Amerikiečio garbės reikalas - bent kartą plaukti į kruizą

Pastaruoju metu pasaulinės kruizinės kompanijos trumpina kruizines keliones, jas atpigina, naudoja agresyvią reklamą. Rinkoje veiklos imasi naujos kruizinės kompanijos, atsirado visiškai nauja Arabijos pusiasalio, kur kruiziniai laivai nebuvo priimami, kruizinė rinka.

Atsirado visai nauja Arabijos pusiasalio, kur anksčiau kruiziniai laivai nebuvo įleidžiami, kruizinė rinka.

Apie kruizinės laivybos ypatumus kalbamės su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros projektų vadove Kristina Gontier, nesenai grįžusia iš garsiosios pasaulinės kruizų parodos „Seatrade Cruise Global 2025“, vykusios Majamyje, JAV.

© VADOVĖ. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros projektų vadovė Kristina Gontier.

Kokia šiemet buvo ši didžiausia kruizų paroda, kuo skyrėsi nuo ankstesnių?

Šiemet minėjome dvi jubiliejines datas. Viena - ši paroda organizuota jau 40-ąjį kartą. Per pandemiją ji vyko 2 kartus nuotoliniu būdu. Kita - Klaipėdos uosto ir miesto delegacija joje dalyvavo 20-ąjį kartą.

Reikia pasidžiaugti, kad jubiliejinė paroda buvo ir didžiausia. Visas keturias dienas vyko daug visokių renginių. Anksčiau paroda sulaukdavo apie 10 tūkst. lankytojų, joje buvo eksponuojama apie 500 stendų, šiemet lankytojų buvo 12 tūkst., o stendų - 600. Vyko didžiulė konferencija, kurioje dalyvavo apie 250 pranešėjų ir diskusijų dalyvių, klausytojų pačioje konferencijoje buvo apie 3 tūkst., anksčiau jų susirinkdavo apie 2 tūkst.

Ar ir šiemet parodoje nebuvo nei Kinijos, nei Rusijos?

Ne, jų nebuvo. Nors į Kiniją kruiziniai laivai plaukia, ji pati turi savo kruizines kompanijas. Dalyvavo Singapūro, Japonijos, Pietų Korėjos, Australijos, Indonezijos ir kitų egzotiškų šalių atstovai.

Ar Majamyje buvo kalbama apie Amerikos muitų politiką?

Buvo kalbama šiuo klausimu. Bet reikalas tas, kad šitas verslas daugiausia yra susijęs su Amerikos kompanijomis. Savo šalies laivams muitai neturėtų būti dedami. 

Be to, pusė keleivių iš tų prognozuojamų 37 mln. išplaukia iš Floridos uostų. Nesibaiminama, kad muitai galėtų sulėtinti kruizinės laivybos vystymąsi ar didinti kruizų kainas. Žinoma, situacija galėtų pasikeisti, jeigu sumažėtų perkamoji galia.

Šiemet 50 proc. viso kruizinio verslo sukoncentruota Karibų jūros regione, prie Floridos krantų.

Kaip pasaulyje pasiskirsto kruizų verslas?

Šį sezoną augimas stebimas Karibų jūros regione, prie Floridos krantų. Pernai ten buvo sukoncentruoti 45 proc. viso kruizinio verslo, o dabar - 50 proc., 25 proc. - Azijos šalyse, Ramiojo vandenyno regione, kur ir Indija, ir Kinija, ir Japonija, bet tas procentas nedidėja. 

O likusieji 25 proc. - Europoje, t. y. Viduržemio jūroje, kuriai sezonas įtakos neturi, Šiaurės jūroje, įskaitant ekspedicines keliones į Arktiką, ir Baltijos jūroje (apie 11 proc.). Mes, aišku, džiaugiamės, kad Azija nepavilioja iš mūsų kruizinių laivų ir Europos šalys atlaiko konkurenciją užimdamos ketvirtadalį rinkos.

Europos šalys užima ketvirtadalį kruizinės rinkos.

Ar daugėja kruizinių keleivių?

Prognozuojama, kad šiais metais visame pasaulyje bus daugiau kaip 37 milijonai kruizinių keleivių. Pernai jų buvo 35,7 milijono, o 2023-iaisiais - 31,7 milijono. Manoma, kad po dvejų metų - 2027-aisiais bus 40 milijonų kruizinių keleivių.

Vadinasi, kruizinių laivų keleivių skaičius auga. Kas tai lemia?

Taip, jis turi tendenciją augti. Išskirčiau tris pagrindines globalias priežastis. Pirma - kruizinės kompanijos savo maršrutus pritaiko vidutines pajamas gaunančiam amerikiečiui, turinčiam atliekamų lėšų. Įdomu tai, kad kruizinės kelionės yra trumpinamos. Anksčiau jos trukdavo savaitę, 10 dienų, dvi savaites, o dabar - tris-keturias dienas. Tai reiškia, kad kruizas tampa pigesnis ir didesnis žmonių skaičius gali įsilieti į rinką.

Tačiau tokia tendencija stebima tik kruiziniuose laivuose, išvykstančiuose iš Floridos uostų, pavyzdžiui, Majamio, Fort Loderdeilio. Jeigu amerikietis norėtų keliauti po Viduržemio ar Baltijos jūrą, jam tokia trumpa kelionė netiktų.

Antra priežastis - kruizų žinomumas. Amerikos rinkoje naudojama labai proaktyvi, agresyvi reklama, kuri davė teigiamų rezultatų: daugiau plaukia amerikiečių pirmą kartą, jaunesnių bei įvairių sluoksnių žmonių. Kruizai tapo tiesiog amerikiečių kultūros dalimi. Eiliniam amerikiečiui garbės reikalas kokia nors proga plaukti į kruizą.

Trečia priežastis - tai liečia jau ne tik Amerikos žemyną, bet ir visus kitus - išvystyta infrastruktūra. Turima omenyje ne tik uostų, bet ir laivų infrastruktūra. Kruizinės kompanijos Karibuose turi netgi savo salas, kuriose pastatyti jų terminalai, sudarantys galimybes priimti kruizinius keleivius. Jie priimami patogiau, greičiau, pigiau.

O kokios tendencijos Baltijos jūros regione?

Mes užimame nedidelę rinkos dalį, tik beveik 11 proc. Prognozuojama, kad šiemet bus 4,7 milijono kruizinių keleivių. Jų skaičius nežymiai, bet kiekvienais metais auga. 

Turint omenyje, kas pas mus įvyko - ir koronaviruso pandemiją, ir tai, kad kruiziniai laivai neužsuka į Sankt Peterburgo uostą, ir baimę dėl saugumo, nors ji ir nepagrįsta, - tas kad ir nedidelis augimas vis tiek mus labai džiugina. Pernai mūsų regione lankėsi 4,4 milijono kruizinių keleivių.

Kokios dar naujovės laukia kruizinių keleivių šiemet?

Intriguojantys teminiai kruizai. Ta tendencija jau ir pernai buvo šiek tiek įvardinta, o šiemet jie dar labiau akcentuojami. Jų pavadinimai: „Dirbti ir žaisti“, „Verslas ir poilsis“, „Vienišiems keliautojams“, „Kruizai šalto oro sąlygomis“, „Instagraminė kelionė“, kur mėgaujamasi labai gražiais vaizdais, „Tik moterims“, „Skaitmeninė detoksikacija“, kai nesinaudojama jokiomis skaitmeninėmis priemonėmis", ir t. t. Norint privilioti keleivius prigalvojama įvairių įdomių temų.

Formuojasi dar viena tendencija - tarpsezoninės kruizinės kelionės. Ji jau ryškėja ir Klaipėdos uoste. Į uostus plaukiama vasarį, balandį. Laivuose paprastai būna šiek tiek mažiau žmonių,tokios kelionės kainuoja pigiau. Laivams būna daugiau laisvų krantinių. Yra nemažai uostų, kuriuose sezono metu būna didelė kruizinių laivų koncentracija vienu metu. Tokie kruizai patogūs ir kompanijoms, ir keleiviams, ir priimantiems uostams.

Ar galima sakyti, kad kruizų rinka plečiasi?

Yra galimybių kruiziniam verslui plėstis ir didinti rinką. Jau atsiranda ir naujų kruizinių kompanijų, nors kol kas jos dar nedidelės. Pietų Korėjoje yra nauja kompanija „Eastern Cruise“, kitais metais Meksikoje atsiras kompanija „Vidanta“, o Italijoje - „Alma Cruceros“.

Prieš dvejus metus Japonijoje atsirado kompanija „Micuy“. Tai konteinerinė kompanija, kuri nusipirko du kruizinius laivus. Kompanija MSC irgi konteinerinė kompanija, bet prieš maždaug 15 metų ji pradėjo ir kruizinį verslą. Kai tik laivybos kompanijos pajunta naudą, jos gali keisti savo veiklos profilį.

Be to, atsirado visai nauja Arabijos pusiasalio kruizinė rinka. Prieš trejus-ketverius metus ten kruiziniai laivai nebuvo įleidžiami dėl kultūrinių skirtumų, geopolitinių priežasčių, nebuvo kruizinių terminalų. O dabar ten jau priimami kruiziniai laivai, sudaroma galimybė greitai ir patogiai gauti vizas, nes įžvelgiamas didelis verslo segmentas. Čia dirba nauja kompanija „Roya Cruise“, kuri savo veiklą pradėjo pernai metų pabaigoje.

Ar daug statoma naujų kruizinių laivų?

Kruizinių laivų statybai buvo dveji labai svarbūs metai iki pandemijos - 2019-ieji ir 2020-ieji. Tuo metu buvo didžiausias pikas, per metus buvo statoma 115-116 laivų. 

Šiais metais bus pastatyti 68 kruiziniai laivai.

Tai, galima sakyti, buvo didžiausias šuolis ir aukso amžius. Tačiau tas laikotarpis, deja, praėjo. Bet kažkokio negatyvo aš neįžvelgiu. Prieš pandemiją buvo sukelta rinka, viskas vystėsi labai sparčiai, o prasidėjus pandemijai viskas sustojo. 

2024 metais buvo statomi 59 laivai, o šiais metais bus pastatyti 68 kruiziniai laivai. Nors per kovidą buvo stebimas didelis nuosmukis, tačiau dabar matomas rinkos atsparumas ir greitas atsigavimas - stabilus augimas.

Šiais metais bus pastatyti 68 kruiziniai laivai.

Kokios naujovės diegiamos kruiziniuose laivuose?

Į rinką ateina vandeniliu varomi kruiziniai laivai. Ir Klaipėdoje mes statome vandenilio gamybos stotį, tiesa, ji bus palyginti su kitomis nedidelė. Kruizinė kompanija „Viking Cruises“, kuri prieš kokį dešimtmetį buvo keleivinių laivų kompanija, savo laivus perorientuoja į kruizinius ir stato naujus kruizinius laivus.

Didžiulė italų laivų statykla „Fincantieri“ Ankonos mieste gavo užsakymą pastatyti du kruizinius laivus „Viking Libra“ ir „Viking Astrea“, varomus vandeniliu. Pirmasis laivas bus pastatytas 2026 metais, o antrasis - 2027-aisiais. Tai visiška naujovė rinkoje. Laivai nėra maži, jie talpins 1000 keleivių ir plauks į tuos uostus, kuriuose bus galimybė pasipildyti vandenilio atsargas.

O kokie yra didžiausi kruiziniai laivai?

Tai trys amerikiečių kompanijos „Royal Caribbean“ laivai. „Icon of the Seas“ („Jūrų ikona“), galintis paimti 5600 keleivių ir apie 2350 įgulos narių, tik pernai buvo nuleistas į vandenį. 

Šių metų rugsėjį turėtų būti pastatytas „seserinis“ laivas „Star of the Seas“. Šito laivo kaina - 1,74 milijardo eurų, galės paimti 5,7 tūkst. keleivių, įgulos narių - 2,3 tūkst. Jame bus 20 denių. Kitais metais bus pastatytas ir trečias tokios klasės laivas, kurio pavadinimas dar nėra žinomas. Šie laivai dažniausiai plaukios po Karibų jūros baseiną.

Ar Klaipėdos uosto stendas parodoje buvo didelis?

Nedidelis, 9 kvadratinių metrų. Bet jo visiškai pakako. Mūsų delegaciją sudarė 7 žmonės. Kruizinėms kompanijoms, žiniasklaidai, stendų atstovams Klaipėdos uostą pristatėme su vaisiais, šakočiais, su naujais leidiniais. Sulaukėme daug lankytojų.

Pernai kalbėjome, kad 2025-ieji bus vieni geriausių kruizinių metų Klaipėdos uosto istorijoje. Ar šiandien esate tokios pačios nuomonės?

Šiemet mes turėsime 63 kruizinius laivus. 65 kruiziniai laivai buvo atvykę 2007 metais, toks didžiausias pas mus apsilankiusių laivų skaičius. Bet tada buvo labai mažai kruizinių keleivių. 

Šiemet mes tikimės pasiekti kruizinių keleivių rekordą - sulaukti jų per 70 tūkst., nes atplauks didesni laivai. Laineris „MSC Poesia“, galintis plukdyti 2400 keleivių, kuris šiemet jau lankėsi mūsų uoste gegužės 2 d., į Klaipėdą užsuks 8 kartus. Sulauksime 2022 metais pastatyto lainerio „Norwegian Prima“, galinčio gabenti net 3100 keleivių. 

Tai bus didžiausias kruizinis laineris, viešėjęs mūsų uoste. Aštuoni laivai Klaipėdoje lankysis pirmą kartą. Kitiems metams jau yra užsiregistravę 69 kruiziniai laivai.

Ar pasiteisino vadinamieji kalėdiniai kruizai? Pas mus tik vienas laivas buvo atplaukęs.

Ar jis pasiteisino Klaipėdoje, man dabar sunku atsakyti. Reikia sulaukti šių metų pabaigos ir pažiūrėti, ar laivai registruosis. Gavome teigiamų atsiliepimų. Tądien mes organizavome „Baltų varnų“ koncertą, vyko mugė. Kitų uostų atstovai džiaugiasi ir mano, kad tai nebloga tendencija, kurią reikia tęsti.

Kristinos GONTIER asmeninio archyvo nuotr.