Lietuvos kapitonai šturmuoja laivą „Independence“

„Piktybiško trukdymo įsidarbinti lietuviams nėra. “Hoegh LNG Klaipėda“ yra prisiėmusi riziką už laivą “Independence„ ir turi nusistačiusi savo saugos taisykles. Mūsų ji neima todėl, kad pagal jos reikalavimus mes esame netinkami. 

Neužtenka vien to, kad esi dujų tanklaivio kapitonas. Kompanija yra nustačiusi, kokia patirtis reikalinga kiekvienai pareigybei siauroje, sakykime, gamtinių dujų gabenimo srityje. Pavyzdžiui, kapitonas turi turėti trejus metus gryno darbo stažo tokiame tanklaivyje“, - sako kapitonas Rimvydas Pilitauskas.

Priminsime, kad AB „KN Energies“, 10 metų nuomojusi laivą „Independence“ iš Norvegijos kompanijos „Hoegh LNG“, pernai jį nusipirko. „KN Energies“ pasirašė sutartį su konkursą laimėjusia UAB „Hoegh LNG Klaipėda“, jog ši ir toliau bus technine „Independence“ operatore, kitaip sakant, pasamdė ją ir toliau prižiūrėti laivą, kuriuo ši rūpinasi nuo 2014 metų.

Nori dirbti šalia namų

Klaipėdietis Dmitrijus Sokolovas tuometinę Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą baigė 2000 m., aukštąjį išsilavinimą įgijo 2008 m., kapitonu dirbti pradėjo 2010 m. Įvairių tipų - naftos, chemijos ir dujų tanklaiviuose - jis dirba nuo 2000-ųjų. Norint dirbti kiekviename iš tų tanklaivių reikia turėti atskirą diplomą. D. Sokolovas turi trijų tipų diplomus. Tanklaivyje dujovežyje yra dirbęs 2,5 metų.

„Bandžiau įsidarbinti ir pernai, ir šiemet, ir per bendrovę “Hoegh“, ir visais įmanomais būdais. Laive “Independence"plevėsuoja Lietuvos vėliava, o lietuvių jame išvis nėra. Laivo įgula nemoka mokesčių Lietuvoje. Lietuviams lengviau gauti darbą užsienyje nei savo šalyje.

Bandžiau įsidarbinti ir į kelias pozicijas „Klaipėdos naftoje“, kur normalus atlyginimas. Beje, KN reikalauja, kad apsaugininkas turėtų aukštąjį universitetinį išsilavinimą. „Nagrinėti mano prašymo nenorėjo“, - „Vakarų ekspresui“ sakė Dmitrijus Sokolovas, visą savo gyvenimą dirbantis tanklaiviuose.

Kapitonas sako kompanijai „Hoegh“ parašęs laišką, kad jeigu jam trūksta patirties, galėtų skirti jam stažuotę, mokėti ne visą atlyginimą, jis pasiryžęs laikyti egzaminus. D. Sokolovo manymu, priimdama Lietuvos jūrininkus kompanija galėtų netgi sutaupyti, nereikėtų įgulos narių skraidinti į Lietuvą, mokėti už lėktuvo bilietus.

Paklaustas, kodėl jis veržiasi į „Independence“, nes dirbamas užsienio tanklaiviuose, ko gero, daugiau uždirba, D. Sokolovas atsakė: „Jokios paslapties neatskleisiu - kiekvienas jūrininkas nori dirbti šalia namų, savo šalyje.“

Kapitonas Dmitrijus Sokolovas: „Jokios paslapties neatskleisiu - kiekvienas jūrininkas nori dirbti šalia namų, savo šalyje.“

Dirbti krante nepriėmė

R. Pilitauskas 1993 metais baigė Sankt Peterburge Admirolo S. O. Makarovo jūrų inžinerijos akademiją, iki 1997 metų dirbo „Lietuvos jūrų laivininkystėje“, o paskui - krante laivų agentūroje. Į Būtingės naftos terminalą atplaukiančių laivų agentu buvo dvejus metus. 2009 metais vėl pradėjo plaukti į jūrą ir jau 16 metų dirba dujų tanklaiviuose. Kapitono pareigas eina 8 metus.

Pieš 10 metų R. Pilitauskas bandė įsidarbinti „Hoegh LNG Klaipėda“ norėdamas dirbti krante technikos direktoriumi. Pasak jo, jis atitiko beveik visus kompanijos reikalavimus, nes buvo dirbęs ir kranto jūrinėse organizacijose, kaip buvo reikalaujama. 

Jis turi ir universitetinį techninį išsilavinimą, ir universitetinį humanitarinį jūrų teisės juristo išsilavinimą, kuriuos įgijo Sankt Peterburge. Tačiau vienas iš kompanijos reikalavimų buvo, kad asmuo turi būti įgijęs išsilavinimą Vakarų Europos universitete. Pasak kapitono, tokių žmonių per visą Klaipėdą buvo gal vienas ar du. Į jo kreipimąsi nebuvo atsakyta.

Neima iš šalies

Jūrininkų įdarbinimo agentūros Rygoje LAPA atstovai kapitonui D. Sokolovui pasakė neturintys įsakymo įdarbinti lietuvius. Į LAPA kreipėsi ir kapitonas R. Pilitauskas. „Nenoriu girtis, bet tarp žmonių, kurie dirba dujų tanklaiviuose ir kuriuos pažįstu, turbūt aš esu labiausiai patyręs kapitonas, - “Vakarų ekspresui" sakė jis.

- „Hoegh“ yra sudariusi sutartį su LAPA, kuri specializuojasi dujovežių ir tanklaivių srityje. Paskambinau į LAPA. Man buvo pasakyta: kapitone, jūs gi suprantate, kokie yra reikalavimai. Paklausiau, ar man nieko nerašyti, atsakė - geriau nerašykite.

Manau, ji neima įgulos narių iš šalies. Pastaruoju metu labiausiai pasitvirtinęs būdas yra, kai priimami kadetai, t. y. praktikantai, ir jie eina per visas pakopas, kol galų gale tampa kapitonais. O kapitoną iš šalies priimtų tik tuo atveju, jei jis turėtų didelę patirtį.

Grynai teoriškai aš tinku „Independence“, bet pereiti iš dujovežio, kuris gabena naftos dujas, t. y. butaną, propaną ir t. t., į gamtinių dujų tanklaivį mažai kas ryžtųsi. 

Nebent galėtų dirbti trečiuoju ar antruoju kapitono padėjėju. Reikalavimai tanklaiviams tokie, kad iš chemijos tanklaivio negali taip paprastai pereiti į naftos ar dujų tanklaivį. 

Jeigu laivą kokiame nors uoste tikrinantis inspektorius pastebės, kad kuris nors įgulos narys neturi tiek patirties, kiek reikalauja kompanija, laivui bus įrašyta pastaba. Todėl laivo savininkai stengiasi nežaisti tokiais dalykais", - pasakojo kapitonas R. Pilitauskas.

Mums susisiekus su LAPA vadovu, nenorėjusiu viešinti savo pavardės, buvo paaiškinta, kad nėra jokio nusistatymo nepriimti Lietuvos piliečių, tiesiog šiuo metu „Independence“ nėra vakancijų.

„Laive “Idependence“ pavojingas ir sudėtingas darbas, reikalaujantis aukštos kvalifikacijos specialistų. Tai techninis laivas, kuriame reikia žinoti tiksliai, ką darai, nes kitaip gali pakenkti. Todėl kompanija turi savo procedūras, mokymus ir tai labai rimtai vertina. Tikrai taip nėra, kad nepriimami lietuviai ar latviai. 

Mes esame tik tarpininkai. Atsiradus vakancijai siūlome jūrininkams, o priimti ar nepriimti, sprendžia laivo savininkas“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

© MECHANIZMAI. Laive-dujų saugykloje „Independence“ sudėtingi mechanizmai, todėl jame dirbantiems jūrininkams keliami dideli reikalavimai.

Kodėl nerengiami tokie specialistai?

„Jeigu “Klaipėdos nafta“ (KN) ar Lietuvos valstybė būtų griežčiau pareikalavusios, kad “Independence" turi dirbti specialistai iš Lietuvos, jeigu iš pat pradžių būtų priėmę kapitono trečią padėjėją, per 10 metų jis galėjo tapti kapitonu. Jeigu tai būtų buvę padaryta, dabar turėtume užsiauginę savo kapitonų.

KN suprantu, jai to nereikia, ji sumokėjo pinigus „Hoegh“ už laivo eksploatavimą ir neturi papildomo galvos skausmo. Keista, kad KN kaip valstybės atstovė nebando plėtoti tokių specialistų rengimo. 

Juk gali susiklostyti kokia nors situacija, kad užsieniečiai įgulos nariai atsisakys važiuoti į Lietuvą, o mes neturėsime kitų specialistų, kurie galėtų juos pakeisti. Be to, užsienietis, padirbęs „Independence“, kur neina cenzas, nes laivas neplaukia, prarandama kvalifikacija, bandys po metų kitų pabėgti į kitus dujinius tanklaivius, kuriuose atlyginimas per mėnesį 22-23 tūkstančiai dolerių", - svarstė kapitonas R. Pilitauskas.

© REIKALAVIMAI. Norint įsidarbinti laive-dujų saugykloje „Independence“ neužtenka būti dujinio tanklaivio kapitonu. Reikia nusimanyti ir apie išdujinimo įrangą.

Ką sako pažyma

Pasak D. Sokolovo, Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) parengtoje pažymoje apie įgytą darbo stažą laive yra punktas „suskystintųjų gamtinių dujų laivo-saugyklos atveju“. Kapitono manymu, valstybė padarė tam tikrų pakeitimų, bet KN nenori duoti įsakymo „Hoegh“, kad ji stengtųsi įdarbinti Lietuvos piliečius.

„Manau, kad laivo savininkas turi teisę kišti savo nosį į bet kokias smulkmenas, tvirtinti kapitoną, kapitono vyr. padėjėją, jis diktuoja savo sąlygas, o vadybininkas, šiuo atveju “Hoegh“, tik vykdo“, - mano D. Sokolovas.

Pasak LTSA Vandens transporto departamento direktorės Vilmos Ketlerienės, kadangi jūrininkai kas penkerius metus turi pasitvirtinti savo kompetenciją, jie turi atnešti tokią pažymą į departamento biurą.

"Mes pagal tą pažymą įvertiname, ar jūrininkas tikrai yra įgijęs tiek patirties, kiek reikalaujama, ir ar galime pratęsti jo turimą jūrinio laipsnio diplomą ir teisę dribti jūrų laivuose. Dažniausiai to reikia tarptautinius reisus vykdančių laivų jūrininkams.

Laivo „Independence“ specifika kitokia. Punktas „suskystintųjų gamtinių dujų laivo-saugyklos atveju“ atsirado todėl, kad mes nenorime užkirsti kelio jūrininkams, dirbantiems tokiame didžiuliame laive, kuriame tiek daug mechanizmų, pasitvirtinti savo kompetenciją pagal įgytą darbo stažą, norime, kad jie nebūtų ignoruojami", - sakė V. Ketlerienė.

Kitos valstybės rūpinasi savo piliečiais

Kapitonas D. Sokolovas tvirtina turintis daug gerų pavyzdžių, kaip valstybė rūpinasi savo piliečiais. Pasak jo, ir Gajanoje, ir Nigerijoje, jeigu įgyvendinamas valstybinis projektas, būna įsakymas, kad laive turi būti 70 ar net 100 proc. vietinė įgula. Jeigu Brazilijos projektas - įguloje turi būti brazilai, jeigu Nigerijos - nigeriečiai.

„Gajana iš amerikiečių pareikalavo, kad įguloje būtų 50 procentų vietinių gyventojų. Amerikiečiai aiškino, kad ji neturi tokių specialistų. Atsakymas buvo toks - tada juos parenkite arba atsisakykite projekto. Kiekviena šalis saugo savo interesus, nori, kad dirbtų vietiniai“, - teigia kapitonas D. Sokolovas.

© DUJOVEŽIS, prisišvartavęs prie laivo-dujų saugyklos „Independence“.

Mindaugas PETRAUSKAS, UAB „Hoegh LNG Klaipėda“ vadovas 

Darbui FSRU (angliškas trumpinys - aut. past.) tipo laive-saugykloje „Independence“ reikalinga kiek kitokia kvalifikacija nei tanklaivio kapitono. 

Nes tokio tipo kaip FSRU laivai yra audituojami pagal organizacijos OCIMF tvarką. Ji numato, kad kapitonas turi turėti tiek ir tiek metų patirties tokio tipo laivuose. 

Mums reikia, kad kapitonas turėtų patirties dirbti ne tik dujovežyje, bet ir išdujinimo laive, nes „Independence“ yra išdujinimo įranga. 

Du kapitonus vienu metu samdyti būtų neekonomiška.

Pas mus žmonės dirba, užima įvairias pozicijas ir tampa kapitonais. Mes esame pasirinkę kelią auginti kadrus nuo kadetų. 

Šiuo metu „Independence“ antrasis mechanikas yra lietuvis. Kol kas jis vienintelis, o ateityje lietuvių bus daugiau. 

Vasarą planuojame pradėti kadetų programą.

Rima MICKIENĖ, Vilnius TECH Lietuvos jūreivystės akademijos studijų, alumnų ir partnerystės prodekanė 

„KN Energies“ ir UAB „Hoegh LNG Klaipėda“ remia šešis mūsų jūrų inžinerijos krypties studentus pirmakursius - tris būsimus laivų mechanikus ir tris elektromechanikus - geriausiai besimokantiems skiriamos gana nemažos mėnesinės stipendijos. Laivų mechanikų ir elektromechanikų trūksta, nes jiems keliami išskirtiniai reikalavimai, susiję su įranga. 

Tik mums buvo iškilęs klausimas - tam, kad šie studentai įgytų būtiną 6 mėnesių darbo jūroje stažą, reikia, kad laivas būtų plaukiantis, stovinčiame laive, tokiame kaip „Independence“, jie gali atlikti praktiką tik du mėnesius. Baigę pirmą kursą šiemet jie atliks tą dviejų mėnesių praktiką laive „Independence“. 

„Hoegh LNG Klaipėda“ ir „KN Energies“ mums žadėjo, kad studentai bus nukreipti ir į plaukiojančius laivus. Po antro kurso jiems jau bus ieškoma praktikai plaukiojančių laivų. 

Pirmiausia studentai turi įgyti standartinį jūrinį išsimokslinimą, o praktikos metu jie bus supažindinami būtent su LNG laivų jėgainėmis, sistemomis ir subtilybėmis. 

Baigę jie gaus tokius pačius diplomus, tik tiek, kad jau bus apmokyti dirbti specializuotuose laivuose. Remiamų laivavedžių neturime. Jie galės savarankiškai praktikuotis, baigti papildomus kursus, kad atitiktų kompanijos keliamus reikalavimus ir savarankiškai darbintis. Specialaus kurso, kuris būtų nukreiptas dirbti „Independence“, nėra. Tokių specialistų tikrai daug nereikia.

Vilma KETLERIENĖ, Lietuvos transporto saugos administracijos Vandens transporto departamento direktorė 

Manau, kad pretenduoti įsidarbinti laive-saugykloje „Independence“ gali visi jūrininkai. Įgulos formavimo reikalus tvarko laivybos bendrovė, kuri privalo vykdyti MLC konvenciją - dėl darbo jūrų laivyboje, šiuo atveju ne pati „KN Energies“, nes ji įgaliojimus yra suteikusi kompanijai „Hoegh LNG Klaipėda“. 

Ši ir tvarko visus reikalus, susijusius su įdarbinimu pagal tas taisykles, kurias nustato ir tarptautiniai teisės aktai, ir Lietuvos nacionaliniai teisės aktai - Prekybinės laivybos įstatymas, kuris šiek tiek reglamentuoja įgulų sudėtį. 

Pagal tuos nustatytus reikalavimus formuojama ir „Independence“ įgula.

Vitos JUREVIČIENĖS ir redakcijos archyvo nuotr.