Prognozuoja, kaip keisis prekių ir paslaugų kainos: kas brangs labiausiai
Prognozuoja, kaip keisis prekių ir paslaugų kainos: kas brangs labiausiai

2020-aisiais ekonomika patyrė pasikartojančius koronaviruso smūgius. Dėl neapibrėžtos ateities, prognozuoti, kas laukia ateinančiais metais – sunku, tad ir ekonomistų perspektyvos skirtingos. Dėl vieno jie sutaria – stipriai sulėtėjusi infliacija prekių kainų kelti neturėtų, nors kai kurie produktai vis dėlto brangs.

Daugelio prekių kainos nesikeis

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N.Mačiulis teigia, jog daugelio prekių kainų augimo nebus, nes paklausa išlieka maža, o gamybiniai pajėgumai – pertekliniai.

„Spaudimo kainų augimui kol kas nėra. 2021 metais daug didesnė infliacija neužklups mūsų, dėl to gyventojų perkamoji galia gana sparčiai augs, – ekonomines prognozes naujienų portalui lrytas.lt teikia N.Mačiulis. – Pajamų augimas bus gerokai spartesnis už kainų augimą, o įsibėgėjančios infliacijos būtų galima tikėtis turbūt po kelerių metų, kuomet pasaulio ekonomika visiškai atsigaus po pandemijos.“

T.Poviliauskas išskiria dar du aktualius klausimus. „Svarbu, kaip keisis JAV dolerio kursas euro atžvilgiu, nes dabar stiprėjęs euras pigino prekių, kurias importuojame ir už kurias apmokame JAV doleriais, kainą. Jeigu euras kitais metais bus stipresnis negu šiemet, tai turės neigiamos įtakos infliacijos lygiui 2021 metais“, – aiškina ekonomistas.

Antras veiksnys, kurį išskiria ekonomistas, yra dabar matomas labai sparčiai brangstantis konteinerių atplukdymas iš Kinijos. „Labai realu, kad tokio didelio transporto kaštų išaugimo negalės amortizuoti vien tik prekybininkai ir bus bandoma tai permesti vartotojui“, – teigia T.Poviliauskas.

Brangs degalai ir paslaugos

Per pirmą šių metų pusmetį naftos kaina buvo nukritusi į žemiausią lygį istorijoje, dėl to, kad labai stipriai ir staigiai sumažėjo gyventojų poreikis keliauti – tiek lėktuvais, tiek automobiliais.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad kitais metais nafta turėtų būti šiek tiek brangesnė nei buvo šiemet.

„Naftos paklausa sumažėjo maždaug dešimtadaliu ir dabar dar nėra atsigavusi. Tačiau skiepijant visuomenę, pamažu grįš ir noras, ir poreikis keliauti, išaugs naftos paklausa, tad tikėtina, jog nafta bus šiek tiek brangesnė. Todėl dešimtadaliu turėtų pabrangti degalai degalinėse“, – prognozuoja N.Mačiulis.

N.Mačiulis teigia, jog kitąmet brangs įvairiausios profesinės paslaugos. „Didėjant vidutiniam ir minimaliam atlyginimui, panašiai kyla ir paslaugų kainos, kurios pastaraisiais metais brangdavo maždaug 5 proc. per metus. Panašiai galėtų būti ir 2021 metais.

„SEB“ banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas paslaugų kainas vadina dideliu nežinomuoju, tačiau prognozuoja panašiai: „Kitąmet paslaugų kainos veikiausiai augs, tačiau šiek tiek lėčiau negu šiemet.“

Ekonomistas N.Mačiulis sako, jog kalbant apie maisto žaliavų kainas niekuomet negalima numatyti, kas laukia. „Kainas kilstelėti galėtų nepalankios oro sąlygos – liūtys, sausros ar kiti dėl klimato kaitos kilę ekstremalūs reiškiniai. Šių reiškinių šiemet nepatyrėme, dėl to daugelyje pasaulio regionų derlius buvo geras“, – teigia N.Mačiulis.

Anot jo, žaliaviniai maisto produktai šiemet nepabrango, bet tai nereiškia, kad tokį patį scenarijų matysime ir 2021-aisiais.

Infliacijos prognozės – skirtingos

Infliacija labai priklauso nuo šalies ekonominės sveikatos. Tada, kai ekonomika traukiasi ir žmonės labiau linkę taupyti, o ne vartoti, logiška, kad ir kainoms augti labai daug erdvės nėra“, – apie lėtą ateinančių metų infliaciją pasakoja bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Anot jos, ekonomikos gyjimo procesas užsitęs ir staigaus vartojimo šoktelėjimo, kurį stebėjome po pirmojo karantino, veikiausiai neturėsime, nes antroji pandemijos banga, kaip teigia ekonomistė, daug aršiau palietė Lietuvos gyventojus.

Ekonomistas T.Povilauskas prognozuoja kitaip. Pasak jo, kitais metais infliacija augs: „Pagrindinė priežastis, kodėl galvojame, kad infliacija bus didesnė, yra prognozė, kad energetinių išteklių kaina kitąmet bus didesnė negu šiemet.

Pavyzdžiui, šiemet vidutinė „Brent“ naftos kaina siekia 43 JAV dolerius už barelį, o kitąmet tikimės, kad ji bus didesnė negu 50 JAV dolerių už barelį. Anot ekonomisto, tokiu atveju, kitąmet mažmeninė degalų kaina šalyje būtų didesnė.

T.Poviliauskas sako, jog realu, kad kitais metais bus didesnės ir elektros bei gamtinių dujų kainos tarptautinėse rinkose, o tai didintų ir šių išteklių kainą Lietuvoje.

„Jau patvirtinta, kad elektros kaina buitiniams vartotojams, suvartojantiems iki 5000kWh elektros pagal standartinį planą, nuo sausio 1 d. didės 2,9 procento“, – naujienų portalui lrytas.lt teigia T.Poviliauskas.

Pigiausių prekių krepšelis pinga

Petras Čepkauskas, Pricer.lt analitikas, teigia, jog maisto produktų vidutinio krepšelio kaina Lietuvos parduotuvėse krinta 7 mėnesį iš eilės. Nors populiariausių prekių krepšelio kaina nuo spalio mėnesio ir nukrito beveik 2 proc., tačiau, palyginti su praeitas metais, maisto prekių parduotuvėse kainos didesnės.

„Šių metų lapkričio mėnesio žinomų produktų vidutinio krepšelio kaina buvo 2,2 proc. didesnė už 2019 metų lapkričio mėnesio“, – kainas lygina P.Čepkauskas.

„Kaip matome, tinklai prieš šventes imasi skirtingų kainodaros taktikų – kas stabiliai laikosi atitinkamo kainų lygio, kas bando pakeisti kainų įvaizdį prieš pat šventes visoms prekėms, kas mažina kainas tik žinomiems prekių ženklams“, – teigia P.Čepkauskas.

Analitiko teigimu, labiausiai kainas sumažino prekybo centrai „Maxima“ bei „Lidl“, o kainas labiausiai kėlė – maisto ir kasdienio vartojimo prekių elektroninė parduotuvė „Barbora“.


Sidebar placeholder