Švyturiai - amžinesni už GPS sistemą
Švyturiai - amžinesni už GPS sistemą

Pagaliau Aidas Jurkštas parašė knygą "Lietuvos švyturių istorija". Tai tas pats Aidas, kuris yra nupiešęs 1500 Baltijos jūros švyturių ir surengęs 30 parodų. Kai kurie žmonės sako, kad jis yra tiesiog pamišęs dėl jų. Dabar didžiausia palangiškio svajonė - įkurti Baltijos švyturių muziejų.

A. Jurkštas domėtis švyturiais pradėjo prieš 20 metų ir sako, kad tuo metu susidūręs su totaliu informacijos badu. Beje, Lietuva iki šiol taip ir neturėjo atskiro savo leidinio apie švyturius.

400 puslapių knygoje "Lietuvos švyturių istorija" yra 678 iliustracijos, dalis jų yra unikalios. Joje 20 skyrių. Švyturių tema labai išplėtota. Knyga galima naudotis kaip žinynu. Pasak autoriaus, rašant apie švyturius negalima išsiversti be laivybos, be navigacijos istorijos. Joje galima rasti žinių ir apie farologijos mokslą, ir apie pasaulio laivybos bei laivybos Baltijos jūroje istoriją, ir apie pirmą pasaulyje Faro saloje pastatytą Aleksandrijos švyturį, deja, neišlikusį iki mūsų dienų.

Beje, du iš 7 pasaulio stebuklų yra švyturiai. Vienas jų imperatoriaus Kaligulos pergalei įamžinti pastatytas švyturys. Vienas seniausių pasaulyje La Coruna švyturys, kuriam dabar 2000 metų, yra Anglijoje, Doveryje. Mediniai švyturiai VII-VIII amžiuje pradėti statyti Kinijoje.

Knygoje yra Baltijos jūros švyturių skyrius. Klaipėdos medinis švyturys tarp seniausiųjų iš jų užima 22 vietą. Mediniai švyturiai turėjo pakeliamus krepšius, kuriuose buvo kraunama bet kas, kas dega. Mūriniai švyturiai pradėti statyti XVII-XVII amžiuje.

Rašant apie Šventosios švyturį A. Jurkštui teko priminti ir visą Šventosios uosto istoriją, rašant apie Klaipėdos švyturį neišvengta ir Klaipėdos uosto istorijos. Klaipėdos švyturiui skirti net 3 skyriai. 1796 metais buvo pastatytas antras Klaipėdos švyturys. Tai buvo labai svarbus socialinis objektas, iki jo ėjo viena tramvajaus linija. Per karą jis buvo sugriautas.

Yra skyrius ir Samueliui Lilientaliui, labai daug kuo prisidėjusiam prie Klaipėdos uosto. 20 knygos puslapių yra skirta Klaipėdos uosto įplaukos istorijai. Aptartas ir Vilhelmo kanalo vaidmuo navigacijai.

Pasakojama ir apie Baltąjį švyturį, kurio jau nebėra. Yra skyrius ir apie Baltijos jūros locmanų istoriją. Pasakojama ir apie vėjų semaforą, kuris stovėjo šalia delfinariumo, aprašytos ir perspėjimo apie audrą stotys. Viena tokių buvo Juodkrantėje, Gintaro įlankoje.

Aprašyta ir Nemuno deltos navigacija. Pasak paties Aido, tai lietuviškiausias skyrius. Pasakojama, kaip atsirado Ventės rago švyturys, kaip iš pradžių pirkliai statė medinį, o vėliau mūrinį. Beje, jį dabar administruoja Kauno zoologijos muziejus.

Yra pasakojimų ir apie švyturių prižiūrėtojus, kalbama apie Rusnės salos ir Uostadvario švyturius. Yra ir Kuršių nerijos istorijos, susijusios su navigacijos įrenginiais. Nemažai informacijos apie Nidos švyturį, apie Pervalkos švyturį, pastatytą vandenyje, į kurį sunku patekti.

Yra skyrius ir apie Karaliaučiaus švyturius. Pasakojama apie kranto teisės dalykus, gelbėjimo tarnybos istoriją. Užsimenama ir apie laivus-švyturius, kurie sudarė 15 proc. pasaulio švyturių. Pasirodo, Kanadoje stovi švyturys, primenantis lietuvišką koplytėlę. Galima sužinoti, kokiuose švyturiuose karaliai turėdavo savo apartamentus, ir daug įvairių įdomių dalykų.

Sidebar placeholder