ŽINIA. Gera žinia ta, kad į KKT ro-ro ir generalinių krovinių terminalą nuo šio mėnesio pradžios „TT-Line“ laivai užsuka 7 kartus per savaitę. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Tikroji situacija pasimatys antrą pusmetį

UAB Klaipėdos konteinerių terminalo (KKT) senajame ro-ro ir generalinių krovinių terminale krovinių pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, ne tik nesumažėjo, bet netgi 31 proc. padaugėjo. Tačiau, pasak KKT generalinio direktoriaus Vaidoto Šileikos, visas „malonumas“ laukia ateityje.

„Pirmas ketvirtis gana geras, džiugina. Kol kas karo ir kitų dalykų įtaka nėra tokia žymi, dar yra daug krovinių, kurie važiuoja iš inercijos. Pavyzdžiui, yra krovinių, išsiųstų iš Kinijos laivais, kurie plaukia kelis mėnesius. Dabar labai daug neaiškumų, tad negalėčiau tvirtinti, kad mes ir toliau išlaikysime tokius krovinių srautus. Manau, kiti mėnesiai jau bus šiek tiek kitokie, situacija dar labiau aštrės. Ko gero, realų vaizdą pamatysime nuo antro pusmečio“, - „Vakarų ekspresui“ sakė V. Šileika.

Iš viso sausio-kovo mėnesiais KKT perkrovė 1,4 mln. tonų įvairių krovinių. Bendros krovos apimtys sumenko tik 3 proc., palyginti su ankstesnių metų pirmojo ketvirčio rezultatais, kai tuo tarpu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krova sumenko beveik 14 proc. KKT krovos pajėgumai siekia iki 7,5 mln. tonų krovinių per metus.

Druska - iš Afrikos

KKT turi du terminalus: ro-ro ir generalinių krovinių bei konteinerių. Generalinių krovinių (mediena, geležies ir plieno gaminiai, metalo konstrukcijos bei įrenginiai) pirmąjį ketvirtį krauta trečdaliu daugiau.

V. Šileika išskyrė dvi priežastis. Pirma - dėl geopolitinės situacijos keičiasi tiekimo grandinių kryptys. Anksčiau tam tikri kroviniai geležinkeliu buvo gabenami iš Rytų: Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, dabar dalis krovinių gabenama iš kitų šalių laivais. Anksčiau druska buvo atvežama iš Baltarusijos, o dabar - iš Maroko (Afrika).

Antra priežastis taip pat yra susijusi su tiekimo grandinių pokyčiais. Prieš kelerius metus kalbėdavome apie konteinerizaciją, t. y. apie krovinių perkėlimą iš paprastų laivų į konteinerinius, o dabar stebima priešinga situacija: tam tikra dalis krovinių grįžta į generalinių krovinių laivus. Tai taip pat duoda tam tikrą impulsą generaliniams kroviniams augti.

SUMENKO. Konteinerių krova KKT konteinerių terminale šiemet pirmą ketvirtį, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 8 proc. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

SUMENKO. Konteinerių krova KKT konteinerių terminale šiemet pirmą ketvirtį, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 8 proc. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Konteinerių krova mažėja

KKT terminaluose šiek tiek mažėjo ro-ro krovinių apimtys, o konteinerių krova pirmą ketvirtį sumenko 8 proc., bet, pasak V. Šileikos, ne taip smarkiai, kaip galėjo būti. Buvo perkrauta 97 440 TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių).

Kad ir kaip būtų, reikia manyti, geopolitinė situacija veikia vartotojų norus - jie šiek tiek sumažėjo. „Manau, konteinerių krova sumažėjo iš esmės todėl, kad didelį poveikį daro ekonominės sankcijos, labai sumenko baltarusiškų, tranzitinių krovinių srautas. Žinoma, negalima kalbėti apie Kiniją kaip apie didžiausią faktorių, bet šiandien eksportas į tą šalį yra apribotas dėl nepaskelbtų ekonominių sankcijų, bet importas iš Kinijos nėra sumažėjęs“, - teigė V. Šileika.

Dar viena priežastis - tarptautinės konteinerinės linijos atsisakė pervežti sankcionuotus krovinius, dauguma jų išbraukė Rusijos uostus iš savo maršrutų.

Geresnių metų nesitiki

Krovos kompanijoms, tarp jų ir KKT, įtakos turėjo ir pandeminiai apribojimai, ir infliacija, ir kylančios energetinių resursų kainos, ir karas Ukrainoje.

Šiemet kovą KKT turėjo sukaupęs 60 tūkst. tonų trąšų Ukrainai, kurias jai pristatyti nebuvo galimybių. Pasak V. Šileikos, tas klausimas jau išspręstas. Trąšos išvežamos mašinomis, kadangi geležinkeliu negalima to padaryti. Kita dalis jų kraunama į laivus ir išgabenama kitiems gavėjams. Jau liko visai nedidelis kiekis, tai jau nebesukelia keblumų priimant kitus krovinius.

Iš teigiamų dalykų galima paminėti tai, kad nuo gegužės pradžios ro-ro ir generalinių krovinių terminale Vokietijos kompanijos „TT-Line“ ro-pax keltai į Švediją pradėjo plaukti 7 kartus per savaitę.

V. Šileika sakė, kad šiemet padaugėjo užsakymų perkrauti vėjų jėgainių detales.

„Žinoma, norėtųsi, kad šie metai būtų geresni, bet, įvertinus visas aplinkybes, kuriomis dirbame, manau, šie metai bus šiek tiek prastesni nei praėjusieji“, - sakė V. Šileika.

Pasak jo, generaliniai kroviniai - sparčiausiai augantis krovinių segmentas pastaraisiais metais ir ateities prognozės jiems optimistinės. „Planuojame, kad artimiausiais mėnesiais didės generalinių krovinių kiekiai, kurie iš esmės sušvelnins bendrus krovos ir krentančius konteinerių bei birių krovinių srautų rezultatus“, - tikisi KKT vadovas.

Sidebar placeholder