Dunojaus upėje laivai plaukia vienas paskui kitą - kaip automobiliai autostradoje (galerija)

J. Liepuonius yra Europos Sąjungos survejerių asociacijos tarptautinio instituto Londone narys, yra baigęs jame mokslus. Ši įstaiga skelbia konkursus atlikti tiek jūrinių, tiek vidaus vandenų laivų auditą ar navigacinį patikrinimą. Lietuvos kapitonas juose dalyvauja, kartais laimi, kartais - ne.

Per koronaviruso pandemiją tokie patikrinimai buvo sustoję, o pastaruoju metu jų vėl atsirado daug - tiek kruizinių, tiek kitų laivų.

Pasak J. Liepuoniaus, pastaruosius 10 metų daug jachtų perka ukrainiečiai, kartais ir prabangių, kainuojančių dešimtis milijonų eurų. Jam yra tekę vertinti aštuonias jų jachtas, vykti į Iljičiovską, Odesą, Nikolajevą, Maltą, Kiprą ir kt.

© VAIRINĖ. Jūrų kapitonas Juozas Liepuonius upinio laivo vairinėje. Asmeninio Juozo Liepuoniaus archyvo nuotr.

Laimėjęs konkursą šiemet gegužę, jis gavo užsakymą atlikti kruizinio laivo „Amethyst 1“ auditą. Kadangi šia upe jūrų kapitonas niekada nebuvo plaukęs, jam tai buvo labai įdomu.

Grįžęs iš kruizo, į kurį buvo pasiėmęs ir žmoną, jis pasidalijo savo įspūdžiais. Pasak J. Liepuoniaus, tai visai kita sfera - upiniai laivai nėra tokie patys kaip jūriniai, ir reikalavimai jiems šiek tiek kitokie. Po kruizo jis surašė 29 pastabas.

Juozas Liepuonius mano, kad tai, kaip organizuojama laivyba Dunojuje, galėtų būti geras pavyzdys laivybai mūsų Nemuno upe.

Aktyvi navigacija

J. Liepuoniaus manymu, tai, kaip organizuojama laivyba Dunojuje, galėtų būti geras pavyzdys laivybai mūsų Nemuno upėje. Ten visos krantinės yra padarytos ne stacionarios kaip Jurbarke, kurios pavasarį potvynių metu būna užliejamos, o naudojami plaukiojantys pontonai. 

Vandens lygis kyla, su juo ir pontonai. Tai yra prie tokios krantinės laivas gali prisišvartuoti bet kuriuo metu. Pontoninės krantinės yra ir Vengrijoje, ir Serbijos Belgrado uoste.

Pasak Lietuvos kapitono, laivyba Dunojaus upe aktyvi, krovinių srautas pastaraisiais metais kasmet didėja 16-17 proc., daugėja ir keleivių.

Dunojaus upe plaukia daug kruizinių laivų. Kruizai populiarūs tarp austrų ir vokiečių. Kelionės vyksta iki Kalėdų, Naujųjų metų, o paskui vėl prasideda balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje.

Pirmas šiais metais kruizas laivu „Amethyst 1“ truko 11 dienų. Jis prasidėjo Vokietijos Passau uoste ir buvo plaukiama į Austriją, Vengriją, Slovakiją, Serbiją, Kroatiją, iki Rumunijos geležinių vartų, toliau laivas neplaukė, nes kalnuose Dunojaus upė buvo užtvenkta dar sovietmečiu. Toliau ta upė eina iki Ukrainos, Moldavijos ir įteka į Juodąją jūrą.

Beveik 87 proc. Dunojaus upės ilgio tinka laivybai.

Dunojaus upės ilgis - 2860 kilometrų, iš jų laivybai tinkami 2411 km, kitaip sakant, beveik 87 proc. upės ilgio tinka laivybai. Šia upe gali plaukti laivai, kurių grimzlė - iki 4 metrų.

© ŠLIUZE. Asmeninio Juozo Liepuoniaus archyvo nuotr.

„Dunojaus upe labai aktyvi navigacija. Kartais pažiūrėjus vos ne kaip autostradoje automobiliai važiuoja, taip laivai plaukia vienas paskui kitą. Didžiausi jų yra iki 190 metrų ilgio ir 11 metrų pločio, kad galėtų įplaukti į šliuzus, kurių upėje yra šešiolika“, - pasakojo J. Liepuonius.

Įdomu tai, kad Vokietijos ir Austrijos senjorai, kuriems per 70 metų, kartą per metus į kruizą Dunojumi gali vykti nemokamai.

Konvencija galioja 77 metus

Laivyba Dunojaus upe prasidėjo prieš 150 metų, kai dar egzistavo Austrijos-Vengrijos imperija. O civilizuota laivyba pradėta po Antrojo pasaulinio karo - 1948 metais.

Pasak J. Liepuoniaus, dabar laivyba Dunojuje vyksta pagal 1948 metų konvenciją dėl Dunojaus upės laivybos, kurią ratifikavo buvusi Sovietų Sąjunga, buvusi Jugoslavija, Vengrija, Rumunija, Slovakija ir Ukrainos socialistinė respublika. Ši konvencija galioja jau 77 metus.

Nuo pat upės deltos iki Juodosios jūros, iki Vengrijos visa informacija, kaip plaukiama šliuzais ir kitokie pranešimai, pateikiami rusų kalba, nuo Vengrijos iki pat Vokietijos - vokiečių kalba. Taip yra nuo 1948 metų.

„Vokietijoje ir Austrijoje puiki navigacinė įranga: ir plūdurai, ir navigaciniai ženklai, ir kt. Kiek prasčiau šiuo atžvilgiu Rumunijoje, iš dalies - Serbijoje“, - pasakojo kapitonas.

Pasak jo, labai griežta laivyboje yra alkoholio ir narkotikų kontrolė. Per 11 dienų laive „Amethyst 1“ inspektoriai apsilankė du kartus - būnant Austrijoje ir Slovakijoje. Kai laivas atplaukia, ateina inspektoriai ir tikrina laivo kapitoną, laivavedžius, mechanikus.

Į akis krenta gausybė aplinkui iškastų kanalų. Kai kurie uostai nesiekia pačios upės, tad yra iškasti kanalai, ypač daug jų Slovakijoje, Austrijoje.

Plaukė 104 metų keleivis

Laivas „Amethyst 1“ pastatytas 2014 metais, taigi jam jau 10 metų. Pasak pokalbininko, jo būklė gera, jau buvo atliktas kapitalinis remontas.

Laive buvo 150 keleivių, daugiausia vokiečių ir austrų. Oficiali kalba - vokiečių. Daugeliui keleivių buvo daugiau kaip 70 metų. Įgula pasakojo, kad vasarą keleivių amžius būna 75 plius 15 metų, iki 90-ies. Vyriausias laive turistas vokietis buvo 98 metų. Rekordas - į kruizą vyko 104 metų žmogus.

J. Liepuoniaus teigimu, upiniai kruizai kur kas brangesni nei jūriniai, nes keleivių laivuose būna tik 150-230. Keliaujant verslo klase viena diena kainuoja apie 1600 eurų, o bazine ekonomine - 750 eurų.

Įdomu tai, kad Vokietijos ir Austrijos vyriausybių sprendimu asmenims, kuriems daugiau nei 70 metų ir kurie turi socialines garantijas, leidžiama kartą per metus vykti į kruizą nemokamai: apmokamas gyvenimas paprastoje kajutėje, už prabangesnę - ekonominės ar verslo klasės - reikia primokėti, nereikia mokėti už maistą ir net už pigius alkoholinius gėrimus: alų, vyną, kokteilius.

„Štai kaip valstybė rūpinasi savo žmonėmis. Šiais kruizais pasinaudojo 12 profesorių, nemažai gydytojų. Labai inteligentiški žmonės. Atkreipiau dėmesį, kad daugelis jų krypuoja kaip žąsinai, matyt, sąnariai išėję iš rikiuotės“, - juokavo Lietuvos kapitonas.

Kruizo metu vyksta įvairūs renginiai: ir kapitono vakaras, ir teminiai vakarai. „Ponios ateina pasipuošusios. Šiais laikais ši tradicija nyksta. Pas mus į muzikinį teatrą žmonės ateina su džinsais ir megztiniu arba išeiginiais treningais. Džiugino tai, kad vyresnio amžiaus žmonių karta gerbia senas tradicijas - į renginį einama pasipuošus“, - sakė kapitonas.

Įgula - ukrainiečiai

Laive „Amethyst 1“ įgulos narių buvo 43, iš jų 15 denio įgulos, kuri rūpinasi navigacija, narių, o visi kiti - aptarnavimo personalas. Daugiausia iš aptarnavimo personalo buvo žmonės iš buvusios Jugoslavijos - Bosnijos ir Hercegovinos, Serbijos, Kroatijos ir keli iš Indonezijos, tarp jų ir virėjai. Kruizo, viešbučio ir ekskursijų direktoriai buvo vokiečiai, o visi kiti - pigesnė darbo jėga.

Denio įgula - laivavedžiai, mechanikai rusakalbiai iš Ukrainos. Jie gyvena su šeimomis Bulgarijoje, Rumunijoje ar dar kažkur, bet ne Ukrainoje.

Pasak J. Liepuoniaus, nors atlyginimai ten ir ne per didžiausi, bet žmonės džiaugiasi, kad turi nuolatinį darbą. Ukrainiečiai skundėsi, kad jūrinių dokumentų įsigijimas pas juos labai problemiškas, ilgai užtrunka.

„Nustebino paviršutiniškas kapitono ir laivavedžių požiūris į saugią laivybą. Jų žinios apie gelbėjimosi liemenes, gelbėjimosi plūdurus - minimalios. Jiems nereikia kaip jūrinių profesijų atstovams kapitonams, laivavedžiams, mechanikams kas penkerius metus atlikti žinių patikrinimo atestaciją“, - sakė kapitonas.

Paklaustas, ką jis pažymėjo savo 29 pastabose, atsakė: „Tame laive yra problemų dėl gelbėjimo priemonių, užkliuvo įgulos kvalifikacija, gelbėjimo liemenių testavimas, laiku nepatikrinti gesintuvai ir t. t. Pastabos daugiausia buvo susijusios su saugia laivyba.“

Įspūdžių daug

Naktimis laivas „Amethyst 1“ plaukė, o dieną jo keleiviai lankydavosi kokiame nors mieste.

"Plaukiant vaizdai puikūs. Sėdi prancūziškame balkonėlyje, matai senovines pilis, namus. Jų ypač daug Austrijoje. Labai graži šalis Slovakija ir jos sostinė Bratislava. Serbijos sostinė Belgradas labai gražiai atrodo. Jame anksčiau nesu buvęs. Lygis ten maždaug toks, koks pas mus buvo apie 2000 metus.

Bet žmonės ten labai draugiški. Mažiausiai draugiški žmonės buvo Vengrijoje. Ten vartojama tik vengrų kalba, angliškai ar vokiškai jos gyventojai nekalba. Vienintelė vieta, kur buvo galima laisvai susikalbėti, beveik laisvai pasiderėti anglų kalba - Budapešto turgus", - pasakojo J. Liepuonius.

Pasak kapitono, įdomiausia buvo ne tiek didieji miestai, kiek maži Vokietijos, Austrijos, kitų šalių miesteliai. Jie nenukentėję per karus, išlikusi senoji architektūra ir patys, anot kapitono, išpustyti ir iščiustyti, juose kažkas vyksta - viename dūdų orkestras groja, kitame žmonės vaikšto su nacionaliniais kostiumais ir t. t.