Pirmadienį vėl sužlugdytas bandymas priimti naują elektros kainų skaičiavimo metodiką, kuri neleistų šiemet didinti kainų, taip pat nugenėtų elektros tiekėjų viršpelnius.
Naujos elektros kainų skaičiavimo metodikos, kuri gerokai sumažintų elektros tiekėjų viršpelnius, priėmimas vėl atidedamas. Penktadienį metodikos priėmimą blokavo du komisijos nariai - Jonas
Grigas ir Rimantas Lukoševičius. Jų pačių teigimu, jie taip darė, nes metodikos projektas prieštarauja Elektros energetikos įstatymui.
Kitas šį pirmadienį turėjęs vykti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) posėdis, vėl negalėjo įvykti. Šįkart buvo gauta Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis, pagal kurią taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t.y. draudimas priimti minėtą metodiką. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, nes yra gautas skundas, pagal kurį VKEKK esą nesuderinusi savo metodikos su Ūkio ministerija.
Skundą teismui įteikė bendrovė Rytų skirstomieji tinklai (RST). Bendrovės Teisės ir administravimo departamento direktorės Ievos Lauraitytės teigimu, bendrovė kreipėsi į teismą, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nesilaikė teisės aktuose numatytos metodikų priėmimo tvarkos.
Nauja metodika priimta nebus
Visai kitaip skundą komentavo VKEKK pirmininkas Virgilijus Poderys:
„Mes neprivalome suderinti (naujos kainų skaičiavimo metodikos su Ūkio ministerija - aut. past.), mes privalome - derinti ir esame atlikę. Tą galima matyti derinimo lentelėse“.
Po teismo nutarties V.Poderys nežada nuleisti rankų: „Kol kas galvojame skųsti nutartį, pagal kurią mums yra uždėtos apsaugos priemonės ir dėl to mes negalime priimti naujos metodikos. Nutartyje nurodytas skundo pagrindas mums atrodo absoliučiai neteisingas - mes privalėjome savo metodiką derinti su Ūkio ministerija ir tą padarėme“.
Paklaustas, ar užteks jėgų apginti naująją metodiką esant tokiam spaudimui, komisijos pirmininkas atsakė: „Sveikatos ir užsispyrimo būtų ir yra, tačiau problema yra ta, kad įstatyme yra sudėlioti terminai, kada turime priimti sprendimus. Pirmoji data, iki kurios turime priimti sprendimą - spalio 1 d., ir jei iki šios datos ko nors nepadarome, vėl atsiranda teisinis pagrindas pateikti skundą. Mes esame prispausti terminų ir turime svarstyti, ką turime ir galime daryti“.
Tad laiko dabar yra visai nebelikę ir pirmininkas pripažįsta, kad greičiausiai nauja metodika laiku priimta nebus ir kitų metų elektros kainų ribos bus nustatomos pagal senąją metodiką.
Gali brangti dar 8 ct ct/kWh.
„Dabar elektros perdavimo ir skirstymo kainų ribos yra labai aukštos. Ir vien čia bendrovės gali užsikelti kainas dar 5 ct. O pati elektros gamyba turėtų brangti 2-3 ct. Mūsų manymu, tai yra per daug ir reikia tą ribą nuleisti“, - sakė VKEKK pirmininkas, anot kurio, išnaudojus visas dabar galimas elektros kainų ribas, už kilovatvalandę gali tekti mokėti 8 ct brangiau.
Visgi kol kas kalbama tik apie kainų „lubas“, o apie konkrečius tarifus - kokie jie bus ar liks taip pat prisiploję prie „lubų“ ir t.t. - bus kalbama po mėnesio. Tada kokio dydžio bus tarifas pagal dabar nustatytas ribas, spręs jau pačios bendrovės.
Institucijų interesų konfliktai
Klausiamas, kodėl Ūkio ministerija taip remianti įmones, V.Poderys, sakė, kad toks valstybinių institucijų konfliktas kyla dėl jų interesų susikryžiavimo. „Yra vienas paprastas ir paviršiuje gulintis faktas - LEO LT (kuriai priklauso ir skundą padavusi RST - aut. past.) didžiąja dalimi yra valstybės kapitalo įmonė, kurios akcijas atstovauja Ūkio ministerija. Jų interesas yra kitas negu mūsų, t.y. reguliuotojo. Dėl to ir būta kalbų, kad energetikos politiką turėtų formuoti Ūkio ministerija, mes - kainas, o dar trečia institucija - atstovauti akcijoms. Tada būtų išvengta interesų konfliktų“.
Nors laikas ir labai spaudžia, bet VKEKK pirmininkas dar neprisipažįsta pralaimėjęs ir žada nutartį skųsti. „Jeigu matom, kad yra neteisybė - čia padorumo klausimas“.
Naujojoje metodikoje siekiama užlopyti kai kurias ankstesnės metodikos spragas. Projekte numatyta, kad, įmonės pelnui viršijus 6,9 proc. valdomo turto vertės, viršpelnis turėtų būti grąžinamas vartotojams skaičiuojant elektros kainą kitiems metams.
Pasinaudodama dabartinės metodikos spragomis AB VST sugebėjo per penkerius metus oficialiai uždirbti 123 mln. Lt, o dividendais išsimokėti 937 mln. Lt.
Rašyti komentarą