Verslinės žvejybos pajėgumai mariose dar sumažėjo

Asociacijai, dar visai neseniai turėjusiai daugiau kaip 40 įmonių, šiuo metu priklauso 36 bendrovės, iš jų 31 žvejoja Kuršių mariose, skaičiuojant ir tas, kurios šiemet pateikė paraiškas. Bankrutavusių įmonių ar be kompensacijos pasitraukusių iš verslo nei pernai, nei šiemet nebuvo.

Šiemet pateiktos paraiškos dar vertinamos ir kol kas nežinia, ar bus patenkintos. Pernai buvo atmestų.

Paklausta, kodėl paraiškos būna atmetamos, „Lampetros“ pirmininkė Sigita Jakubauskienė atsakė: „Yra aprašas, kurio sąlygas reikia atitikti ir visus įsipareigojimus įvykdyti laiku, suderinti gautų paramų tęstinumo nutraukimą su Nacionaline mokėjimo agentūra, įrankių kvotų atsisakymą, laivų išregistravimą - su Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, be to, jeigu įmonė yra patirianti sunkumų, jai parama neteikiama - įvairios priežastys.“

Pasitraukimui iš verslo yra numatyti treji metai: 2024-ieji ir 2025-ieji, kai kompensuojama 100 proc., ir 2026-ieji, kai numatyta kompensuoti 80 proc. apskaičiuotos sumos.

Šių metų kvietimo teikti paraiškas laikas baigėsi. Kompensacijoms už pasitraukimą iš verslo numatyti 2 mln. eurų, bet ne vien tik Kuršių marių, bet ir ežerų, kitaip sakant, vidaus vandenų žvejams. Jeigu liks lėšų, neatmetama galimybė, kad šiemet rudeniop vėl gali būti skelbiamas kvietimas teikti paraiškas.

Naujos žvejybos įrankių kvotos Kuršių marių žvejams bus skirstomos 2027 metais. O iki tol galios tos pačios 2024 m. žemės ūkio ministro įsakymu sumažintos 30 proc. kvotos. 

Anksčiau Kuršių marių žvejai turėjo 976 vienetus įrankių, o dabar jų beliko tik kiek daugiau kaip 500, turint omenyje ministro įsakymu sumažintas kvotas ir iš verslo pasitraukusias įmones. S. Jakubauskienės teigimu, žvejybos apimtys Kuršių mariose jau yra sumažėję vos ne 50 proc.

Pasak „Lampetros“ vadovės, iš verslo traukiasi didelės ir vidutinės įmonės, ne mažosios. Šios žvejoja neintensyviai, kompensacijos joms būtų nedidelės, tad jos stengiasi išlaikyti žvejybą.

„Apskritai imant, padėtis nėra tenkinanti žvejų bendruomenę, nes manome, kad žuvų ištekliai išnaudojami neproporcingai, kadangi Kuršių marių telkinys yra bendras su Rusijos Federacija. Tačiau kontrolė ir limitai nėra tarpusavyje derinami jau nuo 2022 metų, todėl naštą dėl žuvų saugojimo prisiima tik Lietuvos žvejai. Kodėl?“ - klausia „Lampetros“ vadovė.

Tapo paveldo objektu

Šiemet kovą Kuršių marių tradicinė žvejyba buvo įtraukta į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

"Kuršių marių žvejai jau šimtmečius puoselėja tradicinę žvejybą, kuri neatsiejama nuo mūsų krašto kultūros, tapatybės ir vietos bendruomenių gyvenimo. Dabar belieka išsaugoti Kuršių marių žvejybą, kad ši tradicija būtų gyva, bet, jeigu nieko nedarysime, liks tik butaforinės mūsų regiono teritorijos be savasties ir gyvybingumo.

Kol kas mes įstatyminėje bazėje neturime numatytų jokių išimčių ar lengvatų šiam verslui saugoti. Kadangi tradicinė žvejyba tapo paveldu, ko niekada nebuvo, tai ir jokios teisinės bazės nėra, kad valstybė užtikrintų šios veiklos išlikimą.

Tokio dalyko, kad žvejyba taptų paveldu, niekada nebuvo, tad nėra ir jokios teisinės bazės.

Manome, kad pirmiausia Žuvininkystės įstatymo sąvokose turi atsirasti paaiškinimas, kas tai yra Kuršių marių tradicinė žvejyba, kuri yra įrašyta į Nematerialus kultūros paveldo vertybių sąvadą. Taip pat būtina įtraukti Aplinkos ministeriją kaip atsakingą instituciją Tautinio paveldo įstatyme„, - “Vakarų ekspresui„ sakė “Lampetros" vadovė.

Prieš porą metų Žemės ūkio ministerijoje buvo sertifikuoti tradicinės žvejybos būdai. Tačiau nenumatytos nei išimtys, nei prioritetai šiems amatininkams.

S. Jakubauskienė tikisi, kad Kultūros ministerija padės puoselėti tradicinę žvejybą ir rasti būdų, kaip ją išsaugoti panaudojant įstatyminius punktus, nes tai daro tiesioginę įtaką vietos bendruomenių socialinei ir ekonominei padėčiai.