Jūros šventėje apsilankęs prezidentas: "Būkime atsargūs, bet nepamirškime pasidžiaugti"
Jūros šventėje apsilankęs prezidentas: "Būkime atsargūs, bet nepamirškime pasidžiaugti"

Šeštadienį Jūros šventėje klaipėdiečiai galėjo pamatyti pirmąją šalies porą, atvykusią pagerbti žuvusius jūroje ir pabendrauti su klaipėdiečiais.

Į pajūrį prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana ir palyda atvyko penktadienį.

„Turėjau progą pernakvoti tėvų namuose, buvo savotiškas susilietimas su gimtine. Nedažnai tai atsitinka pastaruoju metu, nedaug vizitų į Klaipėdą, taigi, mėgaujiesi kiekviena galimybe apsilankyti, pabūti, kad ir trumpai, pasišnekėti“, - sakė šalies vadovas.

Šeštadienį pirmoji pora dalyvavo vainikų nuleidimo žuvusiesiems jūroje ceremonijoje – plaukdami kariniu jūrų laivu „Kuršis” pagerbė iš jūros negrįžusius žmones. Ši ceremonija – viena seniausių Jūros šventės tradicijų, gimusi dar tarpukaryje.

Skrydžiu ceremoniją pagerbė ir NATO oro policijos misiją Lietuvoje atliekantys Vokietijos ir Ispanijos oro pajėgų bei Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų naikintuvai.

„Vainikų nuleidimo renginys tikrai yra tapęs gražia tradicija, kurioje norisi dalyvauti, tai prasmingas renginys. Praėjusiais metais jame teko dalyvauti iškart po išrinkimo“, - grįžęs į krantą trumpai įspūdžiais su „Vakarų ekspresu“ pasidalijo prezidentas G. Nausėda.

Taip pat prezidentas lankėsi Klaipėdos universiteto burlaivyje “Brabander”, jachtoje “Ambersail 2”.

“Šiek tiek finansiškai prisidėjau prie Klaipėdos universiteto ir konkrečiai jūros tyrimų galimybių, todėl man įdomu žinoti, kokia veikla užsiimama, kokie yra prioritetai, kokia yra burlaivio reikšmė, ar jis daugiau estetinio pasigėrėjimo objektas, ar atlieka ir tam tikrą funkciją. Buvau patikintas, kad jis atlieka mokslo tiriamąją funkciją, vykdomi jūros archeologijos darbai, dirba narai. Sykiu turėti galimybę plaukti tokiu burlaiviu nėra dažnas reiškinys, juolab kad burlaivis puikios būklės, yra išbandęs 11 ir daugiau balų savo korpusu, visa tai atlaikęs, matyt, yra gana tvirtas laivas, ir svarbiausia, turintis gerą įgulą“, - kalbėjo prezidentas.

Taip pat su miesto atstovais G. Nausėda kalbėjo apie Klaipėdos universitetą, jūros ir marių ekologiją, “Grigeo” skandalą bei jo pasekmes.

Prezidentas pasidžiaugė, kad situacija dėl koronaviruso Lietuvoje yra palyginti gera ir Jūros šventė gali vykti.

“Pirmiausia noriu padėkoti organizatoriams, kurie turėjo apgalvoti kur kas daugiau aspektų, nei tekdavo apgalvoti anksčiau, įvertindami ir žmonių sveikatos klausimą, ir koronaviruso kontekstą. Bet, nepaisant to, kiek man kol kas teko matyti, Jūros šventė organizuota gerai, visi nusiteikę pozityviai, žmonės nusiteikę optimistiškai ir tai turbūt yra stebuklingas pajūrio poveikis, kai atvažiuoji ir pajauti tam tikrą gaivą, vėją, dinamiką. Klaipėda visada tuo garsėjo, jos žmonės tuo garsėja, tad to ir noriu palinkėti - kad žmonės išsaugotų optimizmą, tikėjimą savo miestu, savo valstybe“, - Jūros šventės proga uostamiesčiui linkėjo G. Nausėda.

Pasak jo, optimizmui tikrai yra pagrindo, nes Lietuvai gana gerai sekasi tvarkytis su pandemijos iššūkiais.

„Mūsų žmonės yra darbštūs, išmintingi ir mes visai neblogai tvarkomės šitomis sudėtingomis aplinkybėmis. Tą galiu teigti matydamas, kad kitoms valstybėms sekasi kur kas sudėtingiau. Tik nedaugelis valstybių gali pasigirti galinčios gyventi pakankamai laisvai. Daugelyje valstybių apribojimai yra kur kas griežtesni, o ir prognozės nėra tokios linksmos. Tad būkime atsargūs, atsakingi, bet ir nepamirškime pasidžiaugti, jeigu yra kuo pasidžiaugti“, - linkėjo šalies vadovas.

Sidebar placeholder