
„Vakarų“ dokuose darbai veja darbus
Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais VLR priklausančiuose trijuose plaukiojančiuose dokuose laukiama paties įvairiausio tipo ir dydžio laivų. Du iš plaukiojančių dokų skirti priimti „Panamax“ tipo iki 235 m ilgio laivams, vienas - iki 180 m ilgio.
Klaipėdoje dažniausiai remontuojami dujovežiai, kroviniai laivai, tanklaiviai, laivai šaldytuvai, žemsiurbės, autovežiai. Metų pabaigoje paprastai prasideda keleivius ir transportą gabenančių keltų remonto sezonas, kuris persikelia ir į naujus metus.
Laivų remonto sritis išsiskiria savo dinamika, ir dinamiškumas yra mūsų kasdienybė, - sakė VLR direktorė I. Streckienė.
„Laivų remonto sritis išsiskiria savo dinamika, ir dinamiškumas yra mūsų kasdienybė. Paprastai projektai įgyvendinami per ypač trumpą laikotarpį - kelias, keliolika ar dvidešimt dienų, tad laivai prie krantinių ir dokuose keičia vieni kitus. Vienus suremontuojame, išleidžiame, kitus priimame. Atokvėpio praktiškai nebūna, nes siekiame užkrinti maksimalų dokų ir gamybos apkrovimą“, - tvirtino VLR direktorė Ingrida Streckienė.
Prognozuojama, kad šie metai VLR bus tikrai ne mažiau intensyvūs nei praėjusieji. Šių metų užsakymų portfelis beveik užpildytas. Be kasdienių laivų remonto projektų, laukia sudėtingumu pasižymintys žemsiurbių atnaujinimai, planuojami du didelės apimties, unikalūs, įdomūs modernizacijos projektai.
„Esame išsigryninę savo veiklos strategiją. Siekiame išlaikyti bendradarbiavimą su savo ilgamečiais partneriais ir džiaugiamės, kad pavyksta užsitikrinti jų pasitikėjimą.
Taip pat orientuojamės į ilgalaikius, didelės apimties laivų modernizacijos ar konversijos projektus, kurie reikalauja ir didelio išankstinio pasiruošimo.
Mums taip pat svarbi žalioji kryptis. Partneriams ir potencialiems užsakovams siūlome sprendinius, kurių dėka laivai būtų draugiškesni aplinkai, ir visada džiaugiamės įgyvendinę ar prisidėję prie tokių projektų įgyvendinimo“, - pabrėžė I. Streckienė.
Praėjusiais metais VLR komanda prisidėjo prie specialių burių įrengimo dviejuose dujovežiuose. Dėl šio inžinerinio sprendimo laivai tapo draugiškesni aplinkai: plaukia greičiau, sunaudoja iki 10 proc. mažiau kuro, išmeta mažiau teršalų. Tai buvo pirmieji dujovežiai pasaulyje, kuriuose įdiegta minėtų burių sistema.