Tai simbolinis miesto garbės apdovanojimas, kasmet Vasario 16-ąją teikiamas už nuopelnus Klaipėdai.
D. Nikitenkai miesto vėliava skiriama už išskirtinę pilietinę iniciatyvą 2024-uosius paskelbti Švyturių metais ir už reikšmingą indėlį įgyvendinant kultūrinę minėjimo programą, puoselėjant, kuriant marinistinės kultūros tradicijas bei skatinant jūrinio identiteto visuomenėje formavimąsi.
"Denisas Nikitenka - išskirtinė asmenybė, kurio dėka klaipėdiečiai turėjo galimybę kur kas arčiau prisiliesti prie švyturių istorijos.
Esame dėkingi už iniciatyvą, idėjas, suteiktas žinias, neįkainojamą patirtį, galimybę pažinti mūsų marinistinį paveldą.
Tikiuosi, kad šis apdovanojimas Denisui Nikitenkai bus gražus ir prasmingas prisiminimas apie nuostabius Švyturių metus, kurių, be šio aktyvaus visuomenininko, nebūtume turėję", - sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
D. Nikitenka Klaipėdoje, šiaurinio molo pabaigoje, pats atrado išlikusią autentišką Baltojo švyturio stovėjimo vietą su XIX a. molo sienelėmis, pakopomis ir kitais elementais.
2023 m. rugsėjo mėn. D. Nikitenka kreipėsi į Klaipėdos ir Neringos miesto savivaldybes siūlydamas 2024-uosius paskelbti Švyturių metais. Abi savivaldybės šiai iniciatyvai pritarė, sprendimai priimti savivaldybių tarybose.
Švyturių istoriją D. Nikitenka aktyviai skleidė dalyvaudamas laidose, interviu, pats kurdamas tinklalaides, publikacijas, organizuodamas parodas, paskaitas, ekskursijos švyturių takais.
2024 m. birželio 13 d. D. Nikitenkos iniciatyva Baltojo švyturio vieta ir šiaurinio molo liekanos Klaipėdoje oficialiai paskelbtos kultūros paveldo vertybe.
D. Nikitenka pats yra sukaupęs gausią istorinių atvirukų su Baltojo švyturio atvaizdais kolekciją, tad jam buvo nesunku išlikusius rastus fragmentus palyginti su ikonografija ir įsitikinti, jog tai tikrai molo su Baltojo švyturio vieta fragmentai.
2024 m. jo iniciatyva ir remiantis jo medžiaga, sukurtais tekstais Klaipėdos miesto savivaldybė užsakė, pagamino ir miesto erdvėse pastatė Švyturių metų 2024 socialinės reklamos stendus.
Vaizdinę medžiagą bei tekstus šiam ir kitiems projektams D. Nikitenka suteikė neatlygintinai.
Iniciatyvai - didžiulis palaikymas
D. Nikitenka, sužinojęs apie Klaipėdos miesto apdovanojimą, sakė priims jį ne tik asmeniškai už savo iniciatyvą, bet ir kaip visų klaipėdiečių, kurie labai aktyviai dalyvavo Švyturių metų minėjime, įvertinimą.
"Žmonių refleksija į Švyturių metų idėją man yra geriausias įvertinimas, ir aš jį jau gavau. Nesitikėjau, kad tokia paprasta tema, kaip švyturiai, su kuriais mes gyvenam jau daug dešimtmečių, taip smarkiai suaktyvins žmones pasijusti jūrinės bendruomenės dalimi.
Nesijaučiu kažkuo nusipelnęs entuziastas, jaučiuosi kaip žmogus, kuris tiesiog priminė apie švyturius. O visi dalyviai, visi klaipėdiečiai, visi pajūrio, pamario žmonės, įsitraukdami į įvairiausias Švyturių metų veiklas, pradedant švyturio grafičiu ant transformatorinės, baigiant piešinių konkursais, ekskursijomis, paskaitomis, straipsniais ir kt. ir buvo tie švyturiai.
Džiaugiuosi, kad visi tarsi prisiminė, kad gyvename prie jūros, esame tokia jūrinė gentis. Žmonės Klaipėdoje, Neringoje, Šilutėje pradėjo daugiau kalbėti apie jūrinius simbolius, apie švyturius, kurie yra ne tik navigaciniai objektai, bet ir mūsų krašto istorijos pasakotojai", - dėkojo už iniciatyvos palaikymą D. Nikitenka.
Netrukus - knygos premjera
Vienas iš reikšmingų, išliekamąją vertę turinčių, Švyturių metų produktų bus D. Nikitenkos parengta knyga „Baltojo švyturio fenomenas“.
Knyga turi netrukus pasirodyti. Pirmasis jos pristatymas vyks vasario 28 d. Vilniaus knygų mugėje, o Klaipėdoje, Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, leidinys bus pristatytas kovo 11 d.
Šis leidinys pratęs Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus leidžiamų knygų seriją, kurioje jau yra knygos apie Klaipėdos tapatumo ženklus, Jūros šventę, Klaipėdos prijungimą prie Lietuvos.
Pasak D. Nikitenkos, ši gausiai iliustruota knyga yra ne tik apie Baltąjį švyturį.
"Knygoje bus skyrius apie švyturius Baltijos jūros regione, jų istoriją, apie uosto raidą, vystymąsi, molus. Pirmą kartą iki smulkmenų bus išnagrinėtas Baltasis švyturys iš techninės pusės, pradedant detaliais jo brėžiniais, baigiant pikantiškomis paslaptimis ir įdomiais konstrukciniais sprendimais, pavyzdžiui, kam skirtas veidrodėlis švyturio viduje arba kodėl Baltasis švyturys nemirksėjo.
Taip pat knygoje nagrinėjama, kaip Baltasis švyturys tapo Klaipėdos ir Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, simboliu, pristatomi atvirukai su šiuo švyturiu ir pirmą kartą išanalizuota Mažosios Lietuvos filokartijos istorija", - anonsavo D. Nikitenka.
Tikslas - atstatyti Baltąjį švyturį
Pašnekovas pažymėjo, kad ir pasibaigus Švyturių metams jų metu iškeltos idėjos yra tęsiamos.
"Dabar mes einam Baltojo švyturio atstatymo Klaipėdoje link. Tam yra visos sąlygos, išskyrus dar neaiškią Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos poziciją.
Pavyko identifikuoti autentišką švyturio vietą. Ji buvo pripažinta kultūros vertybe. Atkapsčiau detalius brėžinius, tad yra iki smulkmenų aišku, kaip tas švyturys atrodė.
Dabar bus inicijuojamas procesas dėl Baltojo švyturio atstatymo autentiškoje vietoje.
Jeigu tam būtų pritarta ir mes susigrąžintumėm ypatingą reikšmę Lietuvai - jūrinei valstybei ir Klaipėdos miestui turėjusį simbolį - tai būtų tikroji Švyturių metų iniciatyvos kulminacija.
Tada aš patikėčiau, kad ir vienas lauke kartais gali būti karys, bent jau tą pirmą šūvį paleisti. Jeigu ši asmeninė iniciatyva taps valstybinio masto svarbos įvykiu, kaip Baltojo švyturio atstatymas, tai tada aš palinkėčiau kiekvienam nebijoti ir parodyti savo geras idėjas, nes jos pasiteisina", - sakė D. Nikitenka.
Klaipėdos miesto vėliava D. Nikitenkai bus įteikta iškilmingo minėjimo metu vasario 16 dieną 12 val. prie Teatro aikštės (Turgaus ir Sukilėlių gatvių sankryža).