Situacija nėra beviltiška - Lietuvos laivyną pildo nauji laivai

„Norint išvengti baudų, laivai turi naudoti biokurą ir kitus švaresnius kurus. Bet realybė tokia, kad tokio kuro pasiūla šiuo metu yra labai ribota. Manau, Europos Sąjunga (ES) paskubėjo su šiuo sprendimu - labai sunku jį įgyvendinti, nes kuro gamintojai dar neprisitaikė, rinkos dalyviai dar nesiūlo pakankamo biokuro kiekio visai paklausai užtikrinti. Šioje srityje dar yra neatsakytų klausimų“, - teigia V. Lygnugaris.

© VADOVAS. „Limarko laivininkystės“ kompanijos generalinis direktorius Vytautas Lygnugaris.

Metų pradžioje prognozuota, kad 2025-ieji bus auksiniai metai Lietuvos ekonomikai. Kaip galvojate, ar šie metai bus auksiniai ir jūsų įmonei?

Nesu tikras dėl žadėtų auksinių 2025 metų Lietuvos ekonomikai, bet, žinodamas geopolitinę situaciją tiek kaimynystėje, tiek globaliu mastu, geriausiu atveju būčiau linkęs išlaikyti tik nuosaikų optimizmą.

Mūsų bendrovės specifika tokia, kad laivininkystės verslui labiau įtaką daro globalūs veiksniai nei regioniniai ar juo labiau vietiniai. Mūsų laivai dirba globalios konkurencijos sąlygomis - todėl pastarųjų kelių mėnesių įvykiai dėl didžiųjų pasaulio ekonomikų planuojamų importo tarifų įvedimo mums kelia suprantamą susirūpinimą. Tai potencialiai gali turėti įtakos mažesniems krovinių srautams, ypač gabenamiems konteineriuose.

Pastebima, kad šiuo metu JAV konteinerinius uostus pasiekia mažiau krovinių ir plačiai sklando naujienos apie tuštėjančius JAV vakarinės pakrantės uostus.

Jau ir šiuo metu konteinerių srautas tarp Azijos ir Šiaurės Amerikos vakarinės pakrantės yra sumažėjęs maždaug 25-30 procentų, nors JAV importo tarifai dar neįsigaliojo.

„Limarko laivininkystės“ konteineriniai laivai yra įdarbinti vidutinės trukmės kontraktų sąlygomis (12-24 mėnesiams), tad didelio nerimo dėl šių ar net ateinančių 2026 m. galimai blogėjančio rezultato neturime. 

Tuo labiau kad minėti kontraktai sudaryti su vadinamosiomis „blue chip“ pasaulinėmis laivybos bendrovėmis ir mes savo konteineriniais laivais aptarnaujame didžiųjų pasaulinių laivybos bendrovių konteinerines linijas, tokiu būdu iš dalies papildydami jų laivyną. Todėl ir mūsų pajamos atspindi globalias laivybos rinkos tendencijas.

Šiuo metu „Limarko“ laivai išlieka paklausūs, turime pakankamus frachtus. Planuojame ne tik laivyno atnaujinimą, bet ir plėtrą. Gal kiek santūresnis būčiau dėl kito padalinio - refrižeratorinių laivų darbo stabilumo, bet ir čia artimiausiu metu neįžvelgiu didesnių sunkumų. Tiesiog pasaulinė temperatūrinio režimo reikalaujančių krovinių pervežimo rinka yra tradiciškai mažiau stabili ir labiau pažeidžiama. Jai tiesioginę įtaką daro įvairūs ekonominiai ir net politiniai sprendimai.

Kokias apskritai šiuo metu stebite tendencijas laivybos srityje?

Turbūt pagrindinė aktualija laivyboje pastaraisiais metais - aplinkosauga, ypač ES. Galima sakyti, kad ES yra vedlė šioje srityje, po jos seka regioniniai ir globalūs sprendimai. Nuo 2024 m. laivai, plaukiantys į / iš ir tarp ES uostų turi atsiskaityti už išmetamą CO2. 2024 m. reikėjo atsiskaityti už 40 proc. išmesto CO2 kiekio, susidarė labai reikšmingi kaštai, šiemet - už 70 proc., o nuo 2026 m. - jau už visus 100 proc.

Šiemet ES įsigaliojo reikalavimai ir dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų intensyvumo (Fuel EU taisyklės). Šis reikalavimas reiškia, kad laivai turi pradėti naudoti mažiau kenksmingą kurą arba mokėti baudas.

Paradoksalu, bet mažasieris dyzelinis kuras išmeta daugiau CO2 nei sunkusis kuras.

Regioniniu mastu Viduržemio jūra nuo gegužės 1 d. tampa vadinamąja SECA (sulphur emision control area) zona, o tai reiškia, kad laivai turės naudoti mažasierį (0,1 proc.) sunkųjį kurą. Vėlgi situacija šiuo metu tokia, kad tokio mažasierio kuro pasiūla tame regione yra ribota. Bent jau pradžioje laivai, matyt, turės naudoti brangesnį mažasierį dyzeliną. Paradoksalu, bet toks mažasieris dyzelinis kuras išmeta daugiau CO2 nei sunkusis kuras.

Globaliu mastu Tarptautinė jūrų organizacija balandžio pradžioje patvirtino metmenis, kurie savo esme panašūs į ES Fuel EU - norima, kad laivai pereitų prie švaresnio kuro. Jei švaresnis kuras nenaudojamas - mokami mokesčiai. Planuojama, kad ši tvarka įsigalios nuo 2028 m.

Ar jūsų kompanijai turės tiesioginės ar netiesioginės įtakos Amerikos muitai?

Mūsų laivai pastaruoju metu į JAV neplaukė, tad tiesioginio poveikio kol kas nėra.

Plačios diskusijos apie JAV muitų tarifus konteinerinių laivų frachtavimo rinkose kol kas liko beveik nepastebėtos. Ryškesnių nerimo požymių dėl frachtų dydžio kol kas nematyti. 

Laivų savininkai vis dar turi pranašumą derybose su užsakovais, krovinių savininkais. Dėl didelės konkurencijos pasaulinės linijinės laivybos kompanijos stengiasi išlaikyti savo pozicijas ir net jas stiprinti, todėl tam tikruose segmentuose norima ne tik išlaikyti turimų laivų skaičių, bet ir padidinti.

Visgi pastebima, kad šiuo metu JAV konteinerinius uostus pasiekia mažiau krovinių ir plačiai sklando naujienos apie tuštėjančius JAV vakarinės pakrantės uostus. 

Gali skambėti paradoksaliai, tačiau tuo pačiu metu buvo tikimasi padidėjusio krovinių kiekio gegužės antroje pusėje ir visą birželį, nes tikimasi, kad balandžio 9 d. paskelbtas 90 dienų muitų įvedimo moratoriumas padidins siunčiamų prekių kiekį, kad kroviniai galėtų laiku pasiekti paskirties uostą iki liepos 9 d. ir tuo metu JAV turėtų pilnus sandėlius.

Gegužės 12 d. paskelbta naujausia žinia apie JAV ir Kinijos pasiektą susitarimą pradiniam 90 dienų laikotarpiui dėl planuojamų JAV importo tarifų Kinijos prekėms sumažinimo nuo 145 proc. iki 30 proc. ir atsakomoji Kinijos priemonė mažinant atitinkamus tarifus nuo 125 proc. iki 10 proc. tikrai suteikia daugiau optimizmo, kad prekybos perbalansavimas tarp didžiųjų pasaulio ekonomikų bus švelnesnis nei planuota anksčiau. Bet suprantama, kad įvedami muitai vienaip ar kitaip turės įtakos prekybinės laivybos srautams.

Ar teko keisti laivų maršrutus dėl geopolitinės situacijos, dėl pavojingų rajonų atsiradimo?

Nuo konflikto Raudonojoje jūroje pradžios vengiame plaukti per Sueco kanalą, tad maršrutai pailgėjo, nes tenka apsukti Gerosios Vilties iškyšulį. Bet tai yra visos pasaulinės laivybos iššūkiai, mes nesame išimtis. Tikimės, kad visai dar šviežias hučių pareiškimas dėl ugnies nutraukimo į praplaukiančius laivus bus tvarus ir jo bus laikomasi. Tačiau realybėje, manau, tiek šiais metais, tiek ir ateinančiais Raudonoji jūra išliks didelio pavojaus navigacijai zona.

Visgi, jeigu Raudonojoje jūroje navigacija būtų saugi, laivybos analitikai skaičiuoja, kad pasaulinio tonažo poreikis sumažėtų maždaug 2 proc., nes kroviniai greičiau pasiektų paskirties uostus ir atitinkamai padidėtų apyvartumas.

Ar šiais metais planuojate kokias nors investicijas?

Laivų remontas ir atnaujinimas yra nesibaigiantis procesas. Dėl geografinio artumo mūsų laivai remontuojami tuose regionuose, kuriuose yra dirbama. Patogi geografinė padėtis ir konkurencingi remonto darbų įkainiai yra pagrindiniai faktoriai pasirenkant uostus mūsų laivų remonto darbams. Galėčiau išskirti Ispanijos ir Turkijos uostus kaip dažniausias mūsų laivų remonto vietas. Dabar jau neprisiminsiu, kada paskutinį kartą remontavome laivus gimtojoje Klaipėdoje ar Baltijos jūros regione.

Kalbėdamas apie laivyno atnaujinimą ir plėtrą norėčiau pasidžiaugti, kad 2024 m. pildydami laivyną įsigijome 1100 TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių) talpos konteinerinį laivą „Ballata“. Tai yra to paties tipo laivas kaip turimi konteinervežiai „Kantata“ ir „Sonata“. Vienatipiai laivai leidžia optimizuoti kaštus, siekti sinergijos juos eksploatuojant. Lengviau ir įgulų nariams, rotuojant tarp laivų nėra didelio skirtumo - dydžiai vienodi, įranga labai panaši.

Šiais metais laivynas jau pasipildė didesniu 1700 TEU talpos laivu „Limarko Breeze“. Šis įsigijimas - naujas puslapis „Limarko“ istorijoje, žengiame laipteliu aukščiau, nes laivas didesnis nei turėti iki šiol.

Laivyną plėsime ir ateityje. Tikimės dar šiais metais įsigyti antrą 1700 TEU talpos konteinerinį laivą. Smagu, kad pastarieji įsigijimai yra didžiausi Lietuvos laivyne per pastaruosius 3-4 metus.

Kiek dabar turite laivų ir kokiuose rajonuose jie dirba?

Šiuo metu turime penkis refrižeratorinius laivus ir keturis konteinerinius laivus. Refrižeratoriai (arba laivai-šaldytuvai) dirba visuose pasaulio vandenynuose. Štai „Libra“ ką tik baigė metų trukmės kontraktą - gabeno šaldyto tuno krovinį iš Kiribačio salyno viduryje Ramiojo vandenyno į Azijos ir Pietų Amerikos uostus.

Pastaruoju metu padaugėjo šaldytų krovinių iš Čilės į Vakarų Afrikos uostus. Konteineriniai laivai „Kantata“ ir „Sonata“ dirba vakariniame Viduržemio jūros regione, o „Ballata“ - labiau vadinamojoje kontinentinėje Europoje. Naujausias laivas „Limarko Breeze“ yra planuojamas aptarnauti konteinerines linijas rytinėje Viduržemio jūros dalyje.

Ar šiemet kas nors keisis įmonės veikloje?

Esminių staigių pokyčių įmonės veikloje neplanuojame. Visada yra noras atnaujinti ir plėsti laivyną, bet tai reikalauja nemažų investicijų. Laivų pirkimo-pardavimo rinką stebime nuolat ir esant palankiai situacijai priimame atitinkamus sprendimus.

Ar ir jūsų laivai turės uostuose jungtis prie kranto elektros?

Taip, mūsų konteineriniai laivai nuo 2030 m. pagrindiniuose ES uostuose turės jungtis prie kranto elektros. Tai iššūkis tiek uostams, tiek laivų savininkams. Pirmieji darbai jau prasideda, atliekame tyrimus, skaičiavimus, kokius darbus ir papildomą įrangą reikia įdiegti laivuose.

Ar šiemet kils pervežimų kaštai?

Kalbant apie refrižeratorinių laivų frachtus, manau, šiuo metu jie yra adekvatūs tiek laivų savininkams, tiek krovinių siuntėjams. Daugmaž turime paklausos / pasiūlos balansą. Tokia situacija nėra dažnas atvejis ir ji yra labai trapi. Jau vasarai įpusėjus situacija gali pasikeisti į priešingą pusę. Viską apsprendžia rinkos poreikiai.

Kas liečia konteinerinius pervežimus, neatmestinas trumpalaikis frachtų šoktelėjimas, ypač pervežimams į JAV, kol įsigalios JAV muitai. Kaip bus toliau - sunku pasakyti. Kita vertus, stambiosios konteinerinės linijos, turinčios labai reikšmingą įtaką frachtų dydžiams, nuomojasi laivus vidutinės trukmės terminais (mūsų segmente 1-2 metams) už pakankamus frachtus laivų savininkams. 

Norėčiau būti teisus sakydamas, kad tam tikra prasme tai yra rodiklis, kad labai drastiško frachtų kritimo galime išvengti. O kaip bus, nežinia, egzistuoja daugybė kitų faktorių. Pavyzdžiui, aktyvios laivybos Raudonojoje jūroje atnaujinimas būtų spaudimas konteinerinių pervežimų kainoms.

Ar pernai darbo jūsų laivai turėjo daugiau nei 2023-iaisiais, daugiau teko gabenti krovinių?

Krovinių pervežimo statistika laivybos bendrovėse skirtingai nei uostuose labai priklauso nuo įveiktų atstumų. Dažnesni ir trumpesni reisai sąlygoja didesnius krovinių kiekius. 2024 m. pervežta 710 000 tonų, o 2023 m. - 780 000 tonų krovinių. 

Šaldytų krovinių padaugėjo nuo 80 000 t iki 110 000 t, konteinerinių srautas sumažėjo nuo 700 000 t iki 600 000 t. Tačiau šių metų pirmo ketvirčio duomenys rodo, kad šiemet gerokai viršysime pernykščius skaičius dėl intensyvaus pernai įsigyto konteinervežio „Ballata“ darbo ir šiais metais įsigyto motorlaivio „Limarko Breeze“.

Koks pagrindinis šių metų įmonės siekis?

Šiandieninėje geopolitinėje situacijoje ir turbulencijų pilname pasaulyje norime stabilumo. Tad pagrindinis siekis - išlikti stabiliems, kas leistų imtis atitinkamų verslo sprendimų plėstis, didinti ir atnaujinti laivyną.

Kas šiemet gali daryti didžiausią neigiamą poveikį jūsų įmonės veiklai? Kas kelia nerimą?

Geopolitinės aplinkos nestabilumas, įtampos eskalavimas, prekybos „karai“.

Ko šiemet tikitės gero?

Tikimės sėkmingos laivyno plėtros ir atnaujinimo. Taip pat svarbus klausimas visiems Lietuvos laivų savininkams - reikia pradėti darbus dėl tonažo mokesčio atnaujinimo 2026 metais.

Kuo pasižymėjo įmonei 2024-ieji, be to, kad spalį įsigijote konteinerinį laivą „Ballata“?

Metai buvo permainingi. 2024 m. pradžia buvo kukli frachtų atžvilgiu, tačiau artėjant vasarai situacija pasikeitė į teigiamą pusę ir ji laikosi iki šiol.

Mums svarbu nuosekliai augti ir stiprinti įmonės vaidmenį tarptautinėje jūrų logistikos srityje, teikiant aukštos kokybės paslaugas ir išliekant patikimu bei profesionaliu partneriu savo klientams.

2023 m. buvo reikšmingi „Limarko grupės“ įmonėms - tuomet atšventėme UAB „Limarko“ 30 metų veiklos sukaktį, o UAB „Baltkonta“ pažymėjo 15 darbo metų jubiliejų. 2025 m. yra ypatingi UAB „Limarko“ jūrų agentūrai, kuriai šiemet sukanka 20 metų. Šios datos mums yra ne tik simbolinės - jos atspindi mūsų komandų ilgametį įdirbį, patirtį ir augimą kartu su partneriais bei klientais. 

„Limarko“ ir redakcijos archyvo nuotr.