Nacionalinis bankas žlugo

Vyriausybė atmetė pasiūlymą Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams įkurti rimtą konkurentą - nacionalinį komercinį banką. Motyvas - įkurtuvėms nėra pinigų. Bet tai - akivaizdus melas.

Vyriausybei nereikia

Daugiau nei pusmetį ore sklando idėja dėl nacionalinio komercinio banko įkūrimo. Ją paskleidė parlamentarų
grupė.
Projektui po pateikimo Seimas pritarė, tačiau nuspręsta atsiklausti ir Vyriausybės nuomonės. O ši nusprendė, kad nereikia kaišioti pagalių komerciniams bankams į ratus.

Anot ministrų kabineto, “valstybė neturi finansinių išteklių, kad galėtų įsteigti nacionalinį komercinį banką”.

Pasak Vyriausybės, pirmiausia į steigiamą banką valstybė turėtų investuoti valstybės biudžeto lėšas, tačiau dabartinė valstybės finansų būklė neleidžia skirti net minimalios reikalingos sumos bankui steigti.

Politikams daroma įtaka

Tačiau projekto autoriai įsitikinę, kad Vyriausybė meluoja.

“Juk galima panaudoti, pavyzdžiui, pajamas, gautas už Valstybės turto fondui patikėto turto pardavimą, Turto banko iš bankrutavusių komercinių bankų išieškotus pinigus, Lietuvos banko pelną ir t. t.”, - “Vakaro žinioms” kontrargumentą pateikė parlamentaras Vydas Gedvilas.

Pasak jo, nacionalinis komercinis bankas yra itin reikalingas.

“Vien jau dėl to, kad visos laikinai laisvos valstybės lėšos bei apyvartinės lėšos galėtų būti tame banke. Jis galėtų skolinti mažesnėmis palūkanomis. Taip pat ten galėtų būti valdiškų įstaigų sąskaitos, ES pinigai per jį eiti. O dabar iš to pelnosi privatūs bankai. O jų palūkanos - milžiniškos. Tačiau nemanau, kad nacionalinis komercinis bankas bus įkurtas. Tam priešinsis privatūs bankai, turintys didžiulę įtaką Vyriausybei”, - dėstė V.Gedvilas.

Jam pritaria ir seimūnas Valentinas Mazuronis. Anot jo, nacionalinio komercinio banko įkūrimas būtų puiki priemonė Vyriausybei kalbantis su privačiais bankais: “Jei šie ir toliau neatsuktų paskolų kranelio ir luptų tokius pat žvėriškus procentus... Valstybė galėtų susirinkti savo žaislus, tai yra finansus, ir tvarkytis pati.”

Tereikia noro

Vien Turto bankas nacionaliniam bankui įkurti galėtų skirti apie ketvirtį milijardo litų. Šiuos pinigus jam pavesta išieškoti iš praėjusį dešimtmetį bankrutavusių komercinių bankų. Tačiau 2007-aisiais teišieškota 0,5 mln. litų, pernai - 1,5 mln. litų. Be to, Turto bankui, kaip ir Valstybės turto fondui, patikėta valdyti daugybė nekilnojamojo valstybės turto. Tačiau šis, kaip paprastai, pardavinėjamas pigiau nei rinkos kaina.

Dar vienas šaltinis galėtų būtų Lietuvos banko, vykdančio ir komercinę veiklą, pelnas. Tiesa, Vyriausybė nori, kad 70 proc. šių metų pelno (apie 100 mln. litų) Lietuvos bankas pervestų į valstybės biudžetą.

Gina privačiuosius

Tačiau nacionalinio banko steigimo idėja nežavi nei Lietuvos banko vadovo Reinoldijaus Šarkino, nei privačių bankų.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos vadovo Stasio Kropo, iniciatyva yra “neracionali ir niekam nereikalinga”: valstybė esą tik patirtų didelių išlaidų, o padėtis nesikeistų.

R.Šarkinas taip pat labiau linkęs ginti privačių bankų interesus.

“Jeigu valstybės sektoriaus sąskaitos būtų perkeltos į šį vieną banką, tai galėtų turėti neigiamos įtakos bendram bankų sistemos likvidumui. Be to, vargu ar būtų pakankamai motyvacijos, jeigu šis bankas siūlytų paslaugas lengvatinėmis sąlygomis, nes tai pažeistų laisvos ir sąžiningos konkurencijos principus”, - iš privačių bankų varpinės kalbėjo R.Šarkinas.

Vyriausybė begėdiškai meluoja

Julius VESELKA - Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas:

Nacionalinis komercinis bankas yra ne tik reikalingas, bet ir būtinas. Vyriausybė sako, kad nėra pinigų jam steigti. Bet tai netiesa.

Štai šalies biudžete kasmet būna po maždaug 15 mlrd. litų. Visos valstybės įstaigos tuos pinigus laiko švediškuose bankuose, taip duodamos jiems uždirbti. Kiek - neskelbiama, nes tai esą komercinė paslaptis. Bet užsidirba tikrai daug. O galėtume visus pinigus laikyti visaverčiame nacionaliniame banke.

Taip pat lėšų galima gauti pakeitus Lito patikimumo įstatymą. Dabar Lietuvos bankas litus padengia 150 proc. rezervais. Tuos rezervus užsienis skolina su 2-2,5 proc. palūkanomis. Tai tą rezervo dalį, viršijančią 100 proc., galima pervesti nacionaliniam bankui, sudarant maždaug 3 mlrd. litų kapitalą.

Lietuvos bankas turi daug atsargų užsienyje ir gauna dideles palūkanas. Dalį pelno irgi galėtų skirti nacionaliniam bankui. Turto bankas, įpareigotas išieškoti milijonus iš bankrutavusių komercinių bankų, galėtų prisidėti. Bet matant, kaip jis dirba, tai, aišku, nerealu. Centai tik ten.

Nacionalinis bankas priverstų komercinius bankus mušti palūkanas. Aišku, būtų pavojus, kad skandinaviški bankai, sužinoję tokius Lietuvos planus, stengtųsi išvežti kuo daugiau kapitalo, siekdami sukelti šalyje dar didesnę krizę.

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"