Moksleivius mokys finansinio raštingumo
Moksleivius mokys finansinio raštingumo

Verslo atstovai siūlosi padėti mokyti moksleivius finansinio raštingumo - sukurti elektroninę finansinio raštingumo platformą. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) susitikime su švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene prie šios iniciatyvos prisidėti pasiūlyta ir ministerijai.

Pasak ministrės, maždaug prieš 15 metų šalyje vyko didelis ekonominio švietimo judėjimas. Buvo mokoma kurti verslo planus, mokyklose vykdavo šių dalykų sąskrydžiai, tačiau šiandien euforija yra nuslūgusi ir galbūt ši verslo atstovų iniciatyva galėtų vėl pažadinti domėjimąsi ekonomikos dalykais ir paskatintų mokyklų bendruomenes atsigręžti į bazinių ekonomikos žinių diegimą, asmeninių finansų tvarkymo mokymą.

Pasak LVK prezidento Valdo Sutkaus, tai būtų efektyvi pagrindinių lėšų tvarkymo įgūdžių įgijimo platforma, kuri skatintų jaunuolius blaiviai žiūrėti į savo finansines galimybes ir atsakingai elgtis su asmeninais bei šeimos finansais. „Žinių, ką daryti su savo pinigais ir kaip atsakingai skolintis, stinga ne tik tarp jaunimo, bet ir tarp vyresnio amžiaus žmonių, kurie finansinio raštingumo niekada nesimokė", - teigė V. Sutkus.

Lietuvos verslo konfederacijos narės - Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pasiūlytos elektroninės finansinių žinių platformos idėja - vienoje vietoje pateikti kokybišką, specialistų parengtą informaciją su galimybe ne tik įgyti naudingų finansinių žinių, bet ir jas įsivertinti, sprendžiant praktines užduotis.

Ateityje ši platforma galėtų tapti visuotinai pripažįstama, oficialiai sertifikuota. Jaunuoliai netgi galėtų įsirašyti į CV, kad tokį testą yra išlaikę ir yra gavę tam tikro lygio įvertinimą. Tokių žinių įgiję moksleiviai ateityje turėtų geresnių galimybių įsidarbinti ir gauti didesnį nei vidutinį atlyginimą.

Susitikime su verslininkais A. Pitrėnienė išreiškė pritarimą ir kitoms verslo iniciatyvoms. Viena jų - tris kartus padidinti IT studentų skaičių profesinėse mokyklose, kolegijose ir universitetuose, tokiu būdu siekiant, kad Lietuva ateityje kurtų daugiau aukštos pridėtinės vertės produktų.

Pasak ministrės, naujų IT programų kūrimas rodo mūsų ėjimą į priekį. „Šiais metais išskirtinis dėmesys skirtas šių programų finansavimui. Tą rodo ir krepšelių skaičius, ir tai, kad visi absolventai įsidarbina. Vis dėlto turime ir realiai įvertinti tokių programų poreikį, kad specialistai turėtų darbo", - teigė A. Pitrėnienė.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder