Nerijus Ivanauskas prisimena brangiausią renginį: 13-ai svečių koncertavo 20 atlikėjų

Renginių organizavimo įmonės „Pramogų burės“ steigėjas Nerijus Ivanauskas sėkmingai tai daro kone 25-erius metus. Ir, panašu, nežada sustoti. Netgi puse lūpų išsidavė turintis planų organizuoti išvažiuojamuosius verslo renginius į užsienį. Bet apie viską nuo pradžių.

Nerijau, renginių organizavimo ir pramogų pasaulyje sukatės jau ne vieną dešimtmetį. Ar dar prisimenate, kaip viskas prasidėjo.

Tikriausiai pirmuosius žingsnius į šią sferą žengiau dar tada, kai studijų laikais sukūrėme grupę „Trumpas sujungimas“ tuometinėje uostamiesčio televizijoje „5 kanalas“.

Iš Plungės atvykau studijuoti į Klaipėdą. Iš pradžių bandžiau stoti į režisūros specialybę, deja, nesėkmingai. Bandžiau stoti ir į būgnininko specialybę - irgi nepavyko, tad galų gale pasirinkau pradinių klasių pedagogo specialybę. Baigiau ir bakalaurą, ir magistrą, bet, kaip matote, gyvenimas vis tiek mane sugrąžino prie pirmosios svajotos profesijos.

Scena, menai, renginiai man visada buvo arčiausiai širdies. Tad, kai studijų laikais dabar puikiai žinomas prodiuseris Mindaugas Bendžius pasikvietė mane dalyvauti „5 kanalo“ naujoje sporto laidoje, iš karto sutikau, bet paprotinau, kad toje rimtoje laidoje reikėtų bent 5 minučių humoro. 

Tais laikais nebuvo jokių režisierių ar scenarijų - patys režisavome, patys filmavome, patys ir improvizavome - be jokio pasiruošimo kūrėme visokias intermedijas. Matyt, visai neblogai, nes sulaukėme iš žiūrovų nemažai padėkos laiškų. Taip ir sukūrėme humoro grupę „Trumpas sujungimas“. 

Mus pradėjo kviesti į renginius, vestuves, suvokėme, kad vien pajuokauti, padainuoti nepakaks, reikia renginį ir vesti, bendrauti su žmonėmis. Taip ir atsidūriau tame pasaulyje.

Mūsų grupė „Trumpas sujungimas“ gyvavo maždaug 3-4 metus, bet pamažu ta iniciatyva ėmė blėsti. 

Mindaugas Bendžius kartu su dabar jau šviesaus atminimo broliu Gintaru įsitraukė į grupių prodiusavimo veiklą, o mane pradėjo vis dažniau kviesti vesti renginius. Ir žinote, kaip būna, atvažiuoju į renginį ir matau - čia nesutvarkyta, čia nesuorganizuota, čia nepasirūpinta... 

Taip pamažu ir įsisukau į renginių organizavimą. Juolab kad labai greitai supratau, kad mano balso duomenys renginiams vesti nelabai tinka. Ir šiaip man labiau prie širdies užkulisinė veikla.

Taip įsitraukėte į šią veiklą, kad netgi įsteigėte savo įmonę „Pramogų burės“. Kiek metų ji jau gyvuoja?

Pati įmonė veikia nuo 2002-ųjų, bet šia veikla užsiėmiau dar ir keletą metų anksčiau.

Tikriausia nesuklysiu pasakius, kad renginių kokybė per tuos kelis dešimtmečius yra gerokai pasikeitusi?

Žinoma, viskas keitėsi šviesmečiais. Dabar viskas atrodo kaip kosmosas. Jau vien dėl to, kad technologinės galimybės dabar yra visiškai kitokios.

Bet įdomių idėjų ir aukštų užmojų turėjome ir anais laikais. Aš pats skaičiau labai daug užsienio literatūros, visada domėjausi renginių tendencijomis, be to, ir pats dėsčiau studentams renginių organizavimo subtilybes. Tad ir dabar pačiam malonu prisiminti, kokių sumanymų turėdavome.

Pamenu, jau gana seniai alaus kompanija išleido naują rūšį „Tado Blindos alus“. Reikėjo sugalvoti, kaip jį pristatyti sąskrydžio metu visos kompanijos darbuotojams. Iškasėme iš kino studijos tą pačią karietą, kuri buvo filmuojama filme apie Tadą Blindą, pasamdėme kaskadininkus ir prikalbinome dabar jau šviesaus atminimo aktorių Vytautą Tomkų dar kartą įsikūnyti į Tado Blindos personažą. 

Paruošėme scenarijų ir pradėjome repeticijas. Viskas vyko Rumšiškėse. Ir ką jūs galvojate - per vieną repeticiją arkliai pasibaidė ir pasileido tekini į mišką su visa karieta... Tad per renginį teko pasitenkinti kaime surasta kumele su kumeliuku ir liaudišku vežimu. (Juokiasi.)

Daugiau nei prieš 20 metų, kai neturėjau nei įmonės, nei ofiso, o tik daug jaunatviško entuziazmo, vienos įmonės vadovas iš Klaipėdos užklausė, kaip būtų galima atšvęsti įdomiau įmonės jubiliejų. Būdamas jaunas ir nepamatuojantis savo energijos, pasiūliau įmonei surengti masinius nemokamus renginius dešimčiai Lietuvos miestų su beveik visomis Klaipėdos miesto grupėmis, atlikėjais, akcijomis, loterijomis ir t. t. Žodžiu, paruošiau biudžetą ir, pamatęs galutinę kainą, supratau, kad tai yra nerealu, užsakovas nerems tokių projektų. 

Pateikęs biudžetą, gavau atsakymą: „Važiuojam.“ Aš klausiu, tai čia, kaip suprantu, bus kitais metais? O man atsako: ne, už dviejų mėnesių pirmas renginys turi vykti Plungėje. Tuo metu aš neturėjau jokių kompetencijų rengti masinius renginius, per porą mėnesių reikėjo visus koncertus suorganizuoti, iškomunikuoti per įvairias radijo stotis, televizijas, ir t. t. 

Nekalbu jau apie tai, kad bendrabutyje gyvenome keturiese. O kur dirbti? Gavau pasiūlymą laikinai ateiti į tą įmonę, man skyrė kabinetą ir taip prasidėjo mano išplaukimas į didžiuosius renginių vandenis. Dar ir dabar prisimenu renginio reklamos sukurtą šūkį: „Pradžioje tėvelis nusipirko lovą, po to gimiau aš.“ (Šypsosi.)

Pasirinkote gana sudėtingą sritį - daugiausiai dirbate su verslo renginiais, esate įmonių švenčių organizatorius. Kodėl?

Gal dėl to, kad man patinka iššūkiai.

Iš tiesų kartais netgi pavydžiu tiems švenčių organizatoriams, kurie dirba su privačiomis šventėmis, nes scenarijus skirtingose vestuvėse šiek tiek gali ir kartotis - tik jaunųjų vardus pakeitei. (Juokiasi.) O kai dešimtį metų organizuoji, pavyzdžiui, tos pačios įmonės kalėdinį vakarą, kasmet turi sugalvoti kažką visiškai naujo.

Taip, atitikti verslo įmonių lūkesčius gal ir nėra lengviausia užduotis, bet tai, kad su daugeliu įmonių dirbame dešimtį ir daugiau metų, tarsi paliudija, kad su šia užduotimi pavyksta susitvarkyti.

Man patinka, kad dirbant šioje srityje yra labai daug įvairovės. Įvairių objektų atidarymai, reklaminiai renginiai, masinės šventės, protokoliniai renginiai... Pavyzdžiui, yra tekę organizuoti laivų krikštynas. Man labai įdomu.

Gal skaičiavote, kiek iš viso renginių jau esate suorganizavęs.

Oi, tikrai ne. Žinau tik kad per metus vidurkis sukasi nuo 50 iki 60 įvairaus formato projektų. Bet, žinote, renginys renginiui nelygus. Kitą kartą gali per metus turėti tik 20 renginių, bet jie grandioziniai - ir savo dydžiu, ir užmojais pralenkia visus 60 renginių.

Išduosite, koks buvo didžiausias šventės biudžetas?

Pamenu vienos įmonės savininko užsakymą, kad suorganizuočiau renginį verslo partneriams iš užsienio. 

Aš jam pasiūliau 20 tuo metu geriausių visokiausio žanro Lietuvoje atlikėjų, kad jis keletą pasirinktų, o jis... visus juos ir patvirtino. Neslėpsiu - pirma mintis buvo, kad kažkas čia su manimi pokštauja ir filmuoja slapta kamera, nes net ir Jūros šventės organizatoriai neturėdavo galimybės užsisakyti kad ir pusės iš to sąrašo. 

Tuomet dar buvo litai, šventė vyko ant jūros kranto, tad šios šventės biudžetas siekė per 200 tūkstančių. O įdomiausia tai, kad iš viso toje šventėje dalyvavo tik 13 svečių. Aš buvau keturioliktas. (Juokiasi.) Neslėpsiu, pakviestieji atlikėjai įtariai į mane žiūrėjo, bet buvo labai įdomi patirtis.

Pagaunu save, itin rimtai plušantį biure prie kurio nors renginio, ir pagalvoju, koks paradoksas - tenka taip rimtai dirbti, kad kiti paskui galėtų linksmintis.

Jūs turite suvaldyti viską - scenarijus, techniniai sprendimai, logistika, maitinimas ir t. t. O kuri proceso dalis jums yra pati įdomiausia?

Taip, iš tiesų aš kartais ir pats pagaunu save, itin rimtai plušantį biure prie kurio nors renginio, ir pagalvoju, koks paradoksas - tenka taip rimtai dirbti, kad kiti paskui galėtų linksmintis. Bet kitaip niekas nepavyktų - reikia labai susikaupti ir apgalvoti visas detales. Juokauti nebėra kada.

Visgi, ko gero, aš pats geriausiai jaučiuosi pradiniame etape, kai sėdime su užsakovu ir pradedame nuo nulio dėlioti idėjas, kaip viskas galėtų būti. O pats idėjos įgyvendinimas per daugybę metų jau yra tapęs tarsi rutina. Ir tai nėra blogai.

Įsivaizduoju, kad tai daug streso keliantis darbas.

Pakankamai. Aš netgi turiu tokią antgamtinę savybę - likus kelioms dienoms iki renginio, dažniausiai susapnuoju smulkmeną, kurios nebuvau numatęs... Matote, net per sapnus dirbu.

Iš tikrųjų per renginius įvyksta daug įvairiausių nesklandumų, ko negali numatyti ar apsisaugoti. Visada turi turėti planą „B“. Pamenu, vyko vieno laivo krikštynos, krikštamotė - prezidentė Dalia Grybauskaitė. 

Lyg tyčia, tą dieną kilo didžiulė audra ir didžiulė konstrukcija su laivo pavadinimu per pačią kulminaciją taip ir nenusileido... O derinome tą sceną gal pusę vasaros. Įsivaizduojate, koks stresas. Bet ką padarysi, įkvepi oro - ir tęsi renginį toliau.

Yra buvę ir nuo pirotechnikos kilusių gaisrų ar tokių nesusipratimų, kai garsus atlikėjas atvyksta į renginį pamiršęs sceninius drabužius, o kitas atvažiuoja į renginį neadekvatus - per vidurį renginio numeta mikrofoną ir išvažiuoja...

Papasakokite, ar mūsų scenos žvaigždės labai aikštingos?

Per daugybę metų mes esame gerai susidirbę, pasitikime vieni kitais, tad nekyla jokių nereikalingų klausimų. Galbūt kylančios jaunos žvaigždutės ir turi kokių nors įnorių, bet man nėra tekę susidurti.

Ko gero, labiausiai matoma tendencija - kylančios renginių kainos. Viskas labai brangsta.

Įdomu, kokios dabar yra renginių tendencijos?

Ko gero, labiausiai matoma tendencija - kylančios renginių kainos. Viskas labai brangsta. 

Neretai ir stiprios kompanijos pagalvoja, kur prasmingiau išleisti tas didžiules pinigų sumas, kurias reikėtų atseikėti kai kurioms brangioms žvaigždėms. Bet dirbame ir toliau su A lygio atlikėjais, kurie renka arenas. Renginiuose koncertuoja ir Džordana Butkutė, ir Saulius Prūsaitis, ir Vaidotas Baumila, ir kiti atlikėjai.

Visgi kalbant apie įmonių renginius, vis labiau orientuojamasi į tai, kas iš tiesų svarbiausia, stengiamasi, kad juose atsispindėtų įmonės vertybės, būtų peno dvasiai.

Renginių organizatorių yra nemažai. Kaip galvojate, kas jums padėjo šioje sferoje išsilaikyti tiek ilgai?

Nenoriu girtis, bet įtariu, kad man padeda puikūs komunikavimo įgūdžiai ir natūralumas. Nemėgstu veidmainysčių ir su visais esu atviras ir nuoširdus. Be to, labai mėgstu humorą, o jis labai padeda gyvenime.

Iš tiesų esate labai šiltas žmogus, bet ne ką mažiau ir reiklus sau ir kitiems. Tiesa?

Kitaip aukštos kokybės nepasieksi. Iš tiesų esu labai reiklus ir smulkmeniškas. Pats prafiltruoju visas smulkmenas. 

Reiklus ne dėl to, kad parodyčiau kažkokią įtaką kitiems, tiesiog tai reiklumas pačiam darbiniam procesui ir renginio kokybei. 

Juk ko nors nesužiūrėjęs ir nesukontroliavęs renginio metu pasitaisyti šanso gali ir neturėti. Renginys - kaip gyvas organizmas, niekas nestovi vietoje. Jis turi prasidėti sklandžiai, sklandžiai ir baigtis.

Ar jaučiate didelę konkurenciją savo srityje?

Yra sveika konkurencija, bet bent jau Klaipėdos krašte mes visi renginių organizatoriai tarpusavyje gražiai bičiuliaujamės. Darbo užtenka visiems, tik reikia norėti kurti ir dirbti. Būna ir tokių renginių, kur vienas kitam netgi padedame, bendradarbiaujame.

Pavargstate?

Pavargstu, bet atsigauti padeda įvairūs hobiai. Žaidžiu lauko tenisą, padelį, su šeima daug keliaujame. Nesvarbu, kur ir kiek - svarbu keliauti, kad ir vienai dienai, bet galva iš karto pailsi.

Labai įdomu - o jūs pats mėgstate švęsti? Turiu omenyje - ar organizuojate savo asmenines šventes, mėgstate artimųjų susibūrimus?

Kai dar šioje sferoje dirbau tik dešimt metų, laikiausi tokios nuomonės, kad renginių organizatorius privalo lankytis visose šventėse, spektakliuose, koncertuose, nesvarbu, ar patinka, ar ne. Tiesiog suvokiau, kad šitaip augu ir semiuosi patirties. Dabar, kai renginių organizavimo versle sukuosi 25-erius metus, save labiau patausoju. Netgi kavinėje, jeigu labai garsiai groja muzika, aš jau susierzinu.

Mieliau rinkčiausi prisidėti organizuoti pačius renginius, nei juose linksmintis iki išnaktų. Organizacinis procesas man yra mielesnis užsiėmimas.

Tikriausiai ir masinių miesto švenčių privengiate?

Nueinu, bet trumpam. Mieliau rinkčiausi prisidėti organizuoti pačius renginius, nei juose linksmintis iki išnaktų. Organizacinis procesas man yra mielesnis užsiėmimas.