„Jeigu mokėsi suprojektuoti laivą, galėsi suprojektuoti bet ką"
„Jeigu mokėsi suprojektuoti laivą, galėsi suprojektuoti bet ką"

Daugeliui klaipėdiečių įmonių grupė Vakarų laivų gamykla (VLG) asocijuojasi su didžiulėmis metalinėmis konstrukcijomis, laivų remontu, sudėtingais gamybos procesais. Ir tik nedaugelis žino, kad Klaipėdoje yra ir laivų projektavimo įmonė, kurioje dirba 100 projektuotojų, tarp jų - 32 proc. moterų.

"Per pirmą praktiką pasiklydau laive. Norint būti laivų inžinieriumi reikia būti truputį išprotėjusiam", - juokauja VLG grupės įmonės UAB "Western Baltic Engineering" (WBE)laivų projektų vadovė Ieva Ronkaitytė, nepaklausiusi artimųjų patarimo nesirinkti tokios sudėtingos specialybės.

"Aš ir pati nustebau pradėjusi dirbti ir pamačiusi, kad čia yra moterų, kurios projektuoja laivus. Tarp 97 mūsų projektuotojų gal net 20 moterų suskaičiuočiau", - sako WBE rinkodaros ir pardavimų vadovė Eglė Mikalauskienė. Neseniai ji kardinaliai pakeitė savo karjerą - nėrė į visai nežinomą jai inžinerijos sritį. Negana to, kad moteris augina du vaikus, sūnui 14, dukrai 11 metų, dirba visu etatu, ji dar studijuoja mechanikos inžineriją Klaipėdos valstybinėje kolegijoje ir jau yra paskutiniame kurse.

33 metai - ne nuosprendis

E. Mikalauskienė tik baigusi mokyklą Klaipėdoje išvyko į Londono universitetą studijuoti verslą ir finansus. Mokslus baigė 2007-aisiais. Kartu su vyru dirbo ir jau buvo įsikūrę Anglijoje. Bet po kurio laiko, kai laukėsi antro vaikelio, nusprendė grįžti į Lietuvą. "Niekada nesiejau savo ateities su Anglija. 2009-aisiais per Kalėdas mes persikraustėme į Klaipėdą. Kurį laiką dirbau samdomą darbą, vėliau su vyru įsteigėme savo įmonę. Jis po kurio laiko atsiskyrė, pakeitė veiklos kryptį, likau vadovauti verslui viena. Šešerius metus turėjau savo verslą, galeriją Klaipėdoje "Amfora". Užsiėmiau elektronine prekyba, prekiavau autentiškomis vazomis, keramikos dirbiniais, pagamintais po Antrojo pasaulinio karo, nuo 1940 iki 1970 metų. Nesu menininkė, ėmėmės šio verslo todėl, kad susiradome nišą ir mokėjome ją labai gerai išnaudoti. Aš noriu nuolatos tobulėti, augti, o pasirinkta niša uždėjo labai siaurus rėmus.

PARDAVIMAI. WBE rinkodaros ir pardavimų vadovė Eglė Mikalauskienė: "Pagaliau atradau save. Dabar jaučiuosi kaip žuvis vandenyje."

Kai man sukako 33 metai, pradėjau ieškoti didesnių galimybių save realizuoti. Tada supratau, kad man trūksta specialybės, kad iš pat pradžių galėjau mokytis inžinerijos. Pamaniau, 33 metai - tai ne nuosprendis, ir nutariau mokytis, o savo įmonę pardaviau", - pasakojo Eglė.

"Pati laivų neprojektuoju"

Nusprendusi kardinaliai pakeisti savo profesinę kryptį, E. Mikalauskienė pradėjo mokytis mechanikos inžinerijos Klaipėdos valstybinėje kolegijoje.

Pirmame kurse dalyvavo vilniečių organizuojamojoje "WomenGoTech"programoje, skatinančioje moteris rinktis informacinių technologijų bei inžinerines specialybes. Iš maždaug 800 moterų buvo atrinkta 130 motyvuotų moterų, kurioms buvo paskirti mentoriai. E. Mikalauskienės mentoriumi tapo Tomas Jaskelevičius, UAB "Arginta Engineering" vadovas, Lietuvos inžinerinės pramonės įmonių asociacijos prezidentas. "Man labai įsiminė jo pasakymas: "Jeigu mokėsi suprojektuoti laivą, galėsi suprojektuoti bet ką."

Eglė pasiprašė į VLG grupę, į WBE, atlikti nemokamą praktiką, nors tai nebuvo privalu pagal studijų programą kolegijoje. "Čia susidariau vaizdą, kas yra laivas. Žinoma, per mėnesį praktikos projektuoti laivų neišmokau (juokiasi). Tačiau taip nutiko, kad "Western Baltic Engineering" tuo metu reikėjo pagalbos komercijos skyriuje, todėl mane priėmė į darbą, į pardavimų sritį. O po kurio laiko man buvo patikėtas pardavimų vadovo vairas ir jau metus einu šias pareigas. Aš laivų neprojektuoju, bet dirbu su laivų savininkais, kitomis projektavimo įmonėmis. Mano užduotis - pasirūpinti, kad tas 100 projektuotojų turėtų ką projektuoti", - pasakojo E. Mikalauskienė.

Užsakymų portfelis

Šiuo metu WBE vykdo kelis projektus: projektuoja keltą, keturis žvejybos laivus klientams užsienyje, ruošia kruizinio laivo darbinę dokumentaciją. Kadangi aplinkosaugininkai reikalauja, kad iki 2024 m. laivuose būtų įdiegtos balastinių vandenų valymo sistemos, vienu metu rengiami 3-4 jų laivų modernizavimo projektai.

"Mūsų įmonės veiklai įtaką daro keli veiksniai - ne tik pandemija, bet ir kuro kaina. Laivų savininkai gali rinktis, ar naudoti sunkųjį, taršųjį kurą ir valymo įrenginius, ar mažiau taršų. Prieš pandemiją švaraus ir taršaus kuro kainų skirtumas buvo didžiulis. Todėl įmonės investuodavo į valymo įrenginius ir naudodavo pigųjį sunkųjį kurą. Dabar, kai tas skirtumas smarkiai sumažėjo, nebepateisinamos investicijos į valymo įrenginių diegimą. Tad dabar mes tokių projektų nebeturime. Galėjome įgyvendinti kokius 5 tokius projektus, o turėjome tik vieną. Tačiau viskas gali keistis netolimoje ateityje.

ATEITIS. WBE projektuotojai drauge su Klaipėdos universiteto mokslininkais kuria pirmąjį pasaulyje autonominio kelto prototipą. VLG nuotr.

Kitas dalykas - laivų savininkų sprendimai investuoti į laivų flotilę labai rezervuoti. Rinkoje juntamas atsargus naujų laivų statybos vertinimas. Sustojo kruizinių laivų statyba. Mūsų įmonė dirba su ilgalaikiais klientais, jie mus palaiko. Be to, 2020-aisiais mums pavyko prisitraukti naujų projektų - nuo nulio projektuojame žvejybos laivą. Tačiau rinkoje jau matyti ir pirmieji atsigavimo ženklai. Nemažai projektavimo įmonių tikisi pasirašyti sutartis šių metų pirmą ketvirtį. Pernai vasarą to nebuvo, buvo štilis", - pasakojo E. Mikalauskienė.

Pasak jos, nauji metai WBE prasidėjo gana neblogai: jau pasirašytos kelios sutartys smulkiems darbams ir užsakymų portfelis atrodo visai neblogai, nors visiems metams dar nėra užpildytas.

"Suderinau komerciją ir inžineriją"

Paklausta, ar pagaliau surado save, E. Mikalauskienė atsakė: "Kai tik pradėjau dirbti tą darbą, supratau, kad esu savo vietoje. Man be galo patinka šitas iššūkis. Tiesiog mėgaujuosi tuo, kad dirbu šioje industrijoje. Man labai patinka inžinerija apskritai, stebėti, kaip vykdomi projektai. Čia man pavyko suderinti du dalykus: komerciją, kurią labai mėgstu, ir inžineriją. Pagaliau aš atradau save. Dabar jaučiuosi kaip žuvis vandenyje. Bendrauji su įvairiais žmonėmis, vedi derybas, apima azartas norint pritraukti naują klientą į įmonę. Gal man ir sunku būtų pardavinėti draudimą, kur didelė neigiamo atsakymo tikimybė. Bet dirbant pagal sistemą verslas verslui ir ypač laivų statybos sektoriuje, kai siūlai labai aukštos pridėtinės vertės paslaugą, susiduri su daug subtilesniais pardavimais. Be to, man didelis džiaugsmas, kad galiu kartu su direktoriumi kreipti įmonę, atlikti rinkos analizę, kurti planus. Pirmą kartą neturiu savo asmeninio penkmečio plano, visi planai siejami su darbu WBE ir WBE siekiais. Mokytis dar turiu labai daug ko. Noriu pasiekti maksimumą dabartinėje savo darbo vietoje."

Eglė gimė ir užaugo Klaipėdoje. Vaikystėje svajojo būti verslininke, įsivaizdavo, kad vadovaus didelei įmonei. Dar būdama šeštoje klasėje nusprendė, kad studijuos užsienyje. Norėjo didesnio iššūkio ir šio sprendimo nesigaili iki šiol. "Kai atsiduri tau nežinomoje aplinkoje, kai neturi į ką atsiremti, labai sutvirtėji, prasiplečia tavo pasaulėžiūra. Bet niekada nesiejau savo gyvenimo su užsieniu. Išvažiavau pasiimti tai, kas ten geriausio, ir parsivežti namo", - sakė Eglė.

Paklausta, ar dėl tokių plačių mamos užmojų nenukenčia vaikai, atsakė: "Jie tik džiaugiasi. Dabar aš daug daugiau laiko skiriu šeimai, nei turėdama savo verslą, netgi derindama dienines studijas ir darbą visu etatu. Jie mane mato daug dažniau ir laimingesnę. Nors komandiruočių būna daug, bet jie nuo kūdikystės pripratę, kad mama nuolatos komandiruotėse."

"Nesigailiu iki šiol"

Ieva Ronkaitytė vaikystėje iš pradžių svajojo būti šlavėja, o vėliau chirurge. "Laivų projektavimo srityje atsidūriau labai organiškai. Supratimas, kad noriu rinktis inžineriją, atėjo paskutinėse klasėse. O kad pasirinkau būtent laivų inžineriją, iš dalies atsitiktinumas. Besirinkdama specialybę sužinojau apie gana egzotiškai skambančią profesiją tuometiniame Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete, buvo įdomu, tad ir pasirinkau vienu iš pirmųjų numerių. O Vakarų Baltijos laivų statyklos kranai nuo mažens man darė įspūdį. Įstojau 2005-aisiais. Dar mokantis pirmame kurse mane artimieji labai smarkiai atkalbinėjo, rekomendavo perstoti į statybų inžineriją, esą tai perspektyvesnė specialybė. Bet aš dėl šio sprendimo nesigailiu iki dabar. 2009 metais baigiau bakalauro studijas, tada pradėjau magistrantūros studijas, teko nemažai pakeliauti", - pasakojo Ieva.

Pasiklydo statomame laive

I. Ronkaitytė pradėjo dirbti projektavimo biure, kuris vadinosi "Baltic Engineering Centre" (BEC) ir priklausė tuometinei "Baltijos" laivų statyklai, dar besimokydama trečiame kurse 2007-aisiais. 2010 metais VLG įmonių grupė įsigijo "Baltijos" laivų statyklą kartu su BEC. Jis buvo sujungtas su "Vakarų inžinerine grupe" ir tapo dabartiniu WBE.

"Daug metų projektavau laivus, ir tai man labai patinka, bet šiuo metu jau vadovauju laivų projektavimo projektams: projektuotojų komandoms, kontroliuoju projekto biudžetą, darbų atlikimo terminus, derinu techninius ir kitus sprendinius su užsakovu ir pan.", - sakė Ieva.

PROJEKTAVIMAS. VLG grupės įmonės UAB "Western Baltic Engineering" laivų projektų vadovė Ieva Ronkaitytė: "Labai įdomu projektuoti kruizinius laivus, taip pat ro-ro keltus, kadangi juose yra sudėtingesnių dalių, o juos projektuoti tekdavo kaip tik mūsų įmonei, t. y. rampų zonas."

Paklausta, ar prisimena, kaip projektavo pirmą laivą, atsakė: "Labai gerai prisimenu. Tai buvo tuo metu didžiausias pasaulyje kruizinis laivas "Oasis of the Seas". Projektuojant tokį laivą dirba labai daug projektinių įmonių, vaizdžiai tariant, pusė Europos ir kitų šalių projektuotojų.

Dirbti pradėjau rudenį, o vasarą pagal "Erasmus" programą išvažiavau atlikti praktiką laivų klasifikacinėje įmonėje Norvegijos laivų registre DNV. Atvykusi į Suomiją, į Turku miestą, galėjau rinktis, ar likti įmonės biure laivų statykloje, kuriame buvo seni stalai, atverčiami kaip buvę mokykliniai suolai, ar dirbti Turku miesto centre, kitame įmonės biure, labai moderniame su stiklinėmis sienomis. Kadangi statykloje buvo statomas tas kruizinis laivas, nusprendžiau likti sename ir nepatogiame biure, nes turėjau galimybę įlipti į laivą.

Buvau jame pasiklydusi. Skautai sako, kad kur pasiklydai, ten ir reikia likti. Statomame laive situacija tokia: atrodo, žinai, kur galima praeiti, o atneša metalinę pertvarą, privirina, ir praėjimo tako nebėra. Kad tave rastų laive, geriau likti ten, kur pasiklydai. Laive su darbininkais bandžiau susikalbėti angliškai, nepavyko. Tačiau tarp jų buvo nemažai iš Rytų Europos, tai susikalbėjau rusiškai.

Toje statykloje turėjau unikalią galimybę pabendrauti su užsakovo kompanijos "Royal Caribbean International", stačiusios laibai įnoringus laivus ir turėjusios net savo biurą statykloje, atstovu. Jis nuolatos eidavo į laivą visko tikrinti. Iš jo labai daug sužinojau įdomių dalykų, pavyzdžiui, kaip laivui parenkamas variklis, kuris yra be proto brangus. Tiesa, jis paprašė informacijos, kuria pasidalijo su manimi kaip su studente, niekam daugiau neskelbti."

Praktikos metu Ievai teko dalyvauti projekte, kurio metu reikėjo indikuoti didžiausią riziką laive keliančius mechaninius elementus. Tada sužinojo, kad didelę riziką kelia spinkleris, kolbutė, kuriai sudužus gaisro gesinimo sistema pradeda purkšti vandenį toje patalpoje, kurioje ši kolbutė sudužo. Skystis kolbutėje būna skirtingų spalvų ir sprogsta pakilus patalpos temperatūrai iki tam tikros ribos. "Nemažai turistų plaukiančiame laive sumąsto pakrapštyti tą vietą ir numuša kolbutę, tada įvyksta gaisro gesinimas", - sakė Ieva.

Kiek projektavo laivų, neskaičiuoja

Tik pradėjusi dirbti Ieva gaudavo labai paprastus darbus: sudaryti pjovimo programas, forminti brėžinius. Vėliau pradėjo modeliuoti nedideles laivų konstrukcijas, padėjo jas projektuoti kitiems projektuotojams. Paskui darbai darėsi sudėtingesni, prasidėjo komandiruotės. Iš pradžių į Suomiją, paskui - į Vokietiją. Pirmą kartą projektui vadovauti pradėjo Suomijoje. "Komandiruočių metų važiuoji į užsakovų biurą ir kartu su jais projektuoji kokius nors struktūrinius laivo blokus. Suprojektuojama iki tokio lygio, kad statykla galėtų pagaminti. Yra parengiami brėžiniai, specifikacijos ir siunčiami į statyklą. Kartą visi suomiai išėjo atostogų ir paliko mane vieną vadovauti projektui. Iš kinų gauni krūvą laiškų. Rytą atsidarai pašto dėžutę, pasižiūri į didėjantį jų skaičių, pakvėpuoji ir pradedi aiškintis, kas kam nepavyksta. Labai įdomi patirtis", - dalijosi prisiminimais I. Ronkaitytė.

WBE danams žvejybos laivus projektuoja jau, ko gero, tiek metų, kiek gyvuoja ši įmonė. Juos projektuoti teko ir I. Ronkaitytei. "Dabar rengiame žvejybos laivo projektą nuo nulio Rytų rinkai. Jis labai įdomus. Šiuo metu vadovauju dviejų žvejybos laivų projektams. Vadovavau žemsiurbės, kuri ne vamzdynais išpila gruntą į jūrą, o prasiskiria ir atsidaro du laivo korpusai ir taip jis išpilamas, projektui. Labai įdomu projektuoti kruizinius laivus, taip pat ro-ro keltus, kadangi juose yra sudėtingesnių dalių, o juos projektuoti tekdavo kaip tik mūsų įmonei, t. y. rampų zonas. Kiek laivų teko projektuoti, nebandžiau skaičiuoti, jų yra tikrai daug, dešimtys. Nesakau, kad tai lengvas darbas, bet man patinka kasdieniai iššūkiai. Kai pamatai plaukiantį didelį laivą, kurį, atrodo, ką tik braižei, tas vaizdas viską atperka", - sako Ieva.

Projektuojamas autonominis keltas

I. Ronkaitytė dar dėsto Klaipėdos universitete (KU) laivų statybos ir remonto technologiją. WBE kartu su KU laimėjo Lietuvos verslo paramos agentūros paramą koncepciniam autonominio kelto, plaukiančio be įgulos, projektui rengti. Tikslas - išvystyti idėją, kaip autonominis keltas galėtų plaukioti Klaipėdos uoste. "Jis plaukiotų iš vienos perkėlos į kitą. Tai padaryti šiuo metu yra labai sudėtinga, nes mūsų uoste intensyvi laivyba. Be to, yra labai daug reglamentų, smarkiai ribojančių autonominės laivybos galimybes, todėl tam tikra įgulos dalis, ko gero, turėtų likti. Reikia pasakyti, kad nėra tokių reglamentų, kurie aiškiai apibrėžtų reikalavimus autonominei laivybai. Situacija sudėtinga, bet ieškome būdų, kaip įgyvendinti šitą projektą. Šioje srityje vieni pirmųjų pradėjo dirbti skandinavai", - sakė I. Ronkaitytė.

Pasak jos, pirmas reikalavimas projektuojamam laivui - kad jis būtų saugus. Atliekami laivo skaičiavimai yra labai sudėtingi, jų reikia, kad jis išsilaikytų ant vandens, plauktų, nesulūžtų. "Nežinau, kiek skaičiuojama projektuojant pastatus, kad jie atlaikytų vėjus, uraganus, o laivui apskaičiuojama labai daug veiksnių, kuriuos jis turi atlaikyti. Tiesą sakant, yra išrenkama pati blogiausia sąlyga ir atliekami skaičiavimai. Todėl sakau, kad lėktuvai ir laivai yra labai saugios transporto priemonės.

Sidebar placeholder