Finansinio raštingumo „realybės šou“: pirmieji studijų metai
Finansinio raštingumo „realybės šou“: pirmieji studijų metai

Daugiau kaip 19 tūkst. pirmakursių studentų šiemet pradėjo studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, o lygiagrečiai – ir praktinius asmeninių finansų tvarkymo kursus. Patyrę finansų valdytojai atkreipia dėmesį į jaunimo daromą tipišką klaidą: nereikia nuvertinti turimų lėšų, net jei jos ir labai ribotos. Taip elgdamiesi nuo pat pradžių užprogramuosite finansinį chaosą.

„Būtent studijos dažniausiai reiškia tikro savarankiško gyvenimo pradžią – naują gyvenamąją vietą, asmeninius buitinius ir kitus kasdieninius rūpesčius, kuriais anksčiau buvo pasirūpinta. Tai reiškia, kad jaunas žmogus nuo šiol pats turi skaičiuoti ir priimti tokius sprendimus, kad pinigų pakaktų būtiniausiems dalykams ir, žinoma, pratintis neišleisti turimų lėšų iki paskutinio euro“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Mažai nereiškia, kad nieko

Vis dar gana silpnas finansų pagrindų mokymas mokyklose bei ne visuomet pavyzdingi iš šeimos perimtos finansinės elgsenos modeliai lemia, kad tinkamų savarankiško gyvenimo įgūdžių turi ne kiekvienas studentas.

„Finansinis mūsų šalies gyventojų išprusimas lėtai, bet auga. Tačiau būtų neteisinga manyti, kad pajamų ir išlaidų planavimas reikalingas nebent tiems, kurių pajamos didelės. Priešingai, jei pajamos mažos, reikia dar atidžiau vertinti savo išlaidas, ieškoti galimybių jas sumažinti, taip pat pagalvoti apie galimus papildomų pajamų šaltinius. Antraip rizikuojama įsisukti į užburtą ratą, kuomet pinigų nuolat ir beveik viskam trūksta. Studentiškas gyvenimas yra natūralus etapas, kuomet realiai pajuntama, ką reiškia nuosavas biudžetas ir labai svarbu šią pamoką tinkamai išmokti“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Nesuvaldoma ar prastai valdoma išlaidų dalis jau dabar rodo, kad esame vieni prasčiausių taupytojų Europoje.

Išlaidos tiek pat svarbios kaip ir pajamos 

Pajamos neturi būti atsietos ar vertinamos be būtinų išlaidų – tai pirmasis dėsnis, kurį turi įsisavinti studentai. Tačiau ir čia slypi tam tikrų niuansų.

„Studentai jau žino, ar jiems bus mokama stipendija – tam tikram laikui ją galima laikyti nuolatinėmis pajamomis. Su tėvais verta aptarti, kokia pinigų suma jie prisidės prie savo atžalos išlaikymo. Jauni žmonės gali pradėti dirbti ir visa tai įvertinus paaiškės, kokios bus tikėtinos mėnesio pajamos. Kita medalio pusė yra neišvengiamos išlaidos, kurios apima būsto nuomą, komunalinių sąskaitų apmokėjimą, maistą, transporto paslaugas“, – vardina Š. Ruzgys.

Prie nebūtinų išlaidų reikėtų priskirti pramogas bei hobius, valgymą ne namuose, sporto klubo abonementą, taip pat – drabužius ir batus, jei tai ne būtinybė, pavyzdžiui, pakeisti prakiurusių nešiojamų sezoninių batų porą.

Kai kurių išlaidų apimtį numatyti sunku, bet joms reikia ruoštis – tai įvairūs studijoms reikalingi dalykai, tarp jų – elementariausios kopijavimo paslaugos.

Finansų ėdikai – nesuplanuoti atvejai

Asmeninių finansų tvarkymo klasika: įvertinti pajamas, atimti iš jų nuolatines būtiniausias išlaidas. Teoriškai, likusią pinigų sumą galima išleisti. Ją paprastai rekomenduojama padalinti visam mėnesiui: keturioms savaitėms, o jei taip aiškiau ir lengviau suvokti ribas, net ir kasdienai.

„Kad ir koks būtų likutis, būtina dalį jo atsidėti ir taupyti. Tėvų rėmimo apimtys gali svyruoti. Jei dirbate ir susergate, jūsų pajamos laikinai, bet smuks. Atitinkamai gali prireikti vaistų, pinigų vizitui pas odontologą ar pakeisti sugedusį kompiuterį. Galų gale, gaunant mažiau pajamų vis tiek teks dengti būtiniausias būsto, maisto ir transporto išlaidas, todėl tam tikrą finansinę pagalvę turėti būtina“,  – komentuoja Š. Ruzgys.

Įprotis neišleisti visko, kas turima, suformuos teisingus įpročius ateičiai, išmokys sau išsikelti trumpalaikius ir ilgalaikius taupymo tikslus bei susiskaičiuoti, kiek pinigų reikia atsidėti.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder