10 ženklų, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga
10 ženklų, kad jūsų finansinė elgsena yra teisinga

Jei nors kartą svarstėte, ar tikrai teisingai valdote savo finansus, esate ne vienas. Toks klausimas iškyla dažnam, ypač tuomet, kai patiriame nesėkmę siekdami kokio nors finansinio tikslo ar įvertinę sąskaitos likutį suprantame, kad teks atidėti trokštamo didesnio pirkinio įsigijimą.

Pateikiame 10 požymių, kurie rodo, kad mūsų finansinė elgsena yra teisinga. Ar atpažįstate čia save?

1. Sekate savo išlaidas

Jei kas nors jūsų paklaustų, ar žinote, kiek pinigų šiuo metu yra jūsų sąskaitoje, koks būtų jūsų atsakymas? Vienas iš teisingos ir tvarios finansinės elgsenos elementų – aiškus žinojimas, kiek ir kam išleidžiame bei, be jokios abejonės, sugebėjimas išleisti mažiau, nei uždirbame.

Išlaidų sekimas padeda užtikrinti, kad mėnesio gale nepritrūks pinigų svarbioms išlaidoms, nepatirsime streso dėl savo finansinės situacijos. 

Jei savo išlaidų nesekate, tai gali padėti pradėti tokie išmanūs įrankiai kaip „Mano biudžetas“. Visus atsiskaitymus kortele bei mokėjimus interneto banke įrankis automatiškai sugrupuos kategorijas bei leis matyti tikslų išlaidų paveikslą. 

2. Vedate biudžetą

Poreikis sekti išlaidas atveda mus prie antrojo požymio, rodančio, kad esame teisingame finansų valdymo kelyje. Norint efektyviai valdyti savo finansus bei siekti finansinių tikslų, vien sekti išlaidas nepakaks.

Turime aiškiai žinoti, kokias sumas per mėnesį neišvengiamai skiriame būtinosioms reikmėms, finansiniams įsipareigojimams, o kurios išlaidos nėra būtinos bei, esant poreikiui, gali būti sumažintos. Tikėtina, kad išanalizavę savo išlaidas bei susidėlioję į atitinkamas biudžeto eilutes pamatysime, jog dalis mūsų išleistų pinigų gali būti nukreipti mums daug naudingesne kryptimi.

Biudžetui vesti pakanka paprastos excel lentelės, kurioje galite matyti labai aiškų savo pajamų ir išlaidų vaizdą. Mėnesio biudžeto lentelės pavyzdį galite rasti čia.

3. Taupote ir turite santaupų

Taupymas – labai svarbus mūsų finansų anatomijos „raumuo“, kurį treniruoti reikia nuolat. Pirmasis tikslas, kuriam turime turėti santaupų kiekvienas – finansinis rezervas, dar vadinamas finansine pagalve. Bent kartą susidūręs su netikėtu pajamų sumažėjimu ar išlaidų padidėjimu puikiai žino, kad turėti santaupų tokioje situacijoje – tikras išsigelbėjimas, nuo mūsų pečių numetantis Puntuko dydžio naštą ir leidžiantis išvengti didesnio streso.

Jei 3–6 mėnesių išlaidų finansinių išbandymų rezervą turime, galime taupyti kitam finansiniam tikslui – kelionei, šeimos šventei, pradiniam būsto įnašui, automobiliui, pensijai.

4. Galvojate apie pensiją

Kai mums 20-keli, pensija atrodo labai toli. Tačiau pradėjus gauti pirmąsias pajamas reikėtų susimąstyti ir apie pajamas senatvėje. Priežastis paprasta – valstybės institucijų skaičiavimu, šiandieną papildomai nekaupdami ar kitaip netaupydami pensijai, išėję į ją galime tikėtis maždaug 30 proc. prieš išeinant į pensiją gauto atlyginimo dydžio pajamų.

Tai reiškia, kad norėdami užsitikrinti finansiškai saugesnę senatvę, turime galvoti apie papildomą kaupimą arba taupymą. O čia galioja auksinė taisyklė – kuo anksčiau pradėsime, tuo daugiau galėsime sukaupti net ir atsidėdami nedideles sumas.

5. Turite aiškius finansinius tikslus

Finansinės elgsenos specialistai pabrėžia – norėdami sutaupyti, išvengti išlaidavimo ir priimti finansiškai teisingesnius sprendimus, turime turėti finansinių tikslų. Šie tikslai turi būti aiškūs, pamatuoti ir pasiekiami bei asmeniškai svarbūs.

Tikslas tapti turtingu finansinės elgsenos nepakoreguos, o štai tikslas per metus sutaupyti 500 eurų ar konkrečią sumą norimam pirkiniui – gali.

6. „Įdarbinate“ santaupas

Turint pakankamai santaupų finansiniams netikėtumams, kitas verta investuoti. Apskritai taupymui ir investavimui per mėnesį vertėtų skirti 10–20 proc. pajamų. Kaip ir taupymo atveju, investuojant taip pat svarbu pradėti kuo anksčiau bei daryti tai periodiškai, kad pasiektume geresnių rezultatų.

Beje, priešingai nei daugelis mano, investavimui nebūtinos didžiulės sumos.  Esama investavimo formų, kurioms pakaks per mėnesį skirti kelias dešimtis eurų. Daugiau apie tai, kaip pradėti investuoti bei apie pradedantiesiems draugišką investavimą į investicinius fondus galite skaityti „Swedbank“ bloge.

7. Priimate informuotus finansinių paslaugų sprendimus

Neretam mūsų vienu ar kitu momentu gyvenime tenka pasiskolinti pinigų iš finansinių institucijų. tai yra visiškai įprasta mūsų finansinės kasdienybės dalis, jei tai darome atsakingai, pamatuotai, o sprendimus priimame turėdami pakankamai informacijos.

Taigi, jei besiskolindami išanalizuojate kelių finansinių institucijų pasiūlymus, įvertinate skolinimosi kainą bei sugebate pasirinkti palankiausias sąlygas – jūsų finansinis elgesys šiuo požiūriu yra teisingas.

Būtinybė priimti informuotus sprendimus galioja ne tik skolinimuisi, bet ir draudimui ar kitoms aktualioms finansinėms paslaugoms.

8. Domitės asmeninių finansų temomis

Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojų finansinis raštingumas yra tobulintinas, tačiau tuo pat metu mokykloms stinga aktualios literatūros, jos ypač mažai lietuvių kalba prieinama mažiausiems šeimos nariams – pradinukams, nors finansinė edukacija svarbi nuo jauno amžiaus.

Mažiesiems „Swedbank“ išleido knygą „Pinigai ir kiti Gilučių šeimos reikalai“, kurios el. versiją galima parsisiųsti nemokamai. O štai suaugusiesiems reikia skirti laiko savo finansinei edukacijai. Tam tinka tiek įvairios knygos, tiek tinklaraščiai ar tinklalaidės apie finansus.

9. Laiku mokate mokesčius

Paprasta, bet labai svarbu. Laiku mokami mokesčiai yra ne tik svarbi kasdienės finansinės higienos dalis. Laiku vykdomi finansiniai įsipareigojimai kuria gerą mūsų kredito istoriją, kuri tikrai pravers, kai planuosite skolintis pinigų, pavyzdžiui, būstui įsigyti.

Vis dėlto, gera kredito istorija ir laiku mokamais mokesčiais pirmiausiai turime rūpintis dėl savęs ir tvarios savo finansinės elgsenos bei vengiant nereikalingo streso.

10. Nesikliaujate emocijomis

Finansų planavimas ir teisinga finansinė elgsena turi daug bendro su racionaliais, apgalvotais, o ne emocijomis paremtais finansiniais sprendimais.

Ne emocijomis, o šaltu protu svarbu vadovautis tiek einant pirkti kasdienių produktų į parduotuvę, tiek susidūrus su kainų nuolaidomis, tiek pamačius ir staiga užsimanius kokio nors didesnio pirkinio. Visuomet įvertinkite, kaip vienos ar kitos išlaidos paveiks jūsų biudžetą, kokių rizikų kyla spontaniškai panorus išleisti didesnę sumą.

Idealu, jei prie visų požymių galėjote padėti varnelę. Tačiau net jei neabejodami priskyrėte bent penkis punktus, esate teisingame kelyje. Patobulinę savo finansinę elgseną neabejotinai priartėsite prie finansinės sėkmės. 

Raktažodžiai
Sidebar placeholder