja menui Audronė Juozauskaitė.

Ji - ir pianistė koncertmeisterė, vargonininkė, giesmių kūrėja ir atlikėja.

Apie viską plačiau - pokalbyje su Audrone Juozauskaite.

Darbas teatre ne tik įdomus, bet praturtinantis bendravimu su ypatingomis sutiktomis asmenybėmis?

Be abejo! Tie susitikimai nepaprastai praturtino mane ne tik kaip pianistę, profesionalaus scenos meno vadybininkę.

Iš gyvenimo gavau didžiulę dovaną, nes apie teatro meną galėjau mokytis ne iš vadovėlių, bet bendraudama su istorinėmis asmenybėmis - gyvai ir nuoširdžiai.

Kiekvienas gyvenimo kelyje sutiktas teatralas tapo ištisu teatrinės ir gyvenimiškos patirties lobynu, iš kurio galėjai semti kiek tinkamas. 

Iš gyvenimo gavau didžiulę dovaną, nes apie teatro meną galėjau mokytis ne iš vadovėlių, bet bendraudama su istorinėmis asmenybėmis - gyvai ir nuoširdžiai.

Įdomu būtų išgirsti apie jūsų veiklą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Šiame teatre 15 metų vadovavau Kūrybinio darbo planavimo skyriui. LNOBT pradėjau dirbti 2003 metais. Įsiliejau į ambicingą ir veržlią jaunų žmonių komandą, kuri, vadovaujama tuometinio generalinio direktoriaus Gintauto Kėvišo, visomis išgalėmis stengėsi kurti tarptautinio lygio teatrą. 

Atėjusi radau didžiules popierines tvarkaraščių paklodes, nebe pirmos jaunystės kompiuterį beveik be jokių duomenų ir nepaliaujamai skambantį laidinį telefoną, nuo kurio negalėdavai atsitraukti nė minutei. 

Teko nemažai padirbėti, kuriant skaitmeninę duomenų bazę, šiuolaikiškas tvarkaraščių sistemas.

Muzikiniame teatre dirba daugybė žiūrovams nematomų specialistų, kurių dėl mažos paklausos neruošia jokia ugdymo įstaiga. 

Todėl visko tenka mokytis praktikoje. Todėl ir aš, kaskart lankydamasi užsienio teatruose, fotografuodavau tvarkaraščius, dokumentų pavyzdžius, semdavausi idėjų, kurias galėčiau taikyti savo darbe. 

Vėliau daugelį šių praktikų pamažu įdiegiau savo darbe, formuodama ilgalaikio kūrybinio darbo planavimo sistemą. 

Kiek vėliau ir pačiai teko dirbti užsienio atlikėjų agentūroje vadybininke-konsultante. Taigi, teatro veiklos planavimo procesus ir operos solistų veiklą puikiai pažįstu iš abiejų „barikadų“ pusių - ir iš teatrinės, ir iš agentūros pusės.

Nepaprastai didelį džiaugsmą teikė darbas su jaunais atlikėjais, mentorystė, pagalba tiems, kurie žengia pirmuosius žingsnius scenoje. 

Teko ir ne vieną ašarą šluostyti, bet dabar matau, kad tiems, kuriuos kažkada guodžiau ir drąsinau, dabar puikiai sekasi. Taip pat teko ne kartą skaityti paskaitas tarptautinei studentų auditorijai karjeros formavimo tema.

Troškimas padėti jauniems solistams skintis savo kelią į didžiąją sceną įkvėpė ir mintį rengti kasmetinę operos solistų perklausą - buvau viena iš jos atsiradimo iniciatorių.

Dar viena sritis, kuri man labai rūpėjo, dirbant LNOBT, - ryšių su lietuvių operos solistais, baigusiais studijas ir plėtojančiais karjerą svetur, puoselėjimas. 

Pradėjau dirbti LNOBT tuo metu, kai studijuojančius užsienyje lietuvius galėjai suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų. Iki šiol tebeturiu tuomet susikurtą duomenų bazę su visų lietuvių solistų, ir dainuojančių Lietuvoje, ir užsienyje karjerą kuriančių, kontaktais - kad tik nė vienas nebūtų pamirštas ir turėtų galimybę sugrįžti į gimtosios šalies sceną.

Kaip dirba teatro vadyba?

Tai 70 proc. galvojimo, nematomo darbo, ir 30 proc. veiklos. Planavimas yra nepaprastai kompleksiškas ir kolegialaus darbo reikalaujantis procesas, kuris prasideda nuo vadovo duotų meninių gairių, kada ir kokie pastatymai turėtų vykti.

Toliau vyksta derybos dėl spektaklio licencijos įsigijimo (jei tokia yra), prodiuseriai derina klausimus su statytojais, rengiamos atlikėjų perklausos. 

Kaip ir kiekviename projekte, laikas čia skaičiuojamas atgal nuo numatytos premjeros datos: kiek laiko duoti repeticijoms scenoje, kiek laiko režisieriui prireiks surepetuoti sceninę medžiagą, kiek laiko repetuos orkestras, kiek laiko ruošis individualiai solistai ir choras, o svarbiausia, kada atlikėjai gaus muzikinę medžiagą.

Žinoma, reikia laiko ir įprastam teatro repertuarui parengti. Juk kiekvieną savaitę teatre rodomi skirtingi spektakliai, kuriems taip pat reikia ruoštis. Taip ir dėlioji tinklelius! Tai yra darbas, kurį galėčiau prilyginti architekto darbui nuo brėžinio iki pastato.

2018 metais tapote Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo pavaduotoja menui?

2018-aisiais, palankiai susiklosčius aplinkybėms, atsirado galimybė grįžti namo - į pajūrį, tad dalyvavau KVMT paskelbtame konkurse. Tapusi pavaduotoja menui, prisijungiau prie tuometinės teatro vadovės Laimos Vilimienės komandos. Teatro vadovas - tarsi kapitonas, stovintis prie laivo šturvalo. 

Jis nurodo teatro meninę kryptį ir viziją, veda laivą. Pavaduotojas menui yra savotiškas meninės veiklos šturmanas, atsakingas už meninių projektų įgyvendinimą. 

Privalai labai gerai išmanyti visus teatro veiklos planavimo niuansus, įvairių grandžių veikimo specifiką, gebėti įvertinti meninio atlikimo ir spektaklio techninę kokybę, o kai ta kokybė nepakankama - atitinkamai reaguoti.

Mano atsakomybės ir pareigos labai įvairialypės, be kita ko - tai ir naujų projektų paraiškų rašymas bei pateikimas, projektų meninio vyksmo priežiūra, atlikėjų subūrimas, licencijų gavimas ir galimybės rodyti spektaklius derinimas (didžioji dalis mūsų spektaklių prieš juos atliekant turi gauti leidimą iš licencijos turėtojo). 

O kur dar įvairiausių finansinių ir logistinių sąlygų derinimas, kūrybinės veiklos planavimas, įvairiausių raštų rengimas... 

Visas veiklos sritis sunku ir išvardinti. Tačiau smagiausia teatre yra tai, kad didžiajai daliai darbų tinkamai atlikti reikalinga komanda, todėl niekada nebūni vienas - nuolat tariamės, diskutuojame, ieškodami geriausio sprendimo.

LNOBT išmokote derėtis?

Turėjau gerus mokytojus! Tuomet teko daug dirbti su užsienio agentūromis ir pavieniais atlikėjais, derinant jų atvykimo sąlygas. 

Derybos - tai savotiškas žaidimas, labai smagus užsiėmimas, jei perpranti taisykles. 

Reikia tiesiog imtis veiksmo ir... nepamiršti šypsotis, net ir rašant laišką elektroniniu paštu.

Svarbiausia - jų nesureikšminti galvojant, kad tai gyvenimo ir mirties klausimas. Reikia tiesiog imtis veiksmo ir... nepamiršti šypsotis, net ir rašant laišką elektroniniu paštu.

Beje, nepaliaujamas noras gilinti profesines žinias mane vėl grąžino į LMTA suolą, kur 2018 metais baigiau dar vienas magistro studijas - šįkart meno vadybos. 

Baigiamojo darbo tema pasirinkau sritį, kuri visuomet rūpėjo labiausiai - operos solistų vadybą. Šis mano diplominis darbas Lietuvoje yra pirmas, tokia apimtimi nagrinėjantis daugeliui solistų rūpimus klausimus.

Ar visos užduotys įveikiamos?

Viskas priklauso nuo požiūrio. Jei nuleisi rankas, kiekviena užduotis bus neįveikiama. Tačiau jei į kiekvieną problemą žiūrėsi kaip į galimybę, tuomet, nepaisant jaudulio ir blaiviu protu suvokiamos rizikos, prisiimsi atsakomybę ir ieškosi sprendimo. 

Svarbiausia išlaikyti ramybę ir žinoti, kad sprendimą įmanoma rasti beveik visose situacijose. Būdavo, vėlai vakare sužinai, jog pagrindinis rytojaus spektaklio solistas susirgo, o Lietuvoje kito tokio nėra... 

Tuomet rytas prasideda ne nuo solisto paieškų, o nuo skrydžių tvarkaraščių nagrinėjimo ir tik po to sekdavo skambučiai užsienio solistų agentūroms. Pasirenki tą regioną, iš kurio dar įmanoma laiku atskristi į spektaklį Vilniuje, ir galiausiai suderini taip, kad solistas teatre atsiranda likus pusei valandos iki spektaklio. 

Taip yra buvę ne kartą. Su komanda buvome atidirbę sistemą, kuomet drauge su vairuotoju į oro uostą vykdavo režisieriaus asistentas, nešinas kompiuteriu su spektaklio įrašu, kad pakeliui į teatrą galėtų su solistu peržiūrėti spektaklio režisūrinį piešinį, o prie tarnybinio įėjimo laukdavo aprengėjos, kad kuo greičiau galėtų pamatuoti kostiumą.

Man dirbant LNOBT per 15 metų dėl atlikėjo ligos nebuvo atšauktas nė vienas spektaklis. Kainuodavo nemažai sveikatos ir man, ir, manau, atvykusiems solistams, bet pavykdavo. 

Bet koks palengvėjimas apimdavo po tokio išgelbėto spektaklio antro veiksmo! Mat pirmo veiksmo metu aš dar negalėdavau atsikvošėti nuo įtampos, mintyse dainuodavau drauge su solistu, atidžiai sekdama kiekvieną žingsnį ir pasiruošusi bėgti į užkulisius, jei kas nenumatyto nutiktų.

Garsėjate savo sąmoju, erudicija. Gal ir skaitytojams papasakotumėte nors vieną linksmą istoriją iš teatrinio gyvenimo?

Teatras - tai gyvas organizmas, kuriame netikėtumai yra kasdienybė. Kai kurie jų iš pirmo žvilgsnio visiškai neatrodo smagūs ir tik vėliau tampa puikiomis istorijomis, iš kurių galime drauge pasijuokti.

2009-ieji, lapkričio pabaiga. Siaučia gripo epidemija. Trečiosios „Karmen“ premjeros rytą paaiškėja, kad visos trys pagrindinio vaidmens atlikėjos serga. Spektaklio bilietai išparduoti, Karmen - neturime. 

Nesigilinsiu į visas peripetijas, kaip Vilniuje atsirado latvių solistė Kristina Zadovska, kurią vairuotojas paėmė tiesiai iš kaimo turizmo sodybos, iš jos dvynukų gimtadienio šventės! Iki spektaklio - vos keletas minučių. 

Aprengėjos skubiai matuoja suknelę, grimerės tvirtina peruką, dirigentas su soliste tikslina kupiūras.

Prasideda spektaklis. Uždanga pakyla. Scena kareivinėse, Karmen, habanera... Žinia - pagal siužetą Karmen scenoje turėtų flirtuoti su karininku Don Choze ar toreadoru Eskamiljo. 

Tačiau pala, kodėl pirmame veiksme ji neatsitraukia nuo eilinio kareivio? O antrame veiksme, savo žodžius skirdama Eskamiljo, kažkodėl nenuleidžia akių nuo smuklininko ir vis taikosi atsistoti greta jo??? 

Tik atidžiai įsižiūrėjusi supratau, kad spektaklį prižiūrintis režisieriaus asistentas apsirengė atitinkamo veikėjo sceniniu kostiumu ir tyliai sufleruoja viešniai jos mizanscenas. Buvo labai smagu stebėti išradingą kolegos sprendimą.

Kuo labiausiai didžiuojatės?

Didžiuojuosi būdama KVMT komandos dalis, nes vienas teatre sunkiai galėtum ką nuveikti. Visi mūsų gražūs nuveikti darbai ir įgyvendinti projektai yra mūsų darnios veiklos vaisiai.

Labai džiaugiuosi, kad pavyko Klaipėdos elinge sukurti drąsų ir išskirtinį Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pastatymą, kuris tapo teatro ir miesto vizitine kortele. Užsieniečiai tarptautinėse konferencijose, pamatę kortelėje užrašą „Klaipeda State Music Theatre“, dažnai klausia: „O, “Skrajojantis olandas„?!“

Buvau viena iš tų, kuriems kilo idėja sukurti istorijų operą „Klaipėda“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Jai muziką rašė keturi kompozitoriai. 

Džiaugiuosi Klaipėdos miesto gimtadieniui pristatyta oratorija „Sakmė apie Mėmelburgą“, kurios autoriai - br. Benediktas Jurčys OFM ir Alvidas Remesa. Šie du kūriniai, prie kurių atsiradimo teko garbė prisidėti, tapo ne tik gražūs Klaipėdos miesto sukakčių paminėjimo akcentai, tačiau praturtino ir Lietuvos profesionaliosios sceninės muzikos lobyną.

Be abejo, negaliu nepaminėti etapinio Ph. Glasso operos „Kelionė“ pastatymo, kuris yra pirmasis šio kompozitoriaus operos pastatymas Lietuvoje. Šis spektaklis mūsų teatre sulaukia žiūrovų ne tik iš Lietuvos, bet ir viso Pabaltijo.

Pastatyta daug gražių premjerų - visos jos unikalūs projektai, prasidėję nuo drąsios idėjos, kuri pradžioje atrodo sunkiai įgyvendinama (o gal ir neįmanoma). O tada nusišypsai, pakeli galvą - darom! - ir, su virpuliu nerdama į dar vieną smagų iššūkį, sėdi prie darbo, ieškai licenciarų kontaktų. 

Teko spręsti nemažai vadybinių klausimų, susijusių su neseniai KVMT scenoje pristatytu Roaldo Dahlio ir Timo Minchino miuziklu „Matilda“. Johanno Strausso 200 metų jubiliejui pirmą kartą Lietuvoje pristatėme jo operetę „Tūkstantis ir viena naktis“. O kiek drąsių ir ambicingų idėjų dar laukia savo premjeros dienos!

Ir namuose, ir kitose veiklose esate neatsiejama nuo muzikos?

Esu. Kažkada dar knygas verčiau iš anglų kalbos, muzikos publicistikos straipsnius rašiau, rengiau radijo laidas.

Mano gyvenimo idealas - Renesanso žmogus. Iki polimato man dar labai toli, tačiau esu gimusi tą pačią dieną, kaip ir Johannas Sebastianas Bachas. Nepaprastai myliu šį kompozitorių. 

Jis buvo polifonijos, arba daugiabalsumo, meistras. Matyt, ne veltui gimiau tą pačią dieną, kaip ir didysis kompozitorius, nes mano gyvenime puikiai dera, atrodytų, sunkiai suderinami dalykai, susipindami į sudėtingas polifonines gijas. Nemoku apsiriboti viena gyvenimo kryptimi.

Nesvarbu, ar groji fortepijono, ar kompiuterio klavišais - žinai, kad džiugūs aplodismentai ateina tik po ilgų pasirengimo valandų.

Be to, mes, pianistai, esame ugdomi groti neskaičiuodami valandų tam, kad galiausiai pasiektume gerą rezultatą. 

Ir nesvarbu, ar groji fortepijono, ar kompiuterio klavišais - žinai, kad džiugūs aplodismentai ateina tik po ilgų pasirengimo valandų. Mano gyvenime labai svarbus tikėjimas. Tai - mano gyvenimo pamatas.

Mėgstu semtis išminties ir stiprybės iš tūkstantmetės Bažnyčios išminties, ant mano knygų stalelio šalia vadybinės ir grožinės literatūros bei Šventojo Rašto visuomet padėtas ir teologinis veikalas.

O kai karantinas ilgesniam laikui uždarė renginius, nedvejodama leidausi į dar vieną gyvenimo nuotykį - studijas VDU Katalikų teologijos fakultete. Nepaprasta patirtis ir neįkainojami susitikimai su šviesiais žmonėmis! Beje, tikėjimas ir kultūra yra kur kas arčiau, nei gali pasirodyti. 

Nes būtent bendras kultas suponuoja kultūrą, kuri ir yra pats tikriausias vienybės raktas. Kitaip tariant, tikėjimas ir kultūra yra ta jėga, kuri geriausiai sujungia visuomenę.

Tikėjimas įkvepia mane ir kūrybai. Ginkdie, nevadinu savęs kompozitore - tai būtų pernelyg drąsu. Esu iš tos kartos, kuriai labai svarbu profesionalumas. Todėl sąmoningai pabrėžiu, jog esu giesmių kūrėja - pati rašau muziką ir eiles.

Giesmės - mano vidinės būsenos, mano tikėjimo išraiška, mano malda.. Vienos jų plačiai skamba Lietuvoje skirtingų konfesijų bažnyčiose, gyvendamos savo gyvenimą, o didesnė dauguma tyliai guli mano asmeniniame archyve (dėl ko esu dažnai savo bičiulių kritikuojama). 

Be abejo, didžiausia „karjeristė“ yra giesmė „Pakilk ir šviesk!“, kuri per kelias dešimtis gyvavimo metų, sklisdama iš lūpų į lūpas, įgavo nesuskaičiuojamą daugybę melodijos ir tekstų variantų. 

Džiaugiuosi, kad yra daug žmonių, kuriems patinka giedoti mano giesmes, kurios paliečia jų sielą. 

Gera, kai mano kūryba padeda melstis ar suteikia vilties. Be to, šiuo metu esu Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vargonininkė. Vargonai ir bažnytinės giesmės - mano pirmoji meilė, lydinti nuo vaikystės.

Kai tau kas nors yra įdomu, išmoksti planuoti ir viskam rasti laiko.

Žinau, kad jauni žmonės, ieškantys gyvenimo prasmės, dažnai kreipiasi į Jus pagalbos. Ką jiems patariate? Gal tai gyvenimo tiesos, tinkančios bet kokiame amžiaus tarpsnyje...

Labai mėgstu bendrauti su jaunimu - noriai išklausau jų pasakojimus, man įdomus autentiškas kiekvieno, net ir paties mažiausiojo, pasaulis. Kiekvienas turi savo istoriją, svajones ir siekius, o svarbiausia - yra vertingas ir unikalus. 

Neretai kalbamės ir apie iššūkius, su kuriais jie susiduria, todėl neišvengiamai tenka pasidalinti savo asmenine gyvenimo ir tikėjimo patirtimi. Juk kiekvienam, nepaisant amžiaus, taip labai reikia žmogaus, kuris būtų šalia, išklausytų ir padrąsintų.

Didelių paslapčių nepasakysiu - raginu kiekvieną nenuleisti rankų, susidūrus su pirmąja nesėkme ar skeptišku aplinkinių požiūriu į save, nesiliauti ieškoti būdų, kaip panaudoti savo talentus, rodyti iniciatyvą ir kalbėti apie savo siekius ir tikslus, nelaukiant, kol kas nors pastebės tave, sėdintį kamputy.

Nesvarbu, kokios kliūtys pasitaikytų kelyje, svarbiausia - nesustoti. Drauge nagrinėjame padarytas klaidas, kurių niekas neišvengia, ir ieškome būdų, kaip jų nebekartoti. Juk kiekvienam svarbiausia žinoti savo gyvenimo kryptį, būti atviram savo pašaukimui ir 

Tam, kuris šaukia, o tuomet, neprarandant savo svajonių ir tikslų, nesiblaškant, kantriai ir ištvermingai judėti link tikslo. Nes lenktynėse nugalėtojo vainiką gauna ne tas, kuris sėkmingai startuoja, o tas, kuris sėkmingai finišuoja - svarbu ne pradžia, o pabaiga.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder