Žvejų dienai - antrą kvėpavimą

Šiemet sukanka 25 metai, kai Lietuvos Seimas priėmė Žuvininkystės įstatymą. Jis buvo priimtas 2000 metų birželio 27 d., t. y. būtent per Tarptautinę žvejų dieną. 

Už šį įstatymą žvejai dėkingi tuometiniams Seimo nariams, Žuvininkystės, Aplinkos departamentų kolektyvams, Klaipėdos miesto politikams.

Klaipėdos mieste Tarptautinė žvejų diena pradėta minėti 2015 metais. Ši šventė be pertraukų buvo organizuojama iki 2021 metų. Vėliau dėl tam tikrų aplinkybių ji nebevyko.

Tarptautinė žvejų diena minima įvairiai. Pavyzdžiui, Drevernoje vyksta prisiminimų vakaras, Klaipėdoje būdavo organizuojama mugė, vyko žvejų pagerbimo akcijos, edukaciniai renginiai. Kituose miesteliuose ir kaimuose rengiami koncertai, minėjimai.

"Šiais jubiliejiniais metais bandysime suteikti Tarptautinei žvejų dienai antrą kvėpavimą. Mūsų tikslas - šią šventę puoselėti ir paversti tradicine. Jeigu ji taps tokia, tai padės Klaipėdai pritraukti daugiau turistų, geriau pažinti uostamiesčio tradicijas ir papročius.

Kad ši šventė taptų tradicine, reikia visų mūsų, žvejų verslininkų, žvejų mėgėjų, mokslininkų, politikų, šio verslo ir mėgėjiškos žūklės administratorių, eilinių žmonių savitarpio supratimo ir bendro tikslo siekimo - išsaugoti žuvų išteklius ateities kartoms", - sako Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis.

Tarptautinė žvejų diena Europoje švenčiama nuo 1985-ųjų kiekvienų metų birželio 27 dieną. Tai nuspręsta 1984 metais Italijoje, Romoje, vykusioje Tarptautinėje žvejybos sureguliavimo ir plėtojimo konferencijoje.

Ši diena skirta pagerbti žvejus, jų sunkų darbą, pilną netikėtumų ir net pavojų. Sovietmečiu Žvejo diena buvo švenčiama liepos antrą sekmadienį.

Nors žvejai neretai yra kaltinami žuvų išteklių naikinimu, būtent jie pasisako už atsakingą ir tvarų jų naudojimą. Tačiau jie nenori, kad atsakingas ir tvarus išteklių naudojimas taptų žvejų baudžiamuoju kodeksu. Jie sako siekiantys išsaugoti žuvų išteklius ateinančioms kartom, bet kartu nori pamaitinti žmones žuvimi ir jos produktais.

Žvejai yra neatsiejama Klaipėdos miesto gyventojų dalis. Apie juos sukurta daugybė anekdotų, ypač gausiai - apie jų laimikius.

Šiuolaikiniai žvejai pasisako už atsakingą ir tvarų žuvų išteklių naudojimą.

Štai pora jų. Grįžta vyras iš darbo į namus. Ant stalo raštelis: „Išėjau pas draugę. Vakarienė ant viryklės. Pavalgyk. Meškerės kampe prie durų. Jeigu šamas kainuos brangiau nei 10 eurų, nupirk pūgžlių.“

Žvejoja du žvejai, vienas pagauna žuvį ir klausia, kaip ją nugalabyti? „Nuskandink“, - atsako antras.