Iki 2023 metų į tvarią verslo plėtrą KKT ketina investuoti daugiau kaip 10 mln. eurų. Dar šiais metais bendrovė planuoja atnaujinti ir modernizuoti konteinerių terminalų teritorijos apšvietimą. Bus pakeisti visi senieji natrio šviestuvai ir prožektoriai į energiją taupančius LED šviestuvus. Sprendimas investuoti į efektyvų energijos vartojimą pagrįstas ne vien ekonomine nauda, bet ir dėl ne mažiau svarbaus aplinkosauginio faktoriaus siekiant sumažinti į aplinką išmetamo CO2 kiekį.
„Mes vedame CO2 išmetimų į atmosferą apskaitą. Pernai jie, palyginti su 2020-aisiais, buvo sumažinti daugiau nei 500 tonų. Tai padaryti pavyko darant nuoseklias investicijas į aplinką tausojančius sprendimus. Vienas iš įgyvendintų projektų - naujos, elektra varomos krovos technikos įsigijimas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė KKT generalinis direktorius Vaidotas Šileika.
Elektrifikuoja kranus
KKT jau pasirašė sutartį dėl dviejų naujų mobilių uosto kranų „Liebherr“ įsigijimo. Šie elektra varomi kranai iš esmės pakeis įmonės galimybes krauti negabaritinius krovinius. Iki šiol su dviem dyzeliniais kranais buvo galima vienu metu kelti krovinius iki 200 tonų. Su naujais aplinką tausojančiais elektriniais kranais bus galimybė vienu kartu, dirbant sinchroniškai, kelti krovinius, sveriančius iki 300 tonų. Vienas mobilus uosto kranas į Klaipėdą turėtų būti atplukdytas dar šiemet gruodį, o kitas - kitų metų trečią ketvirtį.
Kasdienėje krovos veikloje bendrovė naudoja 7 uosto kranus, kurie krauna įvairius krovinius iš / į laivus. Iš jų 5 jau yra varomi elektra.
Prieš įsigyjant naują techniką yra vertinama ir jos atitiktis aplinkosauginiams reikalavimams. Prioritetas teikiamas aplinką tausojančiai technikai. Šių metų trečią ketvirtį į terminalą bus pristatyti du mažesnio dydžio mobilūs uosto kranai „Mantsinen“, kurie taip pat bus varomi elektra, kas vėl prisidės prie CO2 emisijos mažinimo terminalo veikloje.
Be minėtų kranų, penkmečio planuose - naujų elektrinių uosto vilkikų įsigijimas.
Planų kol kas nekeičia
KKT žalumo link keliauja jau 5 metus. Yra susidaręs planą ir nuosekliai jį vykdo. Bendrovė ne tik įsigyja techniką, varomą elektra, bet nepamiršta ir savo darbuotojų. Šiemet konteinerių terminale atsirado šiuolaikiškas pastatas, kuriame įrengtos buitinės patalpos darbuotojams.
Paklaustas, ar dabar, kai šitaip brangsta elektra, kai gerokai pasikeitė situacija į blogąją pusę, KKT neketina stabdyti kokių nors projektų, skirtų aplinkai tausoti, V. Šileika atsakė, kad kol kas ne: „Ruošiamės įsirengti saulės elektrinę, kurios galingumas - 500 kW. Paradoksas tas, kad dabar dyzeliniu kuru varomo krano darbo valanda darosi pigesnė nei elektrinio krano. Bet mes žengiame koja kojon su keliamais reikalavimais ir neplanuojame keisti strategiškai svarbaus žaliojo kurso.“
Kitų metų antrą ketvirtį KKT planuoja įgyvendinti naujų automatizuotų vartų projektą Perkėlos gatvėje. Atsiradus naujiems vartams ir sistemai, bus registruojami ir valdomi transporto priemonių terminale srautai. Sumažės krovininių mašinų, kurios atvažiuoja pasiimti krovinių į terminalą, prastovos, vadinasi, ir CO2 išmetimas į aplinką.
Planuota, kad 2030 metais bus siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos reikalavimus ro-ro, konteinerinius ir kruizinius laivus, ypač tuos, kurie stovi miestų centruose, jungti uostuose prie elektros energijos šaltinio.
Pasak KKT vadovo, tai iš tiesų milžiniškas iššūkis, pareikalausiantis didelių investicijų ir daug elektros energijos. Šioje srityje valstybė turės imtis ryžtingų žingsnių. Nors kai dabar pasaulyje tokia sudėtinga situacija, nežinia, ar šis reikalavimas nebus atidėtas.
„Manau, kad reikia iškastiniu kuru varomą techniką keisti į varomą elektra nepaisant to, kad tų kranų savikaina ateityje gali būti didesnė nei dirbant su dyzeliniais kranais. Elektrifikuoti egzistuojančius terminalus nėra paprasta, bet reikia, tai mažiausia, ką galime padaryti siekdami saugoti aplinką“, - pabrėžia V. Šileika.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą