
6000 km aplink Baltijos jūrą pėsčiomis vedusios ekspedicijos iniciatorius Giedrius Bučas: „Jūroje yra Lietuvos dydžio plotas, kuriame niekas neauga ir negyvena“
Pasak ekspedicijos iniciatoriaus, visuomenininko Giedriaus Bučo, ši jūra miršta, o pagrindinė to problema – uždumblėjimas, nes jau dabar jūroje yra Lietuvos dydžio plotas, kuriame nėra deguonies, jame niekas neauga ir gyventi negali.
Šeštadienio popietę „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų pakvies įdomių istorijų ir netikėtų avantiūrų laida „Pirmi kartai“.
Šios savaitės herojus – kaunietis, visuomenininkas Giedrius Bučas, kuris visai neseniai grįžo iš unikalios kelionės, pėsčiomis, devynis mėnesius žygiuojant aplink Baltijos jūrą.
„2019 metais apėjom Kauną, 2020 apėjom Lietuvą, tai mano visi ėjimai skirti tam, kad atkreiptume žmonių dėmesį į konkrečią problemą.
Ėjimu aplink Lietuvą kalbėjom apie šiukšles bei perteklinį vartojimą, tad Baltijos jūra – to tęsinys. Ši jūra yra penketuke užterštų jūrų pasaulyje ir jinai miršta.
Pagrindinė problema – eutrofikacija, uždumblėjimas. Jūroje jau yra Lietuvos dydžio plotas, kuriame nėra deguonies, ten niekas neauga ir negyvena ir visa tai mūsų vartojimo įpročių, žmonijos įtakos tam tikra pasekmė“, - laidoje kalbės projekto iniciatorius.
Nors Baltijos jūra dar nėra visiškai praradusi gyvybės, jos būklė kasmet prastėja. Tačiau, pasak Giedriaus, vis dar yra vilties šį procesą sustabdyti ir jei imsimės veiksmų dabar, jūra per kelis dešimtmečius galėtų atsistatyti.
„Baltijos jūra dar nėra mirusi. Ji miršta, bet vilties turime ir jeigu mes sugebėtume padaryti dalykus čia ir dabar, jos būklė atsistatytų po 10-30 metų.
Deja, neįmanoma paimti ir išvalyti užterštų plotų, juolab, kad mes kasdien teršiame per žemės ūkį, trąšas, pesticidus, kurie upėmis ir gruntiniais vandenimis patenka į jūrą.
Kiekvienas, kuris gyvena prie upės, daro įtaką Baltijos jūrai, gerą arba blogą. Nemaža tarša ateina ir iš buitinio vartotojo. Vandens nuotekų įrenginiai kol kas neišvalo mikroplastiko, sunkiųjų metalų, įvairių cheminių medžiagų ar vaistų likučių. T
ad jeigu nuo rytojaus mes atsisakytume agresyvios buitinės chemijos, jeigu pradėtume pirkti ekologiškas daržoves, jūros būklė pradėtų iš lėto atsistatinėti“, - tikina laidos pašnekovas.
Prieš tapdamas visuomenininku, Giedrius Bučas buvo verslininkas, tačiau prie ankstesnio gyvenimo grįžti sako tikrai nenorintis. Dabar jis jaučiasi atradęs tikrąją prasmę – dalindamasis žiniomis ir skatindamas pokyčius, siekia, kad ateities kartos galėtų džiaugtis švaresne aplinka.
„Aš džiaugiuosi tuo, ką darau, kad galiu daryti pokytį. Galbūt turiu tam pašaukimą, mano prosenelė ir močiutė buvo mokytojos, tad tame savo žinių perdavime aš matau prasmę.
Sau ir kitiems sakau, kad bent man ateityje nebus gėda, kuomet su savo provaikaičiais stovėsiu prie jūros ir jie paklaus, kodėl ta jūra yra tokia – arba gera, arba bloga – aš turėsiu atsakymą, kad mes bent stengėmės padaryti arba padarėme ir yra rezultatas. Aš savo sąžinę turiu ramią“, - teigia Giedrius.
Vanduo tikrai yra laidos herojaus stichija, todėl ir pirmas kartas bus susijęs tuo, atvykstant į Kauno plaukimo mokyklos baseiną, kur Giedriaus bei laidos vedėjo Tomo Grigaičio lauks trenerė Aušra Jurevičienė, pasiruošusi papasakoti, nuo ko prasideda šuolio į vandenį treniruotės.
„Baimė visą laiką lydėjo nuo sumanymo iki nušokimo, bet noras bandyti nušokti nuo 5 metrų aukščio lieptelio buvo didesnis. Prireikė laiko, kol susitaikiau su mintimi, jog tikrai šoksiu. Smagus pasitenkinimas, kad gali įveikti daug dalykų. Protas savo vienaip, bet tu gali jį pergudrauti.
Žmogaus galimybės yra didelės, tik reikia ugdyti valią, treniruotis ir tuomet gali labai daug dalykų padaryti“, - įspūdžiais dalinsis Giedrius.
Kita laidos tema kvies susipažinti su vilniete Rasa Beržiniene, kuri prieš kelis metus išėjo iš darbo gana didelėje įmonėje ir dabar užsiima papuošalų kūrimu.
Ji užaugo menininkų šeimoje: tėtis – muzikantas, mama – odininkė, todėl nuo vaikystės apsupta meno ir grožio, moteris savo pašaukimą taip pat atrado kūryboje.
„Papuošalai yra svarbūs, ypač moters gyvenime, nes tai savotiškas pasitikėjimas savimi ir už papuošalų kartais galim pasislėpti, tarsi už kažkokios kaukės.
Apsirengi gražiau, užsidedi papuošalus ir jau jautiesi geriau, nesvarbu, kad viduje gali skaudėti ar būti negera“, - teigia pašnekovė.
Žinia, kad menininkų gyvenimai griežto dienos ritmo neturi, o ir dabar vyraujantis tamsokas metų laikas moterį slegia. Vis dažniau ilgus vakarus ir slogias mintis Rasa sklaido skanumynais, juda mažiau nei vasarą, taip pat pripažįsta, kad kovoja su nemiga bei jaučia stresą.
Dažnai net ir jauną žmogų kamuoja nuovargis, energijos stoka bei nuolatinis noras kažko saldaus. Tokia savijauta susijusi su gliukozės kiekiais ir išsiderinusia angliavandenių apykaita organizme, o ieškodama pagalbos, Rasa vaistinėje atrado maisto papildą „Glucopil“.
„Pasitaiko pacientų, kurie ateina su nusiskundimais, kad prastai jaučiasi, neišsimiega, pastoviai yra pavargę, o jei dar ir nuolat alkani bei turintys polinkį užkandžiauti – tai pirmasis signalas apie sutrikusią angliavandenių apykaitą. Tam padėti gali maisto papildai. B grupė vitaminai skirti nervinei sistemai sutvarkyti, o šilkmedžio ekstraktas mažina uždegimą bei apetitą, mat jo poveikis panašus kaip ir chromo, kai užslopinamas poreikis saldumynams“, - pasakos vaistininkė Laura Vanagaitė.
Laida „Pirmi kartai“ – tai puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu ribų nėra! Laidos vedėjo Tomo Grigaičio kalbinami herojai, jų asmeninės istorijos bei pasiryžti pirmi kartai – šeštadieniais, 17 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Rašyti komentarą