Pasaulinėje televizijoje sužibėjusi klaipėdietė: „Lietuviai neatsilieka nuo Holivudo aktorių“
(2)Nors filmuotis užsienio filmuose ar serialuose Mildai ne naujiena, aktorė neslepia, kad jaudulio šiek tiek būta, bet rezultatu liko labai patenkinta.
Šiuo rezultatu esu tikrai patenkinta, nes pagaliau mūsų šalies talentai ir darbas bus matomi visame pasaulyje.
„Vienas malonumas buvo žiūrėti į mūsų lietuvių sukurtus vaidmenis, kurie nė kiek neatsiliko nuo Holivudo aktorių savo talentu ir meistriškumu.
Pagaliau mūsų šalies talentai ir darbas bus matomi visame pasaulyje“, - „Vakarų ekspresui“ sakė aktorė.
Į Lietuvą tik 2001-aisiais grįžusi M. Gecaitė netruko įsitvirtinti Lietuvos kino bei reklamos industrijoje. Lietuvos žiūrovams ji žinoma iš serialų „Meilužės II“ ir „Meilužės III“ bei „Gaujų karai. Tulpių gatvė“, kuriame suvaidino Dianą. Taip pat Mildą žiūrovai jau greitai galės išvysti ir lietuviškame kine.
Neseniai įvykusios serialo „Whiskey on the Rocks“ (rež. Bjorn Stein) projektas buvo filmuojamas Lietuvoje ir Švedijoje.
Šis mini serialas yra paremtas tikrais įvykiais - 1981 metų 11 dienų trukusia įtampa tarp Švedijos ir SSRS, kai Sovietų Sąjungos U-137 „Whiskey“ klasės povandeninis laivas užstrigo giliuose Švedijos teritoriniuose vandenyse.
"Tai politinė satyra, paremta tikrais įvykiais, kuri pasakoja apie vyrus, turinčius pernelyg daug galios.
M. Gecaitė vaidina Gaby Harris - JAV prezidento Ronaldo Reigano (aktorius - Mark Noble) asmeninę vertėją, kuri savo profesine diplomatija sugeba sušvelninti itin šiurkštų telefoninį pokalbį tarp Reigano ir sovietų lyderio Leonido Brežnevo ir tokiu būdu galimai užkirsti kelią branduolinio karo grėsmei.
Mildos sukurtas Gaby personažas atskleidžia, apie ką iš tiesų yra šis serialas - kaip diplomatija, o ypač moteriški diplomatijos sugebėjimai, gali turėti įtakos pasauliui.
Kiek karų buvo išvengta tik dėl vertėjų sugebėjimo teisingai išlaviruoti keblioje situacijoje, o šiuo atveju tai sukuria itin subtilią humoro gaidelę, kuri yra pagrindinė šio serialo sėkmės vinis", - rašoma serialo pristatyme.
Milda, papasakokite apie naują premjerą - ar esate patenkinta rezultatu?
Be abejonės - taip! Pirmą kartą finalinį rezultatą turėjau garbės išvysti praeitų metų pabaigoje vykusiame Stokholmo filmų festivalyje, kuriame įvyko „Whiskey on the Rocks“ pirmoji premjera. Buvo smagu pirmą kartą apsilankyti Švedijoje ir viską pagaliau pamatyti ekrane.
Vienas malonumas buvo žiūrėti į mūsų lietuvių sukurtus vaidmenis, kurie nė kiek neatsiliko nuo Holivudo aktorių savo talentu ir meistriškumu. Žinoma, man buvo ypač didelė garbė būti tokio sąstato dalimi.
Neseniai šis mini serialas turėjo dar ir pasaulinę premjerą Hulu USA ir viso pasaulio Disney+ platformose. Tad šiuo rezultatu esu tikrai patenkinta, nes pagaliau mūsų šalies talentai ir darbas bus matomi visame pasaulyje!
Kai žiūrėjau savo vaidintas scenas, kaip ir visada, pradžioje buvau labai savikritiška, man visad sunku į savo atliktą darbą žiūrėti objektyviai (juokiasi).
Taip pat pastebėjau, jog scenos buvo minimaliai apkarpytos, tačiau manau, tai buvo reikalinga, kad humoras suskambėtų dar taikliau.
Atskleiskite nors šiek tiek filmavimo detalių. Ar tai buvo įdomi patirtis? Kas padarė didžiausią įspūdį?
Prisimenant kelią iki ekrano ir šios pasaulinės premjeros, labiausiai įstrigo tai, jog pradžioje buvau pakviesta į atranką visai kitam vaidmeniui, kur reikėjo kalbėti rusų kalba.
Įrašiau atranką rusiškai, o prisistatymą įrašiau anglų kalba su savo amerikietišku akcentu, kadangi režisierius švedas (rež. Bjorn Stein) ir kalba angliškai.
Manau, dėl to vėliau mane pakvietė susitikti su režisieriumi būtent Gaby vaidmeniui, nes ji - amerikietė ir dirba Baltuosiuose rūmuose.
Apsidžiaugiau, nes man anglų kalba beveik kaip pirmoji, po 17 metų gyvenimo už Atlanto savyje turiu amerikietiško braižo. Tai padėjo surasti Gaby vidinį balsą.
Pasiruošimas filmavimui buvo itin įdomus. Kelias savaites prieš išėjimą į aikštelę su mūsų kostiumų dizaineriu rinkome kostiumą mano personažui, dėl visko tarėmės iki detalių.
Pavyzdžiui, visos kitos moterys seriale vilkėjo 80-ųjų stilistikos sukneles ir kostiumėlius su sijonais, o Gaby sugalvojome aprengti būtent kelnėmis ir ryškiomis spalvomis, kadangi ji amerikietė ir tais laikais jau buvo progresyvesnė nei sovietmečio moterys.
Labai patiko, kad dizaineris leido prisidėti prie kostiumo kūrimo atsižvelgdamas į aktoriaus kuriamo personažo viziją. Tai labai įkvepia vaizduotę.
Išrinkus kostiumą perėjau į grimo guru (Justė Butkė) kėdę, kurioje Justė iš manęs sukūrė visišką deivę - nudažė plaukus sodria tamsios vyšnios spalva, suko plaukus senoviniu būdu - bigudukais... Įkvėpimo sėmėmės iš žymiosios buvusios pirmosios JAV ledi - Jackie O.
Visas šitas pasiruošimo etapas labai pravertė kuriant Gaby personažą. Tai labai reikalingas laikas aktoriui, kad personažas pamažu tarsi įsigyventų aktoriaus kūne ir po to, įsijungus kamerai, viskas atrodytų kuo natūraliau.
Kur vyko filmavimai?
Filmavome Užutrakio dvare, kuris atstojo Baltuosius rūmus. Labai mėgstu filmuotis įdomiose vietose, kadangi tai dar labiau kvepia autentika.
Ši filmavimo aikštelė buvo pilna lietuvių bei švedų profesionalų, dirbančių už kadro, tad priminė amerikietiškas aikšteles, kuriose buvau pratusi dirbti užsienyje.
Prieš pat filmuojant mūsų scenas su Ronaldu Reiganu (aktorius Mark Noble) režisierius sugalvojo pridėti man teksto rusų kalba, nes visgi vaidinau vertėją, tad teko greitai mobilizuotis ir sugalvoti, kaip pateikti frazes rusų kalba, bet su akcentu, nes Gaby visgi amerikietė.
Seniai bebuvau tokioje pilnoje aikštelėje, tad jaudulys darė savo. Nepaisant to, su kolega, vaidinusiu Ronaldą Reiganą, radome savo ritmą ir viskas atrodė tarsi stalo teniso žaidimas.
Buvo jaudulio?
Meluočiau, jeigu sakyčiau, kad nesijaudinau. Seniai bebuvau tokioje pilnoje aikštelėje, tad jaudulys darė savo. Nepaisant to, su kolega, vaidinusiu Reiganą, radome savo ritmą ir toliau viskas atrodė tarsi tikslus stalo teniso žaidimas.
Į Lietuvą grįžote tik prieš keletą metų. Regis, per gana trumpą laiką jums pavyko įsitvirtinti Lietuvos reklamos, kino ir serialų industrijoje. Kas labiausiai padėjo?
Taip, net sunku patikėti, jog namo grįžau tik 2021 m. vasarą, o tiek daug visko jau nutiko. Manau, pradžioje daugeliu atveju padėjo mano anglų kalba, nes dažnai sulaukdavau skambučių iš klientų, kuriems reikėjo anglakalbių.
Vėliau, kadangi kino industrija Lietuvoje nėra labai didelė, iš lūpų į lūpas ėjo žinutė, jog va - yra tokia aktorė iš „štatų“. Tai turbūt sudomindavo. O tada sulaukdavau nustebusių veidų: „O, tu taip gerai lietuviškai kalbi.“
O kas buvo sunkiausia siekiant įsitvirtinti šioje rinkoje Lietuvoje?
Kartais minimalūs sunkumai atsiranda tada, kai iš pripratimo entuziastingai ir sunkiai dirbti profesionaliose užsienio aikštelėse to paties entuziazmo ir profesionalumo tikiesi ir Lietuvos aikštelėje.
Tada kartais nutinka nesusikalbėjimai. Tačiau tikiu, jog nieko nebūna neišsprendžiamo. Visada padeda efektyvi komunikacija, pasitarimas prieš projekto pradžią ir visų detalių suderinimas „juodu ant balto“.
Įdomu, ar Lietuvos reklamos ir kino industrijoje galioja tie patys dėsniai kaip ir visame pasaulyje, ar visgi čia viskas kitaip?
Hm, šis klausimas gana keblus, bet trumpas atsakymas būtų - ne. Pagrindinis skirtumas tarp pasaulinių projektų ir Lietuvos yra jiems skiriami biudžetai bei jų paskirstymas.
Dar didelis skirtumas yra tarp Lietuvos industrijoje esamo reglamentų stygiaus. Užsienyje yra daug daugiau aiškių taisyklių darbo valandų ribojimams, kaštų rėžiams ir t. t.
Pastebiu skirtumą ir tarp aktorių agentūrų veiklos ypatumų. Vienas iš pagrindinių yra tai, kad užsienyje aktoriai bendradarbiauja su vienu agentu, priklausančiu agentūrai, kuris yra aktoriaus „komandos“ dalis ir stengiasi rasti kuo daugiau galimybių to aktoriaus karjeros plėtrai.
Nuo kiekvieno projekto, gauto agento pastangomis, aktorius moka jam tam tikrą procentą nuo savo honoraro (kine ir TV dažniausiai tai būna 15-20 proc.).
Taip abi pusės yra suinteresuotos stengtis plėsti aktoriaus veiklą. Tuo tarpu Lietuvoje dėl galimai mažesnės industrijos rinkos agentūrų yra tik kelios ir jos dirba visai kitokiu principu - nėra tiek įsitraukimo ir išskirtinio bendradarbiavimo su aktoriais.
Skirtumų tarp pasaulinės ir Lietuvos industrijos dėsnių atrandu tikrai nemažai. Kai kur tikrai manau, jog mūsų industrijai dar reikia labai stipriai mokytis iš didžiosios pasaulio rinkos, bet sykiu ir tikiu, jog labai sparčiai judame į priekį.
Juolab kad į Lietuvą ir pati pasaulinė industrija atvyksta vis dažniau, tad virsmas ilgainiui bus neišvengiamas.
Papasakokite, kur dabar filmuojatės?
Šiuo metu filmavimai yra truputį aprimę. Taip dažniausiai būna po Naujųjų metų. Tačiau jau spėjau nufilmuoti bent dvi reklamas, kurios greitai pasirodys eteryje.
Nors didelių projektų filmavimai dar nepradėti, esu kelių filmų kastingo procese, bet apie tai dar anksti kalbėti.
Taip pat nemažai atrankų užklausų ateina iš mano agento Londone, o tai taip pat reikalauja laiko ir pastangų. Aš ir pati labai noriu sužinoti, kas manęs laukia šiais metais!
Ar per įtemptą darbų grafiką dar pavykstą aplankyti Klaipėdą?
Tikrai taip! Dažniausiai, kai sostinės ir darbų šurmulio būna per daug, mano keliai veda į gimtąjį miestą, bei visą likusį pajūrį. Klaipėdoje bei Palangoje turiu daug giminių, artimų draugų, na ir žinoma - Baltijos jūrą.
Baltija man yra pati gražiausia ir brangiausia pasaulyje jūra, nors daugelis man nepritartų (juokiasi). Ten visada atrandu ramybę ir jaučiuosi tarsi esu apkabinta ir suprasta.
Viliuosi, kad daugiau žmonių iš visos Lietuvos, o gal net ir kitų Europos šalių atras Klaipėdą kaip labai perspektyvų miestą ateičiai ir uostamiestis vėl taps gyvu, įvairove džiuginančiu miestu!
Ko dar, be jūros, pasiilgstate iš uostamiesčio?
Iš visų Klaipėdos vietų labiausiai pasiilgstu senamiesčio ir ypač Anikės aikštės, Klaipėdos dramos teatro. Ten itin jauku. Kartais pagalvoju, kaip retai šiose vietovėse vyksta filmavimai, ir man tikrai gaila.
Viliuosi, kad daugiau žmonių iš visos Lietuvos, o gal net ir kitų Europos šalių atras Klaipėdą kaip labai perspektyvų miestą ateičiai ir uostamiestis vėl taps gyvu, įvairove džiuginančiu miestu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą