Jūreivystės mokykla: naikinama ar gelbstima metant inkarą Vilniuje?

(15)

Metams baigiantis Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai (LAJM) iškilo esminis klausimas - prie ko švartuoti savo laivą. „Mūsų steigėja Vyriausybė mano, kad 19 valstybinių kolegijų Lietuvai per daug ir kad kai kurias jų reikia stiprinti. Tame sąraše esame ir mes, nes mūsų lygis koleginis. Mano kaip vadovo pareiga pasirūpinti, kad mokyklos situacija pagerėtų, nors ji nėra bloga“, - sako LAJM direktorius Vaclavas Stankevičius.

„Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rengia Vyriausybės nutarimą, pagal kurį Lietuvoje bus bandoma stiprinti valstybines kolegijas. Jokie nutarimai dar nepriimti. Gavome tik Vyriausybės nutarimo projektą, kuris gali būti koreguojamas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Jūreivystės mokyklos direktorius.

„Jokiu būdu negalima leisti prijungti Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos prie Klaipėdos universiteto (KU), o juo labiau prie kokio nors Vilniaus universiteto, nes tokiu atveju ji bus sužlugdyta“, - mano Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) tarybos narys Petras Bekėža, 20 metų ėjęs šios organizacijos pirmininko pareigas.

Žodis iniciatoriams

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Gintauto Jakšto tiesiai šviesiai paklausėme, ar nėra galimybės palikti Jūreivystės mokyklą ramybėje.

„Kolegijos yra pakibusios tarp aukštųjų ir profesinių mokyklų. Kadangi jos yra aukštojo mokslo dalis, tai reiškia, kad studijos turi būti grįstos mokslu. Nuo 2024 metų įsigalios reikalavimai stojantiesiems būti pasirengusiems studijoms. Dabar kolegijos neretai piktnaudžiaudavo priimdamos į valstybės nefinansuojamas vietas nepasirengusius studentus“, - aiškino jis.

Viceministro teigimu, buvo atlikta visų Lietuvos kolegijų tinklo analizė, įvertinta, kurios turi potencialo atitikti aukštesnius reikalavimus.

Mes suprantame, kad Jūreivystės mokykla yra labai svarbi, tad jeigu nieko nebus daroma, ji gali išnykti savaime.

Todėl turime galvoti, kaip mums išsaugoti jūrines studijas Lietuvoje. Ministerija galėtų pati siūlyti, ką daryti, turi tokią teisę, bet mes norime, kad pati mokykla ieškotų kelių, tad jokių nurodymų nedavėme. Vertybė yra ne pati aukštoji mokykla, o tos studijos, per kurias ruošiami Lietuvai reikalingi specialistai.

Mažos kolegijos veikti sėkmingai negali. Reikalavimus turi vykdyti tiek 100, tiek 10 tūkst. studentų turinti kolegija. Tam reikalingas nemažas administracinis aparatas. Turint mažai studentų jį išlaikyti labai sudėtinga, prastėja kokybė.

Kad kolegija galėtų ramiai ir sėkmingai veikti, ji turi turėti mažiausiai apie 1,5 tūkst. studentų.

Kai kuriose kitose šalyse mažiausios kolegijos turi apie 3,5 tūkst.studentų", - aiškino G. Jakštas.

Pasak viceministro, kolegijos pakviestos teikti siūlymus, kurių bus laukiama iki kitų metų kovo pabaigos. Jie bus apsvarstyti ministerijoje. Galimi 3 variantai: grąžinimas patikslinti, priėmimas arba atmetimas.

„Jeigu siūlymų nesulauksime, nenorėdami leisti kolegijoms numirti sava mirtimi, pateiksime Vyriausybės siūlymus“, - sako viceministras G. Jakštas.

PAGEIDAUJAMI. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai pageidaujami visuose uostamiesčio renginiuose, kuriems jie suteikia jūrinės dvasios.

PAGEIDAUJAMI. Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai pageidaujami visuose uostamiesčio renginiuose, kuriems jie suteikia jūrinės dvasios.

LAJM pati ieško išeities

Pasak viceministro, kalbant apie LAJM variantų gali būti įvairių. Tas sektorius labai svarbus Lietuvai, bet nėra didelis. Klaipėdoje yra ir profesinė mokykla, ir kolegija, ir KU - ir visi susiduria su rentabilumo problema, nes nesurenka studentų.

"Klausimas, ar reikia turėti visų grandžių specialistų rengimo mokyklas, ar visi jie gali būti rengiami ir vienoje institucijoje? KU ir LAJM infrastruktūra iš dalies yra sutampanti, ją nuomoja vieni iš kitų. Personalas irgi labai panašus. Didelė dėstytojų dalis dirba ir vienoje, ir kitoje aukštojoje įstaigoje. Esmė - šiek tiek skirtingos programos: kolegija labiau orientuota į praktiką, universitete - daugiau teorijos.

Kalbant apie Jūreivystės mokyklos jungimąsi su Vilnius TECH (Vilniaus Gedimino technikos universitetas), didysis trūkumas - atstumas, užtat ir vienoje, ir kitoje mokymo įstaigoje yra transporto inžinerija", - kalbėjo G. Jakštas.

Viceministro manymu, uostamiesčio bendruomenė dabar pati ieško tinkamiausio būdo ir, ko gero, tariasi ir su Susisiekimo ministerija.

Nebe pirmas kartas

Pasak P. Bekėžos, jau nebe pirmas kartas, kai LAJM norima prie ko nors prijungti. Buvo norima jungti prie KU, LJS tada kategoriškai pasisakė prieš. "KU kažkada rengė ir laivavedžius, ir mechanikus, bet ten viskas žlugo. LAJM norima prisijungti todėl, kad joje yra sukurta labai gera techninė bazė. Bet koks jungimas kaip tik sužlugdys Jūreivystės mokyklą ir apskritai jūrininkų rengimą Lietuvoje. Negi norima tą mokyklą sunaikinti?

O kodėl reikėtų jungti prie bet kurio Vilniaus universiteto, išvis nesuprantu. Sostinėje apskritai neturima jokio supratimo apie jūreivystę. Pažiūrėkite, kokio lygio yra Mykolo Romerio universitete parengti jūrų teisės specialistai.

LAJM prilygsta užsienio jūrinėms akademijoms. Iš KU galėtų kai kurie dėstytojai pereiti dirbti į ją. Reikėtų rengti dėstytojus Jūreivystės mokyklai. Jai būtina suteikti tam tikrą statusą ir ji turi atstovauti visai atskirai šakai.

Kaip jie stiprins prijungdami prie kokio universiteto? Juk tada pagrindinės lėšos plauks į jį. Dabar LAJM stipriai laikosi finansiniu atžvilgiu. Ji organizuoja mokamus kursus jūrininkams", - kalbėjo P. Bekėža ir pridūrė, kad LJS pasisako prieš tokius politinius žaidimus, kuriuos žaidžia nekompetentingi spręsti jūrinius klausimus ministerijų darbuotojai.

LJS atstovo manymu, dėl LAJM susikirto kai kurių žmonių Klaipėdoje interesai, kurie stengiasi į procesą įtraukti ir Seimo narius.

ISTORIJA. Klaipėdos jūreivystės mokykla, dabar Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, įkurta 1948 m. ir turi puikų istorijos muziejų.

ISTORIJA. Klaipėdos jūreivystės mokykla, dabar Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, įkurta 1948 m. ir turi puikų istorijos muziejų.

Iš Klaipėdos neiškeliaus

LAJM direktoriaus V. Stankevičiaus teigimu, jeigu ir bus susijungimas su kokia nors institucija, tai nereiškia, kad Jūreivystės mokykla iškeliaus iš uostamiesčio. Jo manymu, kad ir kaip būtų, Klaipėda nieko nepraras.

Pasak mokyklos direktoriaus, kol kas neaišku, prie ko LAJM bus prijungta. Minimas ir KU, ir Vilnius TECH universitetas. Jis dar neatmeta galimybės mokyklai išlikti savarankiškai.

„Kažkokios permainos gali būti, bet, manau, mes neišnyksime, o sužibėsime ir garsinsime Lietuvą bei Klaipėdą“, - sako V. Stankevičius.

Kalta demografinė situacija

Siūlymas jungti mokymo įstaigas V. Stankevičiui atrodo logiškas. Visi girdime, kokios demografinės situacijos Lietuvoje prognozės. Jaunimo mažėja, be to, lietuvaičiai ne itin noriai renkasi jūrines programas. Pasak mokyklos vadovo, ne iš gero gyvenimo LAJM pasirinko tarptautinį lygį, prieš trejus metus pradėdama kviesti studentus iš užsienio.

„Dabar jų turime daug. Žinoma, mums būtų kur kas smagiau, jeigu pas mus stotų kuo daugiau Lietuvos piliečių, deja, jų skaičius mažėja. Prisimenu, mano jaunystėje įstoti į Jūreivystės mokyklą buvo labai sunku, buvo didžiulis konkursas. Mat sovietiniais laikais ji buvo langas į pasaulį. Dabar taip nėra. Mes privalome galvoti apie tai, kas bus ateityje“, - kalbėjo V. Stankevičius.

BAZĖ. LAJM turi treniruoklių ne tik laivavedžiams, bet ir mechanikams. Jos techninė bazė gera.

BAZĖ. LAJM turi treniruoklių ne tik laivavedžiams, bet ir mechanikams. Jos techninė bazė gera.

Direktorius - už Vilnius TECH

Paklaustas, kokia išeitis jam, kaip šios mokymo įstaigos vadovui, šiuo metu atrodo geriausia, V. Stankevičius atsakė: "Negaliu pasisakyti už visą kolektyvą, asmeniškai manau, kad turi vykti kažkoks mūsų aukštosios mokyklos supurtymas. Mes turime tik profesinio bakalauro studijas, manau, jaunimui reikia pasiūlyti ir magistrantūrą.

Mums nėra jokio tikslo jungtis prie KU, kuris orientuojasi daugiau į mediciną, į krevečių auginimą. Pas mus vien tik jūrinės programos ir trys, skirtos uosto infrastruktūrai. Nė vienoje kitoje Lietuvos mokymo įstaigoje tokių programų nėra.

Jeigu mums reikia orientuotis į kokį nors universitetą, tai į tokį, kuris turi kokių nors sąlyčio taškų su mumis. Labai daug panašumų matau su Vilnius TECH universitetu, kuris rengia specialistus visam transportui, išskyrus jūrų.

Logiškiausia būtų bendradarbiauti su juo, kad pakeltume savo lygį. Manau, tada kur kas daugiau jaunų Lietuvos žmonių stotų į Lietuvos jūreivystės akademiją Vilnius TECH. Siektume tokio pavadinimo. Bet tai tik mano nuomonė. Šiuo klausimu dar kalbėsime labai daug."

Griežtėja reikalavimai

LAJM direktoriaus teigimu, kitais metais priėmimas į mokyklą vyks pagal tas pačias taisykles, kokios buvo pernai ir užpernai, o nuo 2024 metų jau turėtų būti organizuojamas pagal naujas.

Dabar stojant į LAJM pakanka išlaikyti vieną valstybinį egzaminą, o nuo 2024 metų bus reikalaujama, kad būtų išlaikyti trys. „Tokius reikalavimus nustato ministerija. Mes galime atsidurti labai sudėtingoje situacijoje, todėl reikia ieškoti variantų, kad galėtumėme sustiprinti savo švietimo įstaigą. Esu įsitikinęs, kad mūsų mokykla sustiprės, taps jūreivystės akademija ir mes siūlysime jau ne tik bakalauro, bet ir magistro laipsnį“, - tikina V. Stankevičius.

DEJA, besirenkančių jūrines specialybes studentų skaičius Lietuvoje mažėja.

DEJA, besirenkančių jūrines specialybes studentų skaičius Lietuvoje mažėja.

Procesas neišvengiamas

Klaipėdos meras ir KU tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas susitiko su LAJM bendruomene ir suprato, kad ji linksta į Vilniaus pusę. "Nors sprendimas dar nepriimtas, suprantu, kad pats procesas yra neišvengiamas. Kalbama tik apie tai, prie ko galėtų jungtis Jūreivystės mokykla: ar prie KU, ar prie kurio nors Vilniaus universiteto, t. y. prie ko švartuosis jos laivas, trečio varianto nėra.

Mokykla, kuria mes didžiuojamės, yra vienintelė Lietuvoje. Tai, kad šis klausimas kelia tiek aistrų, tiek emocijų, eilinį kartą liudija, kad Vilniuje ministerijos ne iki galo atlieka savo vaidmenį ir nusišalina spręsdamos savo reformų žmogiškuosius, emocinius niuansus", - sakė meras.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Lygnugario manymu, jeigu iš tikrųjų būtų vykdoma tokia reforma, tai LAJM turėtų būti jungiama tik prie KU. "Mums, kaip darbdaviams, labai keistai atrodytų, jeigu ir šiais klausimais reikėtų bendrauti su Vilniumi. Ar jis turi kokios nors jūrininkų rengimo patirties?

KU nuo jungimo apsigynė, dabar atėjo eilė Jūreivystės mokyklai. Man atrodo, kad jeigu mokykla būtų jungiama prie Vilniaus universiteto, tada būtų dviguba bėda, nes būtų silpninama Klaipėda kaip universitetinis miestas. Klausimas labai rimtas. Manyčiau, visų pirma reikia išklausyti klaipėdiečių nuomonę", - sakė V. Lygnugaris.

 KURSAI. LAJM rengiami mokami kursai jūrininkams.

 KURSAI. LAJM rengiami mokami kursai jūrininkams.

Kodėl reikėtų jungti prie KU?

Pasak KU rektoriaus prof. dr. Artūro Razbadausko, vienu metu Europos Sąjungoje vyko universitetų pertvarka, o šiuo metu imamasi kolegijų. Lietuvoje universitetų kartu su kolegijomis yra 36. Tokiai mažai šaliai tai labai didelis skaičius.

„Kalbėjau su suomių profesoriumi. Pernai suomiai sujungė 10 profesinių mokyklų į vieną. Jis sakė, kad tai padaryti buvo gana sudėtinga. Taigi toks procesas vyksta ne tik Lietuvoje. Visur Europoje mažėja žmonių regionuose, mažėja stojančiųjų, todėl mokymo įstaigos jungiamos. Reikia suprasti, kad nebebus taip, kaip buvo“, - teigė KU vadovas.

Rektoriaus teigimu, vienas dalykas, kodėl reikia jungti pajėgas, yra tai, kad aukštosios mokyklos turi užsiimti ne tik studijomis, bet ir moksliniais darbais, kurių koleginiame sektoriuje nėra daug. Kitas dalykas - studentų skaičius.

A. Razbadausko teigimu, prieš kelerius metus ir KU optimizavo savo veiklą padedant Savivaldybei, o Šiaulių universiteto ir neliko, jis tapo Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Pasak KU rektoriaus, jo situacija liūdna. Šiaulių universitetas anksčiau turėjo 12 tūkst., daugiau nei KU, kuris daugiausia yra turėjęs 8,5 tūkst. studentų. Dabar Šiaulių akademijoje yra tik keli šimtai. Taigi studentų ne daugėja, o mažėja.

"Manau, reikia sėsti prie vieno stalo KU ir Jūreivystės mokyklos atstovams ir susitarti.

Ir verslo, ir uostamiesčio interesas - kad kuo daugiau jaunų žmonių liktų Klaipėdoje.

Niekur nėra taip, kad jūreivystės mokykla būtų mieste ne prie jūros. Kitas dalykas, juk kalbame apie regioninę politiką. Menų akademija jau buvo „atjungta“ nuo KU. Turime suprasti, kad sostinės universitetai turi savo interesų. Jūriniame miete turi būti jūrinis universitetas. Prijungta Jūreivystės mokykla turėtų atskirą KU fakulteto statusą - būtų Jūrinė akademija „, - “Vakarų ekspresui" sakė KU rektorius.

Jo teigimu, KU šiuo metu turi jūrų inžinerijos ir bakalauro, ir magistrantūros studijas, inžinerijos doktorantūrą. "Pas mus universitete yra ir okeanografija, ir hidrologija, ir jūrinė logistika. Mes turime Jūrų technologijų ir gamtos mokslų fakultetą. Mes pirmi buvome atrinkti į Europos 9 universitetų junginį EU-CONEXUS.

Junginį sudaro universitetai, esantys pakrančių miestuose. Tarptautine prasme mes turime didžiulę bazę. Kituose mūsų partneriuose universitetuose rengiami ir laivavedžiai. Pas mus studentų daugėja. KU vienintelis universitetas, kuris šiemet priėmė 27 proc. studentų daugiau", - kalbėjo KU rektorius.

A. Razbadausko manymu, LAJM vis tiek neišliks savarankiška turėdama tik 600 studentų. Be visų kitų dalykų, europinės direktyvos reikalauja, kad nebūtų tokių mažų kolegijų. Šiemet LAJM priėmė 110 studentų, iš kurių tik 40 atitinka reikalavimus.

Kodėl prie Vilnius TECH?

Vilnius TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas sakė, kad jungimo klausimas aptartas su LAJM akademine bendruomene - studentais ir dėstytojais bei kolegijos vadovybe.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad abi šios mokymo įstaigos yra inžinerinio profilio aukštosios mokyklos. Būtent dėl to Vilnius TECH universitetas, matyt, su ta mokykla turi daugiau sąlyčio taškų negu bet kuri kita mokymo įstaiga Lietuvoje.

LAJM ruošia laivų energetikos įrenginių eksploatavimo specialistus, įmonių finansininkus, uostų ir laivybos valdytojus bei jūrų laivybos specialistus. Vilnius TECH universitetinio bakalauro ir magistro laipsnį suteikia mechanikos, elektronikos, automatikos, transporto logistikos inžinieriams. Be to, Vilnius TECH turi Antano Gustaičio aviacijos institutą. Orlaivių pilotavimo ir skrydžių valdymo vientisosios studijos vykdomos tik Vilnius TECH jau 30 metų. Jos yra smarkiai reglamentuotos įvairiomis tarptautinėmis konvencijomis, kaip, beje, ir jūrų laivavedybos specialybė.

Rektoriaus teigimu, LAJM absolventai Vilnius TECH universitete galėtų siekti magistrantūros kvalifikacinio laipsnio. "Nepriklausomai nuo Vyriausybės sprendimo, mes jau šiemet LAJM trečiojo kurso studentams leisime studijuoti keletą papildomų studijų dalykų hibridiniu būdu tam, kad vasarą jie galėtų stoti į magistrantūrą Vilnius TECH universitete. Universitetas turi maždaug 12 proc. (daugiausiai Lietuvoje) laipsnio siekiančių užsienio studentų ir maždaug 6 proc. Erasmus bakalaurų, magistrantų ir doktorantų.

„Mokslo srityje, vykdydami įvairius mokslo projektus, Vilnius TECH ir LAJM bendradarbiauja jau ne vieną dešimtmetį, - teigia R. Kliukas. - Atstumai šiais laikais mažai ką reiškia. Vilnius TECH turi vieną iš moderniausių skaitmenizuotą studijų ir mokslo procesų valdymo sistemą. Šis universitetas LAJM studijas galėtų kilstelėti ir kokybiškai, ir kiekybiškai“, - mano Vilnius TECH rektorius.

 Redakcijos archyvo nuotr.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder