Įstatymu Klaipėdai nori atriekti dalį uosto pyrago

(2)

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją reorganizavus į akcinę bendrovę, Seime gimsta įstatymo projektas, kuriuo 30 procentų uosto akcijų galėtų būti perduota Klaipėdos savivaldybei. Tačiau prieš rinkimus karštai gaivinama sena idėja ne visų vertinama palankiai net pačioje Klaipėdoje.

Apie galimybę Klaipėdos savivaldybei tapti Klaipėdos uosto direkcijos akcininke kalbama daug metų, pateikiami užsienio municipalinių uostų pavydžiai. Tačiau 100 procentų Klaipėdos uosto akcijų valdo valstybė.

Klaipėdos miesto tarybos narys Saulius Budinas primena, kad Taryba dar 2021 metų lapkričio mėnesį bendru sutarimu priėmė sprendimą dėl galimybės Klaipėdos miestui tapti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos akcininku.

„Buvo siūlymas Vyriausybei skirti 30 proc. pertvarkomos Uosto direkcijos akcijų“, - primena S. Budinas.

Iniciatyva - Seime

Kad parengė tokį pasiūlymą numatančią Uosto įstatymo pataisą, pranešė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Projektą dar pasirašė Klaipėdoje išrinkti Seimo nariai Arvydas Pocius, Audrius Petrošius, Ligita Girskienė.

S. Budinas atkreipia dėmesį, kad per daugiau nei metus nieko nebuvo nuveikta, kad šis klausimas būtų bent pradėtas svarstyti Vyriausybėje.

Todėl šiemet su Klaipėdoje išrinktų Seimo narių pagalba nuspręsta inicijuoti Valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisas.

„Jei mes kaip miesto Tarybos nariai priėmėm tokį sprendimą, tai ir turėtume jį gerbti ir stengtis, kad jis būtų įgyvendintas“, - sako S. Budinas.

Jis mano, kad toks sprendimas leistų kartu su uostu geriau planuoti Klaipėdą. Taip pat būtų efektyviau sprendžiami taršos, infrastruktūros klausimai.

S. Budinas.

S. Budinas.

Rinkimų malūnas

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas stebisi, kad klausimas dėl Uosto direkcijos akcijų keliamas nesulaukus oficialaus Vyriausybės atsakymo Tarybai.

„Kursas ir kelias, kuriuo eiti, nesikeičia, tačiau nuotaikos šiuo klausimu Vyriausybėje, sakyčiau, labiau skeptiškos ir santūrios“, - sako V. Grubliauskas.

Jis pastebi, kad Vyriausybės pozicija parodo ir tas faktas, kad Klaipėdos savivaldybės atstovo nebeliko Uosto direkcijos valdyboje. Valdymo funkciją pakeitė stebėjimas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė buvo išrinkta į AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos stebėtojų tarybą.

V. Grubliauskas sveikina Klaipėdoje išrinktų Seimo narių iniciatyvą siekiant didinti miesto ir uosto bendradarbiavimą.

„Tai turėtų tapti katalizatoriumi. Dar man būnant Seimo nariu vyko diskusija, kiek akcijų miestui galėtų priklausyti - dešimt, penkiolika ar trisdešimt procentų“, - primena V. Grubliauskas.

Jis laukia Vyriausybės strateginio sprendimo, kad būtų tiesiai pasakyta, ar miestas dalyvauja uosto valdyme, ar stebi tik iš šono.

„Tai, kad klausimas keliamas šiuo metu, man atrodo kaip rinkiminis malūnas visus klaidinant, kad nieko nėra daroma“, - sako V. Gubliauskas.

V. Gubliauskas.

V. Gubliauskas.

Glaudžiai susiję

Klaipėdos universiteto (KU) politologas prof. dr. Jaroslav Dvorak sako, kad atidžiai seka tiek Klaipėdos, tiek kaimyninių uostų situaciją.

„Klaipėda, skirtingai nei kiti kaimyninių šalių uostai, nėra sostinė. Tačiau pas mus uosto vystymasis labai veikia miestą“, - sako J. Dvorak.

Anot jo, skirtingai nei, pavyzdžiui, Taline, kur krovinių uostas yra už miesto ribų, Klaipėdoje uostas yra miesto centre.

Todėl natūralu, kad vyksta diskusija dėl uosto ir miesto santykių.

„Ateityje valstybė gali nuspręsti parduoti dalį uosto direkcijos akcijų. Gali būti pasinaudota Talino uosto patirtimi, kur dalimi akcijų prekiaujama vertybinių popierių biržoje“, - sako J. Dvorak.

Anot jo, tokia galimybė atsirado ir Lietuvoje šiemet Uosto direkcijai tapus akcine bendrove.

Tačiau KU profesorius nemano, kad dalies Uosto direkcijos akcijų priklausymas spręstų darnaus miesto ir uosto vystymosi problemas.

„Klaipėdos meras yra uosto plėtojimo taryboje, taip turėtų būti ir ateityje“, - sako J. Dvorak.

Tačiau jis neįžvelgia būtinybės Klaipėdos savivaldybei būtinai tapti Uosto direkcijos akcininke ir tiesiogiai dalyvauti uosto valdyme.

„Pačios savivaldybės kontroliuojamose įmonėse dauguma valdybų ar stebėtojų tarybų narių yra nepriklausomi. O uosto valdymas reikalauja daug profesionalumo“, - sako profesorius.

Anot jo, finansinė uosto veiklos nauda miestui galėtų būti užtikrinama ilgalaikėmis (pvz., penkerių metų) Vyriausybės programomis. Taip nereikėtų atskirų sprendimų kiekvienam su uosto veikla susijusiam projektui mieste finansuoti.

J. Dvorak taip pat mano, kad uostas turėtų surasti sprendimus, kaip miestui atverti ne tik daugiau priėjimo prie vandens, bet ir prie uosto objektų, kurie yra patrauklūs lankytojams.

J. Dvorak

J. Dvorak

Pinigai - investicijoms

Buvęs Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus sako, kad diskusijos dėl miesto dalyvavimo uosto valdyme vyksta jau daugiau nei dešimtmetį.

„Priminsiu savo poziciją, kad aš buvau prieš Uosto direkcijos reorganizavimą į AB“, - sako A. Vaitkus.

Jis sako, kad galima diskutuoti, kaip miestas galėtų tapti uosto akcininku. Jei reikėtų pirkti akcijas, tai būtų sunkiai įgyvendinama.

„Jau prieš keletą metų uosto turtas buvo vertinamas per 550 milijonų eurų, o rinkos kaina - milijardai“, - skaičiuoja A. Vaitkus.

Jei valstybė miestui tiesiog perduotų akcijas, tai taip pat negarantuoja Klaipėdai finansinių dividendų.

„Dėl dividendų lemia pagrindinio akcininko sprendimas, o ateityje numatomos didelės investicijos pietinėje uosto dalyje. Gali būti, kad investicijoms papildomai turėtų prisidėti ir akcininkai, o jei miestas neskirtų pinigų, mažėtų jo akcijų dalis“, - svarsto A. Vaitkus.

Jis primena, kad paskutiniais metais uosto finansinė parama miesto projektams yra labai ženkli.

„Dar man vadovaujant direkcijai būdavo taip, kad miestas panaudoja tik pusę sumos, kurią skyrėme. Reikėjo aiškintis ministrui“, - prisimena A. Vaitkus.

Jis apibendrina, kad klausimas yra labai platus ir sudėtingas. Apie tai reikėtų diskutuoti sistemingai, pasitelkiant teisininkus, o ne naudoti tai priešrinkiminėje kovoje.

„Miestui turėtų būti užtikrintas nuolatinis finansavimas“, - sako A. Vaitkus.

 A. Vaitkus.

A. Vaitkus.

Uostas - ne pica

„Vakarų ekspresas“ jau rašė, jog laikinasis AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas sako, kad uosto akcijų klausimą kelia ne vien aplinkos ministras. Jis akcentuoja, kad akcinė bendrovė nieko negauna ir nieko neatiduoda, ji perka arba parduoda.

„Taigi, savivaldybė turėtų pirkti. Kitas dalykas, Uosto įstatyme išreikšta nuostata, kad 100 proc. Uosto direkcijos akcijų priklauso valstybei. Uosto direkcija nėra pica “Margarita„, kad galėtume atsisėdę susipjaustyti ir išsidalinti“, - sako A. Latakas.

Anot jo, tai strateginė įmonė, svarbi Lietuvos nacionaliniam saugumui. Todėl yra sudėti saugikliai, kad ji visiškai priklausytų valstybei.

„Žinoma, ateityje visokių dalykų gali nutikti. Teoriškai tai yra įmanoma. Dažniausiai įmonės eina į biržas ar ieško akcininkų tada, kai trūksta lėšų, kai negali įgyvendinti kokių nors projektų“, - svarsto A. Latakas.

A. Latakas

A. Latakas

Anot jo, akcijoms įsigyti turi būti svarios priežastys, jos negali būti skirstomos kažkam jų užsinorėjus.

„Nematau miesto argumentų, kodėl jis nori 30 proc. akcijų. Galbūt vienintelis tikslas - gauti pinigų?“ - turi griežtą nuomonę uosto vadovas.

Žiūrint į ateitį ir suprantant, kad europinių pinigų mažės, reikėtų galvoti priešingai: kaip Uosto direkcijos uždirbtus pinigus investuoti į uosto infrastruktūrą.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder