Arturas Truš

„Sunkus darbas visada atsiperka“

Klaipėdietis Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos absolventas Arturas Truš kapitonu tapo būdamas 27 metų. Jis tiki posakiu „Sunkus darbas visada atsiperka“. Šiuo metu jam 38-eri, jis yra tarptautinės jūrininkų įdarbinimo agentūros „OJ Crew“, kurią įkūrė trys kapitonai, vadovas. Arturas juokauja, kad agentūra jau yra pusiaukelėje užkariaujant Europą bei pasaulį, ir sako, kad dabar metas padėti saviems.

„Kadangi mes jau tvirtai stovime ant kojų, pradėjau galvoti, kaip padėti mūsų šalies jūrininkams įsidarbinti gerų kompanijų laivuose. Esu patriotas, todėl nemalonu, kad kroatų jūrininkų turiu daugiau negu lietuvių. Lietuvoje jūrininkams taikoma gana kvaila mokestinė sistema. Manau, pas mus reikia keisti visą požiūrį į jūrininkus, latviškasis yra geresnis“, - „Vakarų ekspresui“ sakė A. Truš.

Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą A. Truš baigė 2006 metais ir įgijo laivavedžio specialybę būdamas 26 metų. Karjeros laiptais jis kopė neįtikėtinai greitai - kapitonu tapo būdamas 27 metų.

Kodėl metė jūrą

Kaip klostėsi jūsų kaip jūrininko karjera?

Atlikdamas praktiką jūroje, per pirmą reisą savo gyvenime visą mėnesį budėjau ant tiltelio, kas ne taip dažnai vyksta. Per antrą praktiką buvo tas pats. Kai baigiau mokyklą, mane pasamdė ta pati kompanija ir aš iš karto pradėjau eiti kapitono antrojo padėjėjo pareigas. Po poros reisų jau buvau vyresnysis kapitono padėjėjas. Yra toks posakis: „Sunkus darbas visada atsiperka.“ Gal dar prisidėjo ir sėkmės faktorius. Nesiblaškiau, ėjau savo keliu.

Kapitono karjerą baigiau ne konvenciniame laivyne, o tame sektoriuje, kuris turi daug specifikos ir kuris kai kuriems jūrininkams atrodo kaip neįmanoma misija - tai vadinamasis ofšoras, naftos platformos. Pasirinkau tai, nes man buvo įdomu, nors iš kapitono teko nusileisti iki kapitono trečiojo padėjėjo pareigų. Ten praktiškai turi pradėti nuo nulio. Tos žinios, kurias naudojame konvenciniame laivyne, ten sudaro tik 10 proc. visų žinių, kurių tau reikia tame sektoriuje.

ATSAKOMYBĖ. Būdamas 32 metų Arturas Truš vadovavo naftos paieškos laivui, kurio įgulą sudarė 220 narių.

ATSAKOMYBĖ. Būdamas 32 metų Arturas Truš vadovavo naftos paieškos laivui, kurio įgulą sudarė 220 narių.

Kodėl metėte jūrą?

Tame sektoriuje aš vėl greitai atgavau savo statusą. Buvau laivo, kuris atviro vandenyno dugne gręžia skyles ieškodamas naftos ir dujų, kapitonu. Jis turi daugybę technologijų, jo įgulą sudaro 220 žmonių. Man tada buvo 32 metai. Baigti karjerą jūroje mane paskatino keli dalykai. Visų pirma motyvacija. Kai tu kažką pasieki, nebesisemi žinių, nebeturi ko siekti, tampa nebeįdomu.

Psichologinis kursas išryškino vieną mano savybę - kai esu įspraustas į rėmus, dirbu profesionaliai, ir viskas. Būdamas kapitonu esi tos kompanijos, kuriai dirbi, rėmuose. O kai jų nelieka, mane užplūsta didelis kūrybingumas. Ir dar vienas labai svarbus dalykas - mano šeimoje atsirado vienas vaikas, dabar jam 11 metų, paskui kitas, dabar jam 9 metai, o galiausiai ir trečias, kuriam dar tik 5 mėnesiai. Visi trys berniukai.

Kaip jums šovė į galvą kurti „kruingo“ kompaniją?

Kompanija „OJ Crew“ įsteigta 2013 metais. Tais metais jau buvau pasiekęs viską, ką tik galima pasiekti laivybos srityje, ir darbas jūroje manęs nebemotyvavo. Kartu su bendražygiais ir šeimos nariais nusprendėme atidaryti įmonę, kuri padėtų jūrininkams ir atvestų naujus klientus į Lietuvą, į Baltijos šalis.

Pradėjome labai ambicingai, tikėjome, kad ji bus visai kitokia, nei tuo metu Lietuvoje veikusios vadinamosios kruingo kompanijos. Norėjome daryti viską kitaip negu buvo. „Kruingo“ įvaizdis ir šalyje buvo nekoks, kažkas iš jūrininkų už įdarbinimą ėmė pinigus, ir užsienyje manyta, kad Lietuvoje nieko gero nėra. Tokios bendrovės sėkmingai vystėsi Ukrainoje, Rumunijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje, Rusijoje. Mūsų šalyje atsidarė tik viena kita olandų atstovybė.

Mes pamanėme, kad galime būti geresni už tuos olandus ir užkariauti iš pradžių Europą, o paskui pasaulį.

Žinau, tai kelia šypseną, bet mes einame to tikslo link ir dabar jau esame pusiaukelėje.

Šiandien turime 58 klientus, laivų savininkus, su kuriais esame pasirašę sutartis. Mūsų vardas užsienyje jau yra labai populiarus. Imamės didelių projektų, turime atidarę savo antrines įmones Rygoje, Karibų salose, Trinidade ir Tobage, esame įsteigę atstovybę Kroatijoje ir dabar atidarome Lenkijoje. Dar žadame tai padaryti Rumunijoje ir Bulgarijoje.

Mes kaip Lietuvos įmonė turime daugiausia sekėjų profesionalų platformoje „LinkedIn“ - 200 tūkstančių. Jau turime labai daug darbo pasiūlymų, daug klientų ir dar plečiame ratą. Dabar važiuojame pas graikus ir vokiečius.

PRADŽIA. Baigęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą Arturas Truš dirbti pradėjo eidamas kapitono antrojo padėjėjo pareigas.

PRADŽIA. Baigęs Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą Arturas Truš dirbti pradėjo eidamas kapitono antrojo padėjėjo pareigas.

Pradžia buvo sunki?

Startas buvo ilgas ir sunkus. Buvome trys akcininkai, visi kapitonai, visi baigę Jūreivystės mokyklą Klaipėdoje. Pradėjome viską nuo nulio ir savo lėšomis. Man teko būti „zavadyla“, mane kolegos vadino lokomotyvu.

Reikėjo atvesti laivų savininkus į Baltijos šalis, kurių čia nebuvo. Jeigu srėbsi sriubą iš vieno katilo, tai kas tau liks. Mes pradėjome ne nuo Lietuvos, o nuo užsienio.

Protingai reklamavomės ir įgavome pagreitį - turėjome labai didelę jūrininkų bazę Europoje. Lietuvoje daug jūrininkų nebuvo, be to, jų tuo metu nedomino „kruingas“, nes tuo užsiimančių įmonių reputacija buvo bloga. Po kurio laiko į Baltijos šalis atvedėme ne vieną gerą laivų savininką iš Singapūro, Australijos, Olandijos.

Ar jūs patys įdarbinate ir mokate pinigus jūrininkams, ar esate tik tarpininkai?

Būna skirtingai. Pagal kai kurias sutartis mes tarpininkaujame įdarbindami, viską organizuojame, o laivo savininkas moka jiems atlyginimus ir t. t. Pagal kitas mes patys įdarbiname laivų savininkų vardu, patys mokame atlyginimus ir prižiūrime jūrininkus.

DARBAS. Arturas Truš sunkaus darbo nevengė, dirbti jis pradėjo jau būdamas 14 metų.

DARBAS. Arturas Truš sunkaus darbo nevengė, dirbti jis pradėjo jau būdamas 14 metų.

Didina paslaugų spektrą

Ar „kruingo“ sritis jums dar nenusibodo?

Mes plečiame savo paslaugų spektrą. Prieš porą metų pradėjome teikti gretutines paslaugas, tokias kaip jūrininkų aprūpinimas skrydžių bilietais, transportu, teikiame tiekimo paslaugas laivams ir pan. Pradėjome bendradarbiauti su saugumo priemonių laivams tiekėjais, turime partnerių ir Klaipėdoje. Savo klientams mes siūlome labai platų paslaugų spektą.

Prieš porą metų biure, esančiame priešais Jūreivystės mokyklą Klaipėdoje, turėjome 7-8 dirbančius žmones, dabar jų jau 15. Baltijos šalyse konkurentų mes jau nematome.

Galvoju ne tik apie jūrininkų darbo sąlygų gerinimą, bet ir apie mūsų įmonės biuro darbuotojus. Musų vizija tokia - turime turėti geriausiai apmokamas darbo vietas, rūpintis savo žmonėmis. Atlyginimus jiems keliame atsižvelgdami į pajamas. Dabar ateina krizė. Mes su ja tvarkysimės. Kompensuosime savo žmonėms visas papildomas išlaidas, susijusias ar tai su elektra, ar su šildymu, iš įmonės sąskaitos. Mūsų auksas - žmonės.

JŪRA. Arturas Truš su įgulos nariais laivo tiltelyje.

JŪRA. Arturas Truš su įgulos nariais laivo tiltelyje.

Lietuvos jūrininkų bėdos

Ar įdarbinate ir Lietuvos jūrininkus?

20-30 proc. mūsų įdarbinamų žmonių yra lietuviai, o visi kiti - latviai, estai, lenkai, rumunai, kroatai ir kt.

Mūsų įmonė 2021 metais buvo penkta tarp 27 įmonių, kurios priima į laivus dirbti studentus. Mes ir toliau priimsime ne tik studentus, bet ir Lietuvos jūrininkus, ieškančius darbo arba norinčius geresnių darbo sąlygų. Būtina šviesti žmonės, kad jie žinotų, kiek yra įvairių laivų tipų ir įvairių darbų jūros sferoje. Mano magistrinis darbas buvo apie verslo plėtojimą užsienyje. Prirašiau 120 lapų.

Kur studijavote magistrantūroje?

Klaipėdos universitete. Turiu du aukštuosius išsilavinimus - ne tik laivavedžio diplomą, bet ir verslo vadybos, inovacijų ir technologijų magistro Klaipėdos universitete.

Kokia jūsų nuomonė apie Lietuvos jūrininkus, kuriuos įdarbinate?

Dauguma jų gana lojalūs ir labai darbštūs žmonės. Jeigu geras laivų savininkas ir darbo sąlygos laive, jie dažnai būna motyvuoti. Gali būti tikras, kad padarys darbą iki galo. Jie ne tokie impulsyvūs, palyginti su kroatais, rumunais, gerai dirba su įvairių tautybių žmonėmis. Tai imponuoja daugeliui laivų savininkų.

Žinoma, yra sunkumų įdarbinant lietuvius. Vienas dalykas - gyventojų pajamų mokestis (GPM). Lietuvoje trečiųjų šalių laivuose dirbantys jūrininkai turi mokėti mokesčius, kurie susidaro iki 41 proc., nes jiems netaikomos jokios lengvatos. O dirbantys Lietuvos ir ES laivuose atleisti nuo mokesčių. Tai diskriminacinis momentas. Tas pats laive „Independence“, laivavedžiai turi mokėti GPM, nes reisas yra nuo uosto iki uosto, o šiuo atveju laivas neplaukia, o mechanikams taikoma GMP 15 proc. lengvata.

Esant tokiai situacijai kai kurie lietuviai važiuoja darbintis į Rygą, ten susimoka nedidelius mokesčius. Šios šalies mokesčių sistema parengta protingai, palanki ir jūrininkui, ir savininkui.

Daugumoje, apie 70 proc., ES šalių jūrininkai yra atleisti nuo mokesčių dėl jų darbo specifikos.

Kitas dalykas, verslininkas nenori čia ateiti, nupirkti laivą ir iškelti Lietuvos vėliavą, nes jam tai per brangu. Tai padaryti Latvijoje ar Estijoje yra pigiau, nes taikomos mokestinės lengvatos.

Šiuo metu kaip tik rengiamasi keisti įstatymus Lietuvoje. Ar jūs dirbate šioje srityje?

Mes bendradarbiaujame su Lietuvos jūrininkų sąjunga. Turiu duomenų, kaip dirba kroatai, lenkai, latviai, estai, kokie mokesčiai yra pas juos. Mes pateiksime ministerijai savo pasiūlymus ir rekomendacijas.

Buvau susitikęs su Lietuvos laivų savininkų asociacijos atstovais, bandžiau išgirsti jų problemas. Jiems suku konkuruoti su kitomis šalimis dėl tų pačių mokestinių lengvatų. Jiems trūksta specialistų, kurie pas mus neberuošiami, pavyzdžiui, tralų meistrai.

VADOVAS. Arturas Truš žada agentūros „OJ Crew“ darbuotojams įmonės sąskaitą kompensuoti padidėjusias išlaidas, susijusias su elektros ir šildymo pabrangimu.

VADOVAS. Arturas Truš žada agentūros „OJ Crew“ darbuotojams įmonės sąskaitą kompensuoti padidėjusias išlaidas, susijusias su elektros ir šildymo pabrangimu.

Parama ukrainiečiams

Tarp jūsų samdomų jūrininkų yra ukrainiečių? Teko jiems padėti?

Savo jūreiviams ukrainiečiams bandėme ieškoti butų. Viskas prasidėjo nuo to, kad turėjau parvežti vieno jūrininko šeimą iš Lvovo kovo pradžioje. Visi žadėjo, bet niekas negalėjo padėti. Viską reikėjo organizuoti pačiam nuo Lvovo iki Klaipėdos. Butą davė trims mėnesiams, o paskui metė lauk. Daugelis mūsų jūrininkų patys pasirūpina, jie gali nuomotis butus, bet tas jūrininkas negalėjo to padaryti.

Besirūpindamas jo šeima, pamačiau, kad į Klaipėdą važiuoja ukrainiečių šeimos, neturinčios pinigų, kurių namai sugriauti, o pas mus netvarka. Man pasidarė gaila žmonių. Daug pastangų reikėjo, bet susitarėme su Klaipėdos savivaldybe ir ukrainiečių šeimoms buvo skirti 43 butai. Jie buvo apgailėtinos būklės, padėjome juose apgyvendinti žmones savo lėšomis. Buvo labai daug darbo. Paskui įkūrėme fondą: aukojo draugai, įmonės. Tuose butuose ukrainiečiai ir toliau gyvena, nes jie savo šalyje namų nebeturi.

 INFORMACIJA. Arturas Truš nori informuoti esamus ir būsimus Lietuvos jūrininkus, kokių tipų būna laivai, kiek daug darbų yra jūriniame sektoriuje.

 INFORMACIJA. Arturas Truš nori informuoti esamus ir būsimus Lietuvos jūrininkus, kokių tipų būna laivai, kiek daug darbų yra jūriniame sektoriuje.

„Mano šeimos istorija kitokia“

Sakėte, auginate tris sūnus. Norėtumėte, kad jie būtų jūrininkai?

Ne, pasistengsiu, kad taip nebūtų. Aš į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą įstojau 2002 metais. Mūsų šeimai ne itin sekėsi. Pradėjau dirbti nuo 14 metų. Mano mokslams tėvai negalėjo skirti pinigų. Tada baigus tą mokyklą buvo vienintelis kelias užsidirbti. Mano šeimos istorija kitokia. Pasistengsiu, kad mano vaikai turėtų tokį išsilavinimą, kokio jie norėtų.

Ko jūs linkite savo vaikams?

Mano žmona Marija mokslus baigė Suomijoje, dirba Klaipėdos universitete, yra mokslų, susijusių su slauga, daktarė. Jos svajonė - kad šeimoje būtų gydytojas, galbūt chirurgas. Ir aš to norėčiau. Vienas sūnus turi tokį polinkį. Vienuolikmetis Markas linkęs į chemiją, matematiką. Be to, jis baigė muzikos mokyklą, groja pianinu, gerai žaidžia šachmatais. Jis yra tokio matematinio porto. Gal kurs vaistus. Bent jau dabar sūnums įdomu tai. O ko norės mažiukas, žiūrėsime. Advokato reikia šeimoje (juokiasi). Nieko nepiršiu, vaikai turės rinktis patys. Dabar ugdau jų savarankiškumą.

Aš nemoku groti pianinu, nors kuriu elektroninę muziką. Nuo 2000 iki 2012 metų grojau, didžėjavau, vedžiau renginius.

AUTORIUS Nuotraukos iš asmeninio archyvo.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder