Milijono vagystės dalyvė staiga liko be turto

Prieš daugiau nei dešimtmetį teismai kalta dėl didelės vertės turto pasisavinimu pripažino Klaipėdos bendrovės „Eligeda“ steigėją, bendraturtę bei jai kurį laiką vadovavusią Giedrę Grabienę.

2014-ųjų spalį įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu verslininkei už padarytą nusikaltimą skirta 35,5 tūkst. litų (9,4 tūkst. eurų) bauda bei nurodyta konfiskuoti jai priklausantį turtą, kurio vertė - 1 mln. eurų (295,6 tūkst. eurų): pripažinta, jog taip turi būti pasielgta su nusikalstamu būdu gautais pinigais.

Siekiant užtikrinti šio nuosprendžio įvykdymą, prokurorai nutarė areštuoti moters sutuoktiniui priklausantį žemės sklypą ir namą.

Tačiau šiomis dienomis paaiškėjo, kad pinigai dar neatgauti, mat dėl svetimų pinigų pasisavinimo kalta pripažinta moteris liko beturte, o valstybė skolos gali neatgauti.

Nuginčijo antstolę

Seną turto pasisavinimo istoriją priminė Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT) birželį išnagrinėta civilinė byla, kurioje nuteistoji (dabar - Giedrė Vainienė - aut. past.) pasiekė, jog būtų panaikintas Klaipėdos antstolės Linos Pužienės patvarkymas, kuriuo siekiama išieškoti moters skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Kita uostamiesčio antstolė Vida Daugirdienė 2015 metų vasarį savo patvarkymu nustatė, kad skolos išieškoti negali, nes nuteistoji neturi turto, ir užbaigė vykdomąją bylą.

Bylos duomenimis, G. Grabienė po 2017 metais įvykusių skyrybų tapo žemės ir namo savininke, o pernai sausį paprašė teismo panaikinti šiam turtui taikomą areštą, bet toks jos noras nepatenkintas, o prokurorai pasiekė, jog atstoliai vėl pradėtų išieškoti skolą - tą ir padarė L. Pužienė.

Tačiau nuteistoji pasiekė, kad antstolės patvarkymas negali būti vykdomas - ji įrodė, kad praleisti tam numatyti terminai ir nenuginčytas 2015-ųjų dokumentas, teigiantis, kad ji turto neturi.

„Antstolės V. Daugirdienės išieškojimo negalimumo aktas nėra nuginčytas, todėl laikytinas galiojančiu ir teisėtu. (...) Antstolė pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad pareiškėja tuo metu neturėjo registruoto turto“, - savo kasaciniame skunde teigia G. Vainienė.

Ji į aukščiausiąją instanciją kreipėsi po to, kai Klaipėdos bei Vilniaus apygardos teismai jos prašymus naikinti antstolės patvarkymus atmetė.

Šių teismų sprendimus LAT birželio 16-ąją panaikino galutine ir neskundžiama nutartimi.

LAT konstatavo, kad kad valstybė buvo tinkamai informuota apie V. Daugirdienės patvarkymą ir galėjo jį ginčyti, bet to nepadarė: „Valstybė, nesutikdama su nurodytais patvarkymais, turėjo galimybę juos skųsti proceso įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo.“

Paskutinė instancija tokį elgesį laiko nerūpestingu, kurio pasekmių negalima perkelti tik skolininkui.

„Išieškotojo nerūpestingo elgesio pasekmes (...) be pagrindo perkelia skolininkui, taip pažeisdamas skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros principą“, - teigiama LAT nutartyje.

Joje, be kita ko, išplėstinė teisėjų kolegija teisiškai nepagrįstu pripažino argumentą, kad praleistas terminas vykdomajam dokumentui pateikti turi būti atnaujintas remiantis bendruoju teisės principu, skelbiančiu, jog neteisės pagrindu negali atsirasti teisė.

Pinigus grobstė prieš krizę

Remiantis viešomis teismų nutartimis ir prokuratūros pranešimu, G. Vainienė nuteista už 2006-2009 metais įvykdytus nusikaltimus.

Susitarusi su kitos bendrovės vadove, moteris klastojo dokumentus, kuriais pagrįstos neegzistuojančios patalpų pardavimo tarpininkavimo paslaugos, ir iš bendrovės kasos per kelis kartus paėmė 1,5 mln. litų (434,4 tūkst. eurų) grynaisiais.

„Tęsdama nusikalstamą sumanymą, žinodama, kad dokumentai netikri, paėmė iš bendrovės kasos pinigines lėšas (...) Tokiu būdu pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį bendrovės didelės vertės turtą - pinigines lėšas 1,5 mln. litų“, - teigiama moters kaltę patvirtinančiame Apeliacinio teismo nuosprendyje.

Be to, pasinaudodama netikru sandoriu bendrovės vadovė taip pat siekė susigrąžinti tariamą 270 tūkst. litų (78,2 tūkst. eurų) PVM permoką.

Dar vėliau G. Vainienė imitavo jai priklausančių „Eligedos“ akcijų pardavimą statytiniui - asocialiam asmeniui ir šį suklastotą dokumentą panaudojo 2010-ųjų birželį, kai įmonės patikrinimą pradėjo Mokesčių inspekcija, kuri civiliniu ieškiniu bandė išieškoti iš bendrovės beveik 0,5 mln. litų.

© KALTĖ. Teismas patvirtino, kad klaipėdietė neteisėtai praturtėjo pasisavindama 1,5 mln. litų (434,4 tūkst. eurų), pinigus paėmusi grynaisiais. Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

Mokesčių nemokėjo

Netrukus po G. Vainienės kaltės pripažinimo pirmosios instancijos teisme žlugo ir jos įsteigta bendrovė „Eligeda“.

Mokesčių inspekcija 2014 metais kreipėsi į teismą ir pareiškė, kad „Eligeda“ tuo metu buvo nesumokėjusi daugiau nei 900 tūkst. litų (apie 261 tūkst. eurų) mokesčių ir paprašė įmonei kelti bankroto bylą.

„Antstolis mokestinės ginčo nepriemokos neišieškojo“, - teismui nurodė inspekcija, savo prašyme paaiškinusi, kad įmonė jokio nekilnojamojo turto neturi, tik automobilį „Lexus“, kuris netrukus išregistruotas.

Klaipėdos apygardos teismas prašymą tenkino, 2015-ųjų sausį jis po supaprastinto proceso bendrovę pripažino bankrutavusia ir likviduojama, o 2016-ųjų pradžioje konstatavo „Eligedos“ veiklos pabaigą nepatenkinus kreditorinių reikalavimų, kurių vertė viršijo 340 tūkst. eurų.

Netrukus po moters kaltės pripažinimo bankrutavo ir jos įsteigta bendrovė „Eligeda“.

Beje, valstybinė kaltintoja G. Vainienės nusikaltimų byloje prašė moterį pasodinti į kalėjimą: anot prokuratūros, baudos ir turto konfiskavimo nepakanka.

„Prokurorė mano, jog paskirtos bausmės yra per švelnios. (...) Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus“, - apeliaciniame skunde teigė prokuratūra.