Jūreivystės mokyklą talžo vis stipresnės audros (7)

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sunerimęs: taip išėjo, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sukiršino uostamiesčio bendruomenę, leisdama pačiai Lietuvos aukštajai jūreivystės mokyklai (LAJM) pasirinkti, prie ko jungtis. Pasak jo, eilinį kartą ministerija pastato arklį prieš vežimą, sukėlė audrą, o vis tiek galų gale spręs pati. Meras priminė posakį: „Geriau nedaryti nieko, nei daryti nieką.“

Nors situacija gana rimta, meras juokavo sakydamas, kad dabar mokyklai reikia gelbėtis nuo gelbėtojų. Jų yra, bet kiekvienas mato skirtingą scenarijų.

Pasak V. Grubliausko, eilinį kartą bandoma suvaldyti pasekmes, o priežastys lieka už kadro. Ministerija taiko visiems vienodą kurpalių, neatkreipdama dėmesio į tai, kad LAJM yra unikali mokykla.

Mero manymu, ministerija pirmiausia turėjo išanalizuoti situaciją, o ne vien tik žiūrėti į stojančiųjų skaičius ir imti kaip pagrindinį dalyką reformos neišvengiamumui. Anot mero, negali būti tas skaičius vienintelis kriterijus, nulemiantis mokyklos, turinčios didžiulę jūrinių specialistų rengimo patirtį, ateitį. Kunigų seminarijose mokosi tikrai nedaug klierikų, bet niekam nekyla minčių, kad jas reikėtų uždaryti.

Mero manymu, reikia padaryti viską, kad ši mokykla taptų patrauklesnė ir turėtų daugiau studentų.

„Atsakykime į klausimą, ar iš tiesų LAJM prijungimas prie kokio nors universiteto yra neišvengiamas. Ar tikrai LAJM autonominės mokyklos statusas yra problema ir valstybės galvos skausmas?“ - klausia V. Grubliauskas.

Pasak jo, tiek miestas, tiek socialiniai partneriai žada kreiptis į ministeriją, kad šiuo klausimu, kol nesame tikri, būtų padaryta pertrauka, idant darant, kaip kažkam atrodo, gerą darbą nebūtų sugriauta tai, kas padaryta.

„Manau, neturėtume eiti prievartinės inkorporacijos arba jungimo keliu. Suprantu, kad reforma nėra paprastas dalykas, niekas savo noru iš gero gyvenimo nepuola prie ko nors jungtis. Kai kalbame apie tokius jautrius dalykus, kyla klausimas, kiek galime eiti tuo pačiu keliu. Pirma būna politinis sprendimas, o paskui tik pradedama analizuoti, kaip tai įgyvendinti“, - kalbėjo meras.

Vakar LAJM apsilankė Klaipėdos universiteto (KU) delegacija su rektoriumi profesoriumi Artūru Razbadausku priešakyje. Salėje susirinkusiems LAJM dėstytojams ir studentams buvo pristatyta įdomi KU prezentacija, paaiškinta, kad KU turi galimybių sustiprinti Jūreivystės mokyklą. Rektorius pakvietė mokyklos studentus apsilankyti universitete.

Po pristatymo nebuvo nė vieno klausimo, salėje buvo tyla.

LAJM direktorius Vaclavas Stankevičius sako, kad dar nėra jokių sprendimų priimta, su mokyklos bendruomene dar bus kalbamasi kitą savaitę.

Pasak mokyklos vadovo, blogiausia, kad diskusijose dalyvaujantys žmonės neįvertina realybės, kad LAJM 2024 metais gali neturėti studentų, nes nuo tų metų griežtinamos priėmimo sąlygos į aukštąsias mokyklas: bus kiti reikalavimai ir būsimiems studentams reikės būti išlaikius ne vieną, o tris valstybinius egzaminus.

„Vargu ar mes galėsime įvykdyti tuos naujus reikalavimus. Čia ne piniginis klausimas. Mes esame savarankiški ir normaliai jaučiamės. Bet į naujus reikalavimus privalėsime reaguoti. Būdamas direktorius privalau rūpintis tuo, kad Jūreivystės mokykla neišnyktų“, - sakė V. Stankevičius.

FOTO APRASAS SITUACIJA. Sprendžiant tokį sudėtingą jūrininkų rengimo klausimą bus prašoma ministerijos padaryti pauzę.

FOTO AUTORIUS Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder