Klaipėdoje istoriniai laivai - nemylimo posūnio vietoje (galerija)

Dabar niekaip nepavyksta gauti finansavimo stoginei, kuri apsaugotų Klaipėdoje likusią šimtametę jachtą „Turo“, tiksliau, jos liekanas.

Kalbame ne apie šiaip sau laivus, o apie tuos, kurie įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Jiems taikomi specifiniai paveldosauginiai reikalavimai - juos reikia ne tik saugoti, bet ir užtikrinti jų prieinamumą visuomenei. 

Tačiau kaip tai padaryti, kai trūksta lėšų ir vietos? Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio skyriaus pozicija mažų mažiausiai keista.

„Kai iškilo klausimas, ar galima uždengti laivą „Turo“ apsaugine stogine, pateikėme užklausą KPD. Viename iš savo raštų jis rekomendavo siekiant apsaugoti objektą statyti stoginę. 

Tačiau, pateikus konkretų prašymą dėl leidimo, buvo gautas atsakymas, iš esmės nieko nepatvirtinęs apie stoginę - tik lakoniškai konstatuota, kad piliavietė nėra tinkama vieta šiam laivui“, - teigė B. Markevičius.

Bartas Markevičius stebisi, kad piliavietėje mašinoms yra vietos, o istoriniams laivams - ne.

Jachta „Turo“, kuria plaukiojo lenkų skautės, pastatyta 1922 metais Suomijoje. Atitekusi lenkams ji buvo pavadinta „Gražyna“, o sovietmečiu pervadinta į „Krasnaja zvezda“ („Raudonoji žvaigždė“). 

Dabar ji priklauso Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centrui (LMKIC) ir kaip kiti aštuoni jo laivai yra įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Iš viso centras turi 10 istorinių laivų. 

Visi jo laivai yra laikomi Švėkšnoje, išskyrus du, kurie liko Klaipėdoje - be „Turo“, esančio piliavietėje, dar yra 1924 metais Pauliaus Lindenau laivų statykloje pastatytas metalinis laivas vilkikas „Harald“, kuris visuomenei neprieinamas. Jis yra saugomas UAB “Klaipėdos laivų remontas" teritorijoje.

Negauna finansavimo

2021 metų lapkritį LMKIC pateikė paraišką Klaipėdos savivaldybei dėl dalinio istorinių laivų finansavimo siekiant juos apsaugoti nuo atmosferos poveikio. 

Savivaldybė pinigų neskyrė - projektas įvertintas kaip neturintis jokios vertės. Lietuvos kultūros taryba tais pačiais metais skyrė jam 9 600 eurų. 

Už tuos pinigus Švėkšnoje pastatytas angaras, kuriame saugomi 6 laivai. Panaudojant dalį tų pinigų „Turo“ buvo padengtas specialia medžiaga, kuri stabdo medienos puvimą. Tačiau norint šį laivą apsaugoti nuo atmosferos poveikio reikėtų įrengti stoginę.

2023 metais buvo parengtas stoginės projektas, kurio vertė - 30 tūkst. eurų. Pernai metų pradžioje Klaipėdos savivaldybei pateiktas prašymas dėl dalinio finansavimo - 20 tūkst. eurų. Finansavimas nebuvo skirtas. 

Pasak B. Markevičiaus, paraiška surinko tinkamą balų kiekį - 88, kad būtų finansuojama, tačiau savivaldybei neužteko pinigų.

Savivaldybė negali

Esminis iššūkis - ilgalaikė istorinių laivų saugojimo vieta Klaipėdoje. Švėkšnoje sandėliuojami laivai iki šiol yra priskirti Klaipėdos miestui ir bet kada gali būti sugrąžinti atgal. B. Markevičiaus teigimu, šiuo klausimu niekas nejuda į priekį. 

Jis rašė raštą ir Klaipėdos merui, ir savivaldybės Kultūros skyriui, prašydamas padėti spręsti centro laivų klausimą. 

Šiemet pavasarį buvo sudaryta savivaldybės darbo grupė. Deja, ji konstatavo nematanti jokios galimybės spręsti problemą, nes Klaipėdos mieste tokiems objektams nėra vietos.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto departamento Kultūros skyrius šiemet balandžio 4 d. organizavo susitikimą dėl „Turo“ išsaugojimo galimybių. 

Diskusijų metu svarstytos šios alternatyvos: laivo perdavimas Lietuvos jūrų muziejui, laivo sutvarkymas savivaldybės lėšomis, projektinės paraiškos teikimas Europos Sąjungos (ES) finansavimui gauti, laivo išgabenimas į kitą saugią, dengtą, ilgalaikiam saugojimui pritaikytą vietą, saugios aplinkos užtikrinimas dabartinėje laivo laikymo vietoje.

Prieita prie išvados, kad savivaldybė negali finansuoti jai nuosavybės teise nepriklausančio laivo „Turo“ tvarkybos darbų.

Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis muziejaus rinkinių kuratorius Romualdas Adomavičius, susipažinęs su laivo būkle, informavo, kad muziejus neturi galimybės priimti šio laivo į muziejaus eksponatų fondą.

Savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto departamento direktorius Ričardas Zulcas kaip vieną iš galimų sprendimų siūlė turto savininkui ieškoti ES finansuojamų programų arba partnerystės galimybių Lenkijoje, atsižvelgiant į istorinį laivo ryšį su šia šalimi. Susitikimo metu domėtasi ir galimybėmis išregistruoti laivą iš Kultūros vertybių registro.

Domimasi ir galimybėmis išregistruoti laivą „Turo“ iš Kultūros vertybių registro.

Įvertinus visas aplinkybes, kaip optimalus sprendimas pasirinktas laivo išgabenimas suderinus su KPD į kitą saugią, dengtą ir ilgalaikiam saugojimui pritaikytą vietą.

Ieškoma vietos

Birželio 30 d. B. Markevičius susitiko su Klaipėdos vicemeru Algirdu Kamarausku, kitais savivaldybės darbuotojais.

"Ieškojome vietos. Viena iš nurodytų vietų - autobusų parke. 

Apžiūrėta Klaipėdos šiluminės elektrinės teritorija, kurioje galbūt galėtų būti eksponuojami visi laivai. 

Susitikimo dalyviai konstatavo, kad politikai gali nepritarti šalia piliavietės esančios teritorijos pritaikymui laivams eksponuoti.

Mano supratimu, tai būtų galimybė bent kelis laivus, kad ir kokios būklės jie būtų, parodyti visuomenei. 

Šitų laivų tikrai nesiruošiu palikti, tikiu, kad naujas projektas leis pristatyti Klaipėdos miestui atviras dirbtuves, kuriose matytųsi, kaip naujam gyvenimui bent iki ekspozicinio lygio prikeliami paveldo laivai", - sako B. Markevičius.

LMKIC vadovas stebisi, kad piliavietėje mašinoms yra vietos, o istoriniams laivams - ne, leidimai atrakcionams išduodami, o leidimas pastatyti laivui apsaugoti laikiną konstrukciją - stoginę, kol bus gautas finansavimas, - ne.

Vicemeras Algirdas Kamarauskas: „Iki istorinių laivų eksponavimo dar labai toli.“

„Sprendžiamas klausimas, kur tie laivai turėtų būti laikomi ir tvarkomi. Iki jų eksponavimo dar labai toli. Pasikalbėjome, pasiūlėme kelis variantus, žiūrėsime kuo čia baigsis. Visa esmė ta, kad norima teikti paraišką ir gauti pinigų tiems laivams tvarkyti. 

Klausimas mums žinomas, bandome padėti“, - „Vakarų ekspresui“ sakė vicemeras A. Kamarauskas.

Kreipėsi į Desovietizacijos komisiją

Dar vienas nesusipratimas. Iki šiol nepakeistas jachtos „Turo“ pavadinimas. Oficialiai ji vis dar tebėra „Krasnaja zvezda“, nors prašymas KPD Klaipėdos teritoriniam skyriui grąžinti jachtai istorinį pavadinimą „Turo“ parašytas 2022 metų kovo 7 d., t. y. daugiau nei prieš trejus metus. 

Kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo komisija dar 2022 m. rugsėjo 22 d. pritarė tam, kad objektui būtų sugrąžintas istorinis pavadinimas „Turo“. Ši išvada buvo pateikta Registro tvarkytojui 2022 m. lapkričio 14 d.

LMKIC pakartotinai į KPD kreipėsi 2023 m. rugsėjo 5 d., praėjus 547 dienoms, šiemet gegužės 23 d. vėl kreiptasi, praėjus 1173 dienoms.

Taigi LMKIC jau trejus metus nepavyksta gauti naujo kilnojamosios kultūros vertybės paso. Vis dar ne tik delsiama pakeisti vertybės pavadinimą, bet ir, pasak B. Markevičiaus, neatsakoma į oficialius paklausimus.

Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centrui jau trejus metus nepavyksta gauti naujo kilnojamosios kultūros vertybės „Turo“ paso.

Dėl KPD neveiksnumo Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras kreipėsi į Desovietizacijos komisiją. 

Skundą ji turėtų išnagrinėti iki rugsėjo.

Nepraranda vilties

Nepaisydamas sudėtingos situacijos B. Markevičius vis dar turi vilties, kad istorinių laivų reikalai Klaipėdoje pajudės iš mirties taško. 

metais buvo parengtas burinio jūrų laivo „Lady Sophie“ tvarkybos projektas ir pateiktas buvusiai Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupei. 

Finansavimo negauta dėl šios grupės peripetijų. Tačiau dabar yra susikūrusi nauja grupė ir yra paskelbti kvietimai teikti paraiškas finansavimui gauti. Vienas iš kvietimų yra skirtas paveldiniams laivams restauruoti, tvarkyti, jų dokumentacijai parengti. LMKIC analizuoja sąlygas ir vėl ketina teikti paraišką.

„Šiandien yra tik 9-10 su žvejyba susijusių tradicinių laivų, kurie išskirtiniai tuo, kad įtraukti į Kultūros vertybių registrą - tokio tipo objektų neturi nei Jūrų muziejus, nei kita institucija. 

Šie laivai - tai gyvas ryšys su Klaipėdos krašto žvejybos istorija. Jais buvo ne tik žvejojama - jų deniuose mokėsi jauni jūrininkai, vėliau tapę kapitonais. Tai - neatsiejama mūsų jūrinės kultūros dalis.

Deja, šiuo metu šiems unikaliems laivams nėra nei tinkamos vietos, nei realių galimybių juos eksponuoti. 

Nors jie laikomi kilnojamosiomis vertybėmis, kaip ir paveikslai ar žvakidės, dėl savo būklės ir masės (kai kurie jų sveria daugiau nei 30 tonų) jie negali būti lengvai perkeliami. KPD nederina jų perkėlimo, savivaldybė nori juos matyti jau sutvarkytus, o kai kam šie laivai atrodo tiesiog kaip metalo laužas.

Vis dėlto net dabartinės būklės jie traukia miestiečius, lankytojus ir meistrus - žmones, kurie vertina autentišką jūrinį paveldą, nori pamatyti, kaip kadaise dirbo laivadirbiai. Šiandien matome realią galimybę - keletas miesto įmonių jau išreiškė norą prisidėti prie šių laivų atgaivinimo. 

Ruošiame paraišką, sieksime atkurti bent kelis laivus ir pritaikyti juos ekspozicijai, taip suteikiant daugiau žinių apie mūsų jūrinį paveldą.

Mes nesiekiame pelno, nesistengiame daryti verslo kultūros. Tai yra amatų išsaugojimas, laivų atvėrimas visuomenei, kad žmonės matytų tai, kas buvo sukurta ne automatizuotai, o rankomis.

Galbūt šie žvejybos simboliai dar galės atgimti - ne tik kaip eksponatai, bet kaip gyvi miesto istorijos liudininkai suteiks kitokio šarmo Klaipėdai", - tikisi B. Markevičius.

LMKIC vadovas mano, kad galbūt, jeigu vieną iš tų laivų, kurie šiuo metu yra Švėkšnoje, pvz., Klaipėdoje pastatytą laivą „Peer Gynt“, pavyktų prikelti ir grąžinti į Klaipėdą, miesto valdžios atstovų požiūris į istorinius laivus pasikeistų.

Nejuda iš vietos

„Klaipėda Kultūros vertybių registre turi 12 objektų, kilnojamųjų kultūros paveldo vertybių: tai devyni mūsų laivai, laivas „Olga“, „Garvežys“ ir „Toro“. 

Jeigu aš mūsų laivus iš Klaipėdos išregistruosiu ar jeigu jie sunyks, jai liks tik trys objektai“, - teigia B. Markevičius. 

Pasak jo, Neringos savivaldybė turi 37, Vilniaus - 3444, Kauno - 883 kultūros paveldo vertybes.

Klaipėdoje susidarė labai keista situacija: Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras įpareigotas saugoti istorinius laivus, bet jų, išskyrus centrą, niekam daugiau uostamiestyje nereikia. Tad neatmetama galimybė, kad jei situacija nesikeis, ir paskutinai du laivai iškeliaus iš uostamiesčio.

„Nesvarbu, kam priklauso istoriniai laivai, ar mūsų įstaigai, ar buvusiam klubui „Budys“, iš kurio mes 2019-aisiais juos perėmėme, jokie projektai, susiję su jais, nejuda nė iš vietos. Jais nesirūpinama nuo pat 1980 metų. 

Greitai bus galima minėti neveiklumo 50-metį“, - replikuoja B. Markevičius.

Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centro nuotr.