Nerimsta aistros dėl Uosto direkcijos statuso
Nerimsta aistros dėl Uosto direkcijos statuso

Toliau stumiamos Seime Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisos, leisiančios padaryti VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją akcine bendrove. Tam vis dar priešinasi kai kurios jūrinės organizacijos. Joms neatsakoma į pagrindinį klausimą kam to reikia. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas ruošiasi siūlyti Seimo Ekonomikos komitetui atmesti įstatymo pataisų projektą.

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža, dalyvavęs birželio 3 d. vykusiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, vykusiame nuotoliniu būdu, sako, kad posėdyje bendru sutarimu priimtas sprendimas kreiptis į pagrindinį šiuo klausimu Seimo Ekonomikos komitetą ir siūlyti atmesti minėto įstatymo pataisas. Savo nuogąstavimus LJS raštu išsiuntė Seimo ekonomikos komiteto nariams. Birželio 16 d. šis klausimas turėtų būti svarstomas Seimo plenariniame posėdyje.

Uosto direkcija nėra išskirtinė, akcinėmis bendrovėmis norima padaryti ir kitas valstybines transporto įmones. Per minėto komiteto posėdį, be LJS, savo nuomonę išsakė Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai. Pasak P. Bekėžos, jų ir kitų valstybės institucijų nuogąstavimai panašūs į tuos, kuriuos kelia jūrinės organizacijos.

"Turime liūdnų pavyzdžių - AB "Lietuvos jūrų laivininkystė", žvejybos laivyno įmonių ir kt. likimai. Kai jos buvo pertvarkytos į akcines bendroves, buvo privestos iki bankroto. Lygiai tas pats gali atsitikti ir su Uosto direkcija. Jai tapus AB galės ateiti ir privatus kapitalas", - sakė P. Bekėža.

Tokios pataisos atsirado dar 2018 metais, kai susisiekimo ministru buvo Rokas Masiulis. Jūrinė bendruomenė apie tokius ketinimus nebuvo informuota. Kai yla išlindo iš maišo, LJS, asociacija "Jūros veteranai", Jūrų kapitonų asociacija, Lietuvos piliečių sąjunga, Mažosios Lietuvos reikalų taryba pasirašė raštą, kurį nusiuntė Vyriausybei, susisiekimo ministrui, prezidentui, tačiau deramo dėmesio jis nesulaukė.

Pernai gruodžio 16 d. Susisiekimo ministerijoje vyko pasitarimas šiuo klausimu, tačiau jokių sprendimų nebuvo priimta. "Mums nebuvo pateikti pagrįsti argumentai, kam to reikia. Šita valstybės įmonė dirba labai gerai, valstybės biudžetui sumoka daug pinigų, dalį savo pajamų skiria uostui plėtoti", - kalbėjo LJS pirmininkas.

P. Bekėžos teigimu, Susisiekimo ministerijos atsiųstame aiškinamajame rašte vien tik politiniai lozungai, nieko konkretaus, jokių argumentų nėra.

Pavyzdžiui - sudaryti galimybes po pertvarkos įmonėms efektyviai valdyti šiuo metu jų valdomą turtą; valstybės įmonės būtų valdomos efektyviau; tai prisidėtų prie spartesnės atitinkamo transporto sektoriaus plėtros; bus gerokai aiškiau paskirstytos valdymo organų pareigos ir taip bus sustiprinta kontrolė; galimybė steigti antrines bendroves skatins investicijas ir išnaudoti bendradarbiavimo galimybes; antrinės įmonės leis efektyviau valdyti verslo riziką ir t. t.

Sidebar placeholder