Okeaninė žvejyba: sumenko laimikiai, prarastas rajonas, įsigytas naujas laivas

Apie okeaninės žvejybos tendencijas, žvejybos nutraukimą Maroko zonoje, labai prastą žvejybos sezoną Pietų Ramiajame vandenyne, nepasisekus aptikti stauridžių išteklių, neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą Senegale kalbamės su Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės kontrolės departamento direktoriumi Alenu Bulauskiu.

Pernai kalbėjome, kad laivui „Nida“ pasitraukus iš verslo Lietuvai liko 5 atlantiniai laivai, žvejojantys tolimuose žūklės rajonuose. Ar laivų skaičius nepakito?

Džiugu, kad šiemet turime dar vieną papildomą laivą - „Vilką“, eksportuotą iš Kanados ir įregistruotą Lietuvos žvejybos laivų registre. 

Dabar vėl turime 6 laivus. Įžymusis „Margiris“ žvejoja tiek Pietų Ramiajame vandenyne, tiek Vakarų vandenyse, „Ieva Simonaitytė“ ir „Simonas Daukantas“ vykdo veiklą prie Afrikos krantų, tai pačiai bendrovei priklausantys trys laivai „Taurus“, „Lokys“ ir „Vilkas“ gaudo krevetes Šiaurė Rytų Atlante.

Ar nė viena Lietuvos okeaninės žvejybos įmonė nebankrutavo, nepasitraukė iš verslo?

Mano žiniomis, nė viena įmonė nebankrutavo. UAB „Baltlanta“ patiria tam tikrų sunkumų, ypač po to, kai buvo nutraukta žvejyba Maroko zonoje, bet planuoja vykdyti žvejybos veiklą toliau.

Ar Europos Sąjunga (ES) nenumato kompensacijų mechanizmo už pasitraukimą iš šio verslo?

Šiuo metu ES kompensacija už pasitraukimą iš verslo numatyta laivams nuo 12 iki 24 metrų ilgio. Tokie laivai žvejoja Baltijos jūroje, o visi tolimųjų jūrų žvejybos laivai yra daug didesni, ilgesni. 

Jiems kol kas tokia parama nenumatyta. Kiekvienais metais kiekviena valstybė narė daro metinę laivyno balanso ataskaitą. 

Vertinant daugybę rodiklių nustatomas tam tikro laivyno segmento gyvybingumas. Kol kas Lietuvos laivų, žvejojančių tolimuose rajonuose, būklė yra stabili, todėl kol kas parama šiam žvejybos laivų segmentui nenumatoma.

Kokiuose žvejybos rajonuose šiemet žvejoja Lietuvos laivai, kokias žuvis gaudo?

Žvejybos rajonai, palyginti su pernai, nepasikeitė, išskyrus tai, kad Maroko zonoje nebevykdoma žvejybos veikla.

Ji vykdoma Mauritanijos Islamo Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kurioje žvejojame pagal pratęstą 2021 metais ir galiojantį dvišalį ES ir Mauritanijos susitarimą; Pietų Ramiojo vandenyno regiono žuvininkystės valdymo organizacijos vandenyse; Šiaurės Rytų Atlante; Šiaurės Vakarų Atlante; Grenlandijos išskirtinėje ekonominėje zonoje; Jungtinės Karalystės ekonominėje zonoje.

Aktyviausiai žvejyba pernai vyko Mauritanijos vandenyse, kur žvejojo du mūsų laivai. Ten buvo sugauta daugiau kaip 23 tūkst. tonų pelaginių žuvų: daugiausia paprastų atlantinių stauridžių, atlantinių skumbrių, pelamidžių.

Taip pat vykdėme veiklą Šiaurės Rytų Atlante. Svalbardo (Norvegija) žvejybos rajone krevetes gaudė du laivai ir sugavo daugiau kaip 7 tūkst. tonų. 

Du laivai žvejojo Grenlandijos išskirtinėje ekonominėje zonoje. Vakarų vandenyse ir Jungtinės Karalystės išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Palyginti su 2023 metais, pernai Šiaurės Rytų Atlante sugauta perpus mažiau žuvų, Grenlandijos zonoje - truputį daugiau, Svalbarde - panašiai, Vakarų vandenyse - apie 30 proc. daugiau. 

Jungtinės Karalystės zonoje, Pietų Ramiajame vandenyne laimikiai ženkliai sumažėjo, o Maroke žvejojantys laivai veiklą buvo priversti nutraukti dėl pasibaigusio dvišalio žvejybos partnerystės susitarimo tarp ES ir Maroko.

Kodėl nežvejojame Maroko zonoje?

Nuo 2023 metų ES nepratęsė susitarimo ir jos laivai buvo priversti palikti Maroko vandenis. Tai susiję su teisiniais ir politiniais dalykais. ES Teisingumo Teismo sprendimu partnerystės susitarimas neturėjo būti pratęstas dėl politinio konflikto Vakarų Sacharos teritorijoje.

Dėl naujo susitarimo šiuo metu net nesiderama, problemos sprendimas yra užblokuotas platesnių politinių derybų plotmėje. 

Lietuvai tai didelis praradimas, nes žvejyba Maroko zonoje ilgai sudarė reikšmingą sugavimų dalį. Mūsų žvejai, kurie ten žvejojo, šiuo metu patiria sunkumų.

Gal šiemet atsirado koks nors naujas žvejybos rajonas?

ES prisijungė prie Šiaurės Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos. Lietuvos laivai istoriškai jos ir gretimuose vandenyse žvejojo pelagines žuvis. 

Mes buvome suinteresuoti rasti galimybių ten plėtoti žvejybos veiklą. Lietuva aktyviai prisidėjo prie to, kad ES prisijungtų prie šios komisijos. Ji dalyvauja jos metinėse sesijose, kuriose deramasi dėl žvejybos galimybių ir sąlygų.

Galima sakyti, kad vienas papildomas žvejybos rajonas bent jau teoriškai atsirado. Kol kas vertinant rentabilumą ir kaštus Lietuvos laivynas japoninių skumbrių ten nežvejoja, nes gana mažos kvotos. 

Bet kai ten pagerės žuvų išteklių būklė, ateityje tai bus dar vienas žvejybos rajonas, kuriame žuvis gaudys Lietuvos laivai.

Ar ES pavyko derybos su Senegalu?

ES derėjosi su Senegalu dėl partnerystės susitarimo pratęsimo, bet susitarti nepavyko. Pagrindinis aspektas, mano žiniomis, - kova su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba. 

Europos Komisija (EK) buvo perspėjusi Senegalą, kad jis gali būti pripažintas trečiąja šalimi, kuri nebendradarbiauja kovojant su NNN žvejyba. 

ES derėjosi su Senegalu dėl partnerystės susitarimo pratęsimo, bet susitarti nepavyko.

Tai buvo iš principo nulemta daugelį metų besitęsiančių trūkumų ir bendradarbiavimo stokos reglamentuojant NNN žvejybą. ES šiai žvejybai taiko griežtą nulinės tolerancijos politiką, o Senegalas nerodo didelio noro dirbti šioje srityje.

Kitas aspektas - ES pamatinis bendrosios žuvininkystės politikos principas - tausojanti žvejyba, o Senegale buvo viršijamos kvotos, pavyzdžiui, tunų, ir apskritai jo vandenyse labai trūksta kontrolės.

Kol kas derybos sustabdytos, o kas bus ateityje, parodys laikas.

Ar žuvų kiekis vandenynuose ir toliau mažėja, o gal jau yra tokių rajonų, kuriuose ištekliai atkurti?

Paskutiniais poveikio aplinkai vertinimo duomenimis, kurie remiasi pagrįstais mokslininkų tyrimais, kuo toliau, tuo žuvų ištekliai taupiau gaudomi. 

Tai reiškia, kad dalis išteklių net ir vykdant verslinę žvejybą išlieka gana sveikos būklės. Tačiau vis dar nemažai išteklių yra prastos būklės, ir ne tik dėl intensyvios žvejybos, bet ir dėl natūralių ekologinių ciklų. 

Be to, apie tam tikrus išteklius nėra tikslių mokslininkų žinių. Tokiu atveju ES taiko atsargumo principą ir dėl to kvotos būna nedidinamos arba sumažinamos.

Yra ir gerų žinių. Menkių išteklių būklė Šiaurės Vakarų Atlante pagerėjo ir žvejyba ten atsigavo.

Dalis žuvų išteklių net ir vykdant verslinę žvejybą išlieka gana sveikos būklės.

Kokių išteklių būklė šiuo metu yra blogiausia?

Šiaurės Vakarų Atlante buvo uždrausta krevečių žvejyba. Mokslininkų manymu, ten situacija vis dar bloga. Šis žvejybos rajonas ir toliau lieka uždarytas. 

Tai turi įtakos Lietuvos žvejybai. Draudimo žvejoti šiame rajone panaikinimas būtų leidęs naudotis alternatyviais žvejybos plotais, kai krevečių gaudymo sezonas sulėtėja Šiaurės Rytų Atlante arba Barenco jūroje.

Ar kalmarų Lietuvos laivai vis dar nežvejoja?

Kalmarų žvejyba gana sudėtinga. Rajonai tolimi, pardavimo kaina nėra patraukli, žvejyba ne visai rentabili, o ir mūsų kvota gana maža, tad kol kas kalmarų mūsų žvejai negaudo.

Kokia situacija Mauritanijos zonoje? Ar dabar ji yra pagrindinis mūsų žvejybos rajonas?

Netekus prieigos prie Maroko vandenų, žvejyba vien Mauritanijos zonoje nebėra tokia perspektyvi, nes buvo du sinergiški rajonai, papildantys vienas kitą.

Mauritanijos zona dabar yra vienas pagrindinių rajonų. Situacija jame pernai netgi pagerėjo, palyginti su ankstesniais metais. 

Didėjo Lietuvos laivų laimikiai, palyginti su 2023 metais. ES dalyvaujant ir Lietuvai išsiderėtos geresnės žvejybos sąlygos. Buvo susitarta dėl palankesnės žvejybos zonos arčiau Mauritanijos krantų, kur žuvų koncentracija didesnė.

Toliau dirbama siekiant dar labiau gerinti patekimo į uostus iškrauti laimikius sąlygas, kokiais nors būdais pažaboti Mauritanijos pareigūnų savivalę. 

Norima, kad ES žvejai galėtų konkuruoti su trečiosiomis valstybėmis, žvejojančiomis toje pačioje zonoje, kurių veikla nėra tvari, sąžininga ir dažniausiai grindžiama neoficialiais susitarimais ir iškreipia konkurenciją.

Kaip vertinate ES susitarimą su Jungtine Karalyste dėl galimybės 12 metų žvejoti jos vandenyse? Ar juose žvejoja tik vienas laivas „Margiris“?

Kol kas ten veiklą periodiškai vykdo tik jis vienas. Įmonė, turinti šį laivą, tokį susitarimą vertina labai gerai. Ji gali susiplanuoti ir vykdyti ilgalaikę žvejybą.

Ar pasikeitė geopolitinė situacija tolimuosiuose žvejybos rajonuose? Ar Rusija tebėra žuvininkystės valdymo organizacijose?

Iš principo situacija nuo praėjusių metų labai nepasikeitė. Ukrainiečių jūrininkų įdarbinimas yra labai apsunkintas, ypač sudėtingas jų keliavimas į paskirtuosius uostus. 

Rusija kaip bendradarbiaujančioji šalis dalyvauja tiek Šiaurės Vakarų, tiek Šiaurės Rytų Atlanto valdymo organizacijose. Ji dažnai vadovaujasi savo principais. 

Jeigu ES draudžia žvejoti kokiame nors rajone dėl išteklių būklės, Rusija vienpusiškai nusistato savo kvotą ir žvejoja. Kartais ji blokuoja kokių nors bendrų sprendimų priėmimus vienoje ar kitoje organizacijoje.

Kokie, jūsų manymu, šiuo metu yra didžiausi iššūkiai tolimuose žūklės rajonuose?

Iššūkių tikrai netrūksta. Juntamas labai didelis žvejiškų profesijų specialistų trūkumas - technologų, tralų meistrų. Problema - žvejybos rajonų uždarymas, kuro monopolis Mauritanijoje, dėl kurio tenka ypač brangiai mokėti už laivams tiekiamą kurą. 

Jo kainos, palyginti su tomis, kurios buvo karo su Ukraina pradžioje, stabilizavosi, bet kaip buvo padidėjusios, taip ir liko padidėjusios, svyruoja tik truputį. 

Dėl to žvejai patiria sunkumų. Kartais nepadeda ir ES galbūt šiek tiek perteklinis reguliavimas, turint omenyje kai kuriuos įrankius ar tam tikrus draudimo laikotarpius, kai nebūna pakankamai aiškaus mokslinio pagrindimo.

Kokiose žvejybos kontrolės misijose pernai dalyvavo jūsų inspektoriai. Kiek buvo patikrinta laivų, kokie pažeidimai nustatyti?

2024 metais mes dalyvavo septyniose jungtinėse misijose jūroje. Su Europos žuvininkystės kontrolės agentūros (EŽKA) laivu „Ocean Guardian“ Vakarų vandenyse buvo patikrinti 7 laivai, nustatyti šeši žvejybos taisyklių pažeidimai. Su ta pačia agentūra dalyvavome dar vienoje misijoje taip pat Vakarų vandenyse, ten pažeidimų nebuvo nustatyta.

Su Vokietijos žvejybos kontrolės laivu „Seeadler“ kontrolę vykdėme Rytų Atlante, patikrinome 4 žvejybos laivus, su Ispanijos žvejybos kontrolės laivu vykdėme kontrolę Šiaurės Vakarų Atlanto komisijos reguliuojamame rajone ir patikrinome 8 laivus, šiurkščių pažeidimų nebuvo nustatyta, bet pastabų pateikta. 

Su EŽKA vykdėme bendrą misiją Šiaurės Rytų Atlante, patikrinta 15 žvejybos laivų, šiurkščių pažeidimų nenustatyta. Dalyvavome bendroje misijoje su Kanados pakrančių apsaugos kontrolės laivu. Su kanadiečiais kontrolės pareigūnais darėme patikrinimus iš oro.

Kokios kontrolės misijos planuojamos šiemet?

Šiemet planuojame dalyvauti keturiose misijose: viena vyks Vakarų vandenyse, dvi - Šiaurės Rytų Atlante su Vokietijos ir EŽKA laivais, dar viena - Šiaurės Vakarų Atlante su Ispanijos kontrolės laivu.

Trečiosiose šalyse žvejybos fizinė kontrolė nevyksta arba būna tik nuotolinė, pasitelkiant išmaniąsias technologijas. 

ES kontrolė labai griežta ir vykdoma labai plačiai ir įvairiais lygmenimis, pavyzdžiui, žuvų iškrovimo deklaracijos teikiamos elektroniniu būdu ir tikrinamos kryžminant duomenis. Iškrovimai tikrinami ir uostuose.

Ar Lietuva padidino baudas už žvejybos pažeidimus?

EK atliko auditą Lietuvoje. Jos pateiktose išvadose nurodyta, kad baudų dydžiai nėra pakankamai dideli, kad atgrasytų nuo daromų pažeidimų. 

Šiuo metu peržiūrimas mūsų Administracinių nusižengimų kodeksas, vertinami ir keičiami straipsniai, kurie numato baudų dydžius. Kai kuriais atvejais baudos labai žymiai padidės, bus skaičiuojamas tam tikras procentas nuo įmonių metinių pajamų.

Kai kuriais atvejais Lietuvoje baudos už žvejybos pažeidimus labai žymiai padidės.