Kodėl nedidėja šalies pramoginis laivynas

„Kai perki jachtą, būna du džiaugsmai: vienas - kai nusiperki, antras - kai parduodi. Laivu turi rūpintis kiekvienais metais, skirti lėšų, kai prireikia naujų burių ir kt. Pasaulinė nuostata - tam, kad jachtos būklė išliktų gera, per metus jai reikia skirti maždaug 10 proc. jos kainos. Žmonėms tai gana didelis rūpestis, tad jie renkasi šiuolaikišką gyvenimo būdą - perka jachtą ne po vieną, o grupė žmonių ir dalijasi laiveliu“, - sako R. Daubaras.

© PREZIDENTAS. Antrai kadencijai išrinktas Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Raimundas Daubaras.

Kokius pagrindinius uždavinius LBS yra numačiusi šiemet ir per artimiausius ketverius metus?

Pats pagrindinis dalykas yra gyvensenos būdas. Gyvenimas po burėmis yra savotiškas santykis su gamta pajuntant meilę jai, harmoniją su ja, ugdant savo asmenybę. Mums svarbu populiarinti buriuotojiško gyvenimo būdą.

Esame kaip viena šeima. Vyresnieji nariai, jau daug ko pasiekę, turi daugiau lėšų, rūpinasi jaunimu, viskas vystosi harmoningai, tačiau reikia suderinti labai daug interesų.

LBS yra labai nevienalytė visuomeninė organizacija. Mes vienijame ir aukšto meistriškumo sportininkus, t. y. mūsų olimpiečius, ir savivaldybių buriavimo mokyklas, ir laisvalaikio buriuotojus, kurie nuomojasi jachtas Kroatijoje ir plaukia savo malonumui, buriuotojus, kurie kaip įgulų nariai dalyvauja atviros jūros čempionatuose, vykdome talentų programas, kai jaunuoliai eina individualiu keliu ir t. t.

Mūsų tikslas - plėsti narių ratą. Norime, jog žmonės, kurie buriuoja, kurie prijaučia buriavimui, kurie mėgsta stichiją, kuriems patinka gamta, taptų LBS nariais.

Kitas dalykas, stengiamės didinti vaikų, lankančių buriavimo sporto mokyklas, skaičių. Pernai Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ atstovai keliavo per Klaipėdos rajono mokyklas ir pristatinėjo buriavimą su „Optimist“ klasės laivais, vedė pamokas. Vilniaus sportinio kreiserinio buriavimo „Gero vėjo“ klubo nariai lankėsi Trakų rajono mokyklose ir pristatė treniruoklį.

Įgyvendindami sportinę programą siekiant pritraukti kuo daugiau vaikų ugdysime talentus, kurie gali tapti kandidatais į olimpinę rinktinę. Kuo didesnė imtis, kuo daugiau vaikų taps jaunaisiais buriuotojais, tuo daugiau šansų, kad mes turėsime talentų, iš kurių išaugs būsimi olimpiečiai.

Dabar daug dėmesio skiriama modernėjimui. Norime eiti koja kojon su pasauliu, su Tarptautine buriavimo federacija „World Sailing“, naudoti naujas technologijas didesnėse jachtose tiek siekiant aukštesnių rezultatų, tiek tam, kad būtų priimta kuo daugiau žmogui patogesnių sprendimų.

Kiek šiuo metu LBS turi narių?

Tikrųjų LBS narių šiuo metu yra apie 700. LBS per savo istoriją yra išdavusi daugiau nei pusantro tūkstančio laivavedžio pažymėjimų, kurie suteikia teisę valdyti jachtą. Taigi tų, kurie moka valdyti jachtas, yra žymiai daugiau nei LBS narių. O apskritai buriuojančių žmonių yra 10-14 tūkst.

Anksčiau LBS vis kovodavo su valdžia dėl kokių nors suvaržymų, dėl bandymo apriboti buriuotojų laisvę. Dabar jūs patys registruojatės laivus, atliekate techninę jų apžiūrą, patys apmokote buriuoti žmones, juos egzaminuojate ir t. t. Praktiškai esate viską suėmę į savo rankas, tai turbūt neturite dabar kam reikšti pretenzijų.

Tai, ką jūs išvardinote, yra valstybės mums deleguotos funkcijos. Jų neatlieka niekas kitas. Mes siekdami bendrų tikslų bendradarbiaujame su vyriausybinėmis struktūromis, pvz., su Lietuvos transporto saugos administracija. Pasaulyje yra žymiai liberalesnis požiūris į laivavedžių rengimo programas. Pavyzdžiui, išsilaikyti egzaminus norint gauti laivavedžio teises Didžiojoje Britanijoje ar Estijoje yra žymiai lengviau nei pas mus.

Mes savo buriuotojams keliame didesnius reikalavimus atsakomybės atžvilgiu. Jeigu tampi jachtos vadu, pirma taisyklė, tu turi saugiai plukdyti jachtą su savo įgula, nesvarbu, ar laimėsi varžybas, ar ne. Tie žmonės, kurie tampa jachtų vadais, turi suprasti, už ką jie atsako. Šioje srityje mes randame bendrą kalbą su šalies vyriausybinėmis struktūromis.

Kokia šiuo metu yra didžiausia Lietuvos buriuotojų problema?

Uostai. LBS tapo šios problemos katalizatoriumi siekdama ją išjudinti iš mirties taško. Pernai sausį, šiemet vasarį Klaipėdoje vyko konferencijos apie mažuosius uostus. Mums pavyko prisikviesti į jas Klaipėdos krašto savivaldybes, t. y. Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Palangos savivaldybes, kai kuriuos ministrus.

Šiandien mes jau pasiekėme europinį lygį ir tikrai galėtume turėti daugiau laivų, tiek jachtų, tiek motorinių katerių, tačiau mūsų laivynas nesiplečia dėl paprastos priežasties - nėra vietų laivams laikyti. Mažųjų uostų plėtra šiandien yra problema Nr. 1.

Ar kiek pagražinama situacija, kai sakoma, kad lietuviai pradėjo gerai gyventi, nes vis daugiau jų įsigyja brangesnes jachtas?

Sakyčiau, ir taip, ir ne. Nemanau, kad pagerėjo gyvenimas šalyje ir todėl kažkas perka laivus. Palyginti su tuo, kiek jų perkama pasaulyje ir pas mus, mūsų skaičius žymiai mažesnis.

Pas mus ryškėja ne tiek pirkimo tendencija, kiek dalijimosi principas, laivo nuoma kuriam nors laikotarpiui. Šis dalykas populiarėja milžinišku greičiu, nes tai yra patogu.

Kai vaikas išplaukia į akvatoriją su maža jachtyte, jis ugdosi kaip asmenybė, nes viską turi padaryti pats.

Ar buriavimas tikrai yra labai brangus malonumas?

Pradėti buriuoti nėra labai brangu. Mano žiniomis, savivaldybių sporto mokyklose mokesčiai tikrai nėra dideli. Vaikui kainuoja 20-50 eurų, kai už kitus būrelius mokama 200 eurų ir daugiau. Savivaldybės suinteresuotos vystyti vaikų fizinį aktyvumą, jų mokyklos stengiasi pritraukti kuo daugiau vaikų. Kai vaikas išplaukia į akvatoriją su maža jachtyte, jis ugdosi kaip asmenybė, nes viską turi padaryti pats.

O ir norinčiam buriuoti suaugusiam žmogui nebūtina turėti savo laivą, yra galimybių būti kokios nors įgulos nariu.

Kaip vertinate vaikų mokymą buriuoti Lietuvoje?

Lėšų savivaldybės skiria, tačiau, kaip ir visame Lietuvos sporte, taip ir buriavime trūksta trenerių. Dabar treneriu gali būti tik žmogus, baigęs aukštąjį mokslą. Jaunuoliai mokosi penkerius metus, atėję dirbti į sporto mokyklą gauna minimalų atlyginimą, nes neturi kategorijos. Koks jaunuolis ryšis dirbti tokį darbą?

Ar kas nors daroma, kad Lietuvos uosteliai būtų labiau žinomi užsienio turistams?

Kituose regionuose išleidžiamos informacinės knygos su uostų aprašymais. Tai nėra LBS rūpestis. Tuo turėtų užsiimti tam tikros Klaipėdos, Neringos, Šilutės rajono, Klaipėdos rajono savivaldybių tarnybos. Jos turėtų labiau rūpintis, kad mažieji mūsų uosteliai būtų labiau žinomi.

Ar buriuotojams aktualu laivyba Vilhelmo kanalu?

Juo mes neplaukiame, mums per mažai gylio, bet dalyvaujame diskusijose bandant atgaivinti laivybą jame.

KOMENTARAS

Situacija pamažu keičiasi

Robertas DARGIS, Lietuvos buriuotojų sąjungos tarybos narys, atsakingas už infrastruktūros klausimus 

Neįsivaizduojame, kad pamojus burtų lazdele kas nors greitai pasikeis Lietuvoje mažųjų uostelių plėtros klausimu. Bet kadangi vis kalbame ta tema, pamažu keičiasi jos supratimas ir pati situacija. 

Vyriausybės priemonių plane atsirado koncepcija, uostelių strategijos klausimas turi būti baigtas spręsti spalį. Atsiranda tam tikros nuostatos, kurios pakliūna į tam tikras eilutes. Klaipėdos miesto vadovai kalba marinų vystymo tema. Tai yra gerai. Tikime, kad anksčiau ar vėliau vis tiek pasieksime rezultatų ir šioje srityje.