Klaipėdos uostas - jau nebetranzitinis

„Net mažiausias prekių transportavimo pabrangimas ar papildomas ribojimas kreipia krovinių srautus ten, kur juos gabenti yra patraukliau“, - sako L. Rimkus. „Pernai Klaipėdos uostas fiksavo 8 proc. krovos augimą, tačiau skaitine išraiška tai sudaro tik apie 2,7 mln. tonų, kas tikrai nėra didelis kiekis, turint omenyje, kiek krovos kompanijų operuoja uoste“, - mano V. Muštuk.

Prognozuojama, kad 2025-ieji bus „auksiniai metai“ Lietuvos ekonomikai. Kaip manote, kokie šie metai bus jūsų įmonei?

Prognozuodami „auksinius metus“ Lietuvos ekonomikai ekonomistai ir ekspertai kartu atkreipė dėmesį, jog optimistines prognozes gali labai paveikti tiek vidaus politikos sprendimai, tiek ekonominiai ar politiniai iššūkiai tarptautinėje arenoje. Būtent pastarieji turi didelę įtaką tarptautinei prekybai ir atitinkamai visai logistikai, taigi ir uosto veiklai.

Panašu, kad tarptautinė prekyba ir toliau bus ribojama sankcijų, papildomų apribojimų gali sukelti ir vadinamieji prekybos karai dėl JAV įvedamų ar planuojamų įvesti muitų, todėl akivaizdaus krovinių srautų atsistatymo mes nematome. Juolab kad iš esmės pakeisti krovinių judėjimo kryptis reikia ne tik laiko, uosto kompanijų pastangų, bet ir bendrai šalies tarptautinės politikos įdirbio, atitinkamos transporto infrastruktūros plėtros ir t. t.

Kita vertus, jei stiprės vietos ekonomika ir šalies verslas, tai kažkiek pajus ir uostas, nes pastaraisiais metais Klaipėdos jūrų uostas iš tranzitinio yra tapęs iš esmės vidinius šalies poreikius tenkinti skirtu uostu, nors sukurti pajėgumai ir potencialas, be abejo, yra kur kas didesni.

Klaipėdos jūrų uostas iš tranzitinio tapo iš esmės vidinius šalies poreikius tenkinti skirtu uostu.

Ar šiems metams suplanuotos kokios nors investicijos?

Nepaisant ir toliau išliekančio situacijos neapibrėžtumo, esame suplanavę suprastruktūros atnaujinimo, pagerinimo projektų, kurie leistų didinti kompanijos veiklos energetinį, aplinkosauginį efektyvumą. Kartu planuojamas kompanijos uosto teritorijos priežiūros, valymo technikos atnaujinimas bei papildymas.

Koks pagrindinis šių metų įmonės siekis?

Didžiausi siekiai ir norimi pokyčiai kompanijos veikloje - mūsų partnerių pasitikėjimo didinimas, nuolatinis teikiamų paslaugų efektyvinimas, inovacijų diegimas.

Toliau plėtojame savo žaliąjį geležinkelio transportą - elektrinius lokomotyvus, kurių šiuo metu eksploatuojame penkis, ir dabar dirbame ties naujo, galingesnio, autonominio lokomotyvo, kuris galėtų ne tik atlikti manevrus su vagonais vidaus keliuose kompanijos terminaluose, bet ir transportuoti juos didesniais atstumais už kompanijos teritorijos ribų, koncepcija, be kita ko, apimančia tiek elektros, tiek ir galimą kitų alternatyvių kuro rūšių panaudojimą.

Taip pat numatome aktyvesnį dalyvavimą krovinių transportavimo vidaus vandens keliais skatinimo ir plėtros, elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos bei kituose projektuose.

Kuo svarbūs įmonei 2024-ieji? Kiek pernai krauta krovinių?

Po kelerius metus trukusio gana sudėtingo laikotarpio ir krovos mažėjimo 2024-aisiais „Begos“ krovos apyvarta jau įgijo teigiamą dinamiką ir viršijo 2022 bei 2023 metų rezultatus.

Vis dėlto finansinius rodiklius vertiname atsargiau, nes akivaizdu, kad patiriamos sąnaudos, investuojant į krovos pajėgumų pritaikymą naujiems poreikiams, kylant darbo užmokesčiui - praėjusiais metais visiems darbuotojams atlyginimai buvo padidinti 10 proc., - didėjant tam tikrų mūsų perkamų paslaugų tarifams, yra išaugusios.

Kokios naujovės įdiegtos įmonės veikloje pastaruoju metu?

Nuo praėjusių metų eksportui skirti lietuviški grūdai į „Begos“ specializuotą terminalą pradėti gabenti ne tik geležinkeliu bei autotransportu, bet ir baržomis Nemunu. Be įprastinės žemės ūkio produktų, birių ir skystų trąšų, mineralų, cemento ir kitų krovinių krovos, kompanija toliau teikė pridėtinės vertės - palaidų birių krovinių pakavimo - paslaugas, gamino galutinį produktą - aviacijos industrijai skirtą ledo tirpiklį - specialiai tam pritaikytame terminale.

Ar pernai darėte kokių nors investicijų į įmonės suprastruktūrą?

Dėl neapibrėžtos geopolitinės bei ekonominės situacijos praėjusiais metais dalis anksčiau suplanuotų investicijų buvo pristabdytos ar atidėtos.

Praėjusiais metais buvo įrengtas ir pradėtas eksploatuoti naujas terminalų valdymo centras, sujungęs visus automatizuotus kompanijos terminalus į centralizuotą valdymo sistemą. Jis leidžia dar efektyviau atlikti logistikos bei krovos operacijas priimant, kaupiant bei kraunant į laivus žemės ūkio produktus ar kitus birius bei skystus krovinius. Iki šiol automatizuoti terminalai buvo valdomi iš atskirų operatorinių, jos buvo įrengtos skirtinguose terminaluose, darbui jose buvo reikalingi atskiri operatoriai.

Atlikus investicijas dabar krovos procesai skirtinguose terminaluose yra valdomi iš vienos vietos, įdiegus naujas technologijas patobulintas informacijos dalijimasis tarp skirtingų logistikos, krovos procesų grandžių, sustiprintas šių procesų, taip pat įrangos bei įrenginių stebėjimas ir kontrolė, pagerintos darbo sąlygos operatoriams.

2024 m. „Klasco“ pradėjome diegti šiuolaikinę terminalo valdymo sistemą, planuojame baigti šiais metais.

Kas šiemet gali daryti didžiausią neigiamą poveikį jūsų įmonės veiklai? Ko šiemet tikitės gero?

Esminės sąlygos užtikrinant tvarų ekonomikos augimą - stiprinti Lietuvos verslo aplinkos konkurencingumą bei užtikrinti teisinės, mokestinės aplinkos stabilumą.

Nuolat dalyvaujame socialiniame dialoge su valdžios institucijomis ir akcentuojame tai, kad būtina stebėti aplinką ir vengti tokių sprendimų, kurie mažintų Lietuvos konkurencingumą ir suteiktų pranašumą mūsų kaimynams logistikos srityje. Tai ypač susiję su vienašališkais ribojimais, mokesčiais ar tarifais, kokių netaiko, tarkime, latviai ar lenkai.

Iš naujosios šalies valdžios tikimės, kad ji atsižvelgs į tai ir neleis ir taip sumenkusiems krovinių srautams iškeliauti pas kaimynus.

Kiek šiuo metu turite darbuotojų?

Šiuo metu kompanijoje „Bega“ dirba apie 250 darbuotojų. Šis skaičius jau kurį laiką yra stabilus. Pastaruoju metu jau esame priėmę ir ne vieną naują darbuotoją, šiuo metu dar ieškome kai kurių sričių specialistų, pavyzdžiui, traukinių derintojų, šaltkalvių remontininkų, kranų šaltkalvių, statybininkų aukštuminiams darbams ir kt.

Kaip manote, kokie šie metai bus jūsų įmonei?

Apie 2025 metų Lietuvos ekonomikos prognozę šiuo metu yra įvairių nuomonių, tačiau kokie jie bus iš tikrųjų, sužinosime gruodį. Todėl pirmiausia reikėtų kalbėti apie 2024 metus.

Vienas svarbus aspektas yra tas, kad apie 95 proc. visų Klaipėdos uoste 2024 m. perkrautų krovinių sudarė importiniai ir eksportiniai kroviniai, ir tik 5 proc. - tranzitiniai. Ši statistika rodo, kad šiandien Klaipėdos uostas yra visiškai priklausomas nuo Lietuvos ekonomikos, ir nėra jokių prielaidų tikėtis, kad artimiausiu metu ši situacija pasikeis.

Ar galime tikėtis, kad 2025-aisiais Klaipėdos uosto krova žymiai augs?

To klausti reikėtų Lietuvos pramonininkų, kokius metus prognozuoja jie. Jeigu augs jų importuojamų ir eksportuojamų krovinių kiekis, augs ir Klaipėdos uosto krova.

Mūsų bendrovė aktyviai bendradarbiauja su didelėmis Lietuvos įmonėmis, kurios dalyvauja įgyvendinant stambius privačius ir valstybinius infrastruktūros projektus, tad jeigu tikėtume ekonomistų prognozėmis, būtent nekilnojamojo turto sektoriuje žadamas pagyvėjimas - vadinasi, ir mes galime tikėtis, kad per mūsų terminalą bus vežama daugiau statybinių medžiagų. Ar taip bus, parodys laikas. Galiu pasakyti tik tiek, kad jeigu mūsų klientams pavyks įgyvendinti visus 2025 m. numatytus projektus ir mes įvykdysime šių metų numatytą veiklos planą, metai turėtų būti geri.

Ar jau yra šiems metams suplanuotos kokios nors investicijos?

Per pastaruosius dvejus metus atnaujinome nemažai uosto krovos technikos, įsigijome mobiliųjų uosto kranų, smukliosios ir didžiosios kaušinės technikos, krautuvų ir kt., tad didelių investicijų į techniką šiais metais neplanuojame.

Ar šiemet kas nors keisis įmonės veikloje?

Iš esmės kažkokių ypatingų veiklos pokyčių neplanuojame. Mes liekame uosto bendrove, kurios pagrindinė veikla yra krova. Kiekvienais metais, norėdami atliepti savo klientų lūkesčius, kažkiek didiname mūsų teikiamų papildomų paslaugų spektrą, bet vėlgi jos yra reikalingos tam, kad galėtume pritraukti krovą.

Koks pagrindinis šių metų įmonės siekis?

Įgyvendinti visus 2025 m. veiklos plane numatytus projektus ir pasiekti suplanuotą finansinį rezultatą. Labai daug „nematomo“ darbo buvo atlikta 2024 metais, kurio rezultato materializavimo laukiame šiemet.

Šių metų sausį Smeltės pusiasalyje sėkmingai priėmėme pirmąjį laivą su didžiagabaričiu kroviniu - 60 sausumos vėjo jėgainių bokšto dalių. Krovinys skirtas koncerno „Achemos grupė“ vystomam Pagėgių vėjo jėgainių parkui. Pernai mūsų komanda intensyviai ruošėsi šiam projektui.

2024 m. bendrovėje pradėjome diegti šiuolaikinę terminalo valdymo sistemą, planuojame baigti šiais metais. Nauja sistema leis efektyviau valdyti visus gamybos procesus bei pakels bendrą teikiamų paslaugų lygį.

Kiek krovinių krovėte pernai?

Per 2024 m. „Klasco“ iš viso aptarnavo 9,6 mln. t krovinių. Tai yra labai toli nuo mūsų bendrovės realių pajėgumų.

Kiek pelno uždirbote pernai?

Nepaisant to, kad praėjusių metų finansinis rezultatas yra geresnis nei 2023 m., 2024 m. bendrovei vis dar buvo nuostolingi. Iki pat šiol jaučiame prarastų tranzitinių krovinių pasekmes, tačiau randame būdų prisitaikyti prie naujos realybės ir 2025 m. prognozuojame pabaigti be nuostolio.

Žinoma, daug kas priklausys nuo mūsų klientų krovos planų vykdymo ir jų verslų sėkmės, tačiau jeigu viskas vyks taip, kaip suplanuota, turėtume užbaigti šiuos metus su teigiamu rezultatu.

Ar pernai darėte kokių nors investicijų?

Pernai pagrindinės investicijos buvo nukreiptos į Smeltės pusiasalį. Šiaurinėje „Klasco“ dalyje rekonstravome įvažiavimą į terminalą, griovėme senus sandėlius, įrenginėjome naujas krovos aikšteles. Visose terminalo teritorijose atnaujinome vaizdo stebėjimo sistemas. Terminalo infrastruktūros darbinės būklės palaikymas reikalauja nuolatinių investicijų, tad investicijos į suprastruktūrą yra daromos kiekvienais metais.

Kas šiemet gali daryti didžiausią neigiamą poveikį jūsų įmonės veiklai?

Jeigu metų eigoje atsirastų kažkokie vidiniai ar išoriniai veiksniai, kurie lemtų Lietuvos ekonomikos nuosmukį, mes tą irgi pajustume.

Ko šiemet tikitės gero?

Per 2024 m. bendrovės Komercijos skyriaus komanda padarė didelį įdirbį į projektus, kurie yra ar bus pradėti vykdyti 2025 m. Galiu pasakyti, kad 2024 m. mūsų įmonei buvo pasiruošimo ir naujų kontaktų užmezgimo metai, kurių vaisius planuojame pamatyti šiemet.