Senojo "Kuršio" likimas vis dar nežinomas

Senojo "Kuršio" likimas vis dar nežinomas

Idėja įrengti Karinių jūrų pajėgų (KJP) laive "Kuršis" viešbutį jaunimui ir priversti jį tarnauti edukaciniams tikslams niekaip nepajuda į priekį. Dalykas tas, kad kariškiai tą laivą žada nurašyti tik kitų metų pradžioje, o entuziastams jau svyra rankos.

Vakar Klaipėdos miesto tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje nieko naujo esminio nebuvo išgirsta, tik suabejota, ar nesvyra entuziastų rankos, tad bandyta palaikyti jų dvasią.

Informacija apie tai, kad KJP nurašys 1959 metais Vokietijoje pastatytą priešmininį medinį laivą "Kuršis", kuriame 2000-aisiais suplevėsavo Lietuvos vėliava, gauta 2012 metų pavasarį. Tų pačių metų gegužę kreiptasi į kariškius, kad laivui norima suteikti antrą gyvenimą - esą jis galėtų stovėti prie krantinės Danės upėje ir atlikti tris funkcijas - edukacinę, viešbučio ir prie jo galėtų švartuotis mažieji laiveliai.

Pasak vieno šios idėjos autorių marinisto Kęstučio Oginsko, ne kartą kreiptasi ir į KJP, ir į Krašto apsaugos ministeriją. Paskutiniame iš jos gautame rašte pranešta, kad laivas bus nurašomas 2015 metų pradžioje, tada ir bus sprendžiama, ką su juo daryti toliau. Anot K. Oginsko, kariškiai nenori bendrauti.

Idėjos iniciatoriai norėjo, kad laivas būtų švartuojamas prie Biržos tilto, priešais buvusį "Baltijos" kino teatrą. Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorės Nijolės Laužikienės vadovaujama grupė mano, jog "Kuršis" turėtų stovėti už burlaivio "Meridianas". Taigi ne tik nežinia, ką kariškiai darys su tuo laivu, bet ir neapsispręsta, kur jis galėtų būti.

Pasak K. Oginsko, bendradarbiavimas turėtų būti trišalis. Norint, kad laivas galėtų vykdyti edukacinę funkciją, būtinas ir tam tikras kariškių dalyvavimas. Savivaldybė turėtų sudaryti laivui lengvatines sąlygas švartuotis prie krantinių.

Komisijos nariai svarstė, kad galbūt kariškiai turėtų dovanoti laivą miestui, o jis jau tada jį perduotų iniciatyvinei grupei.

Tačiau miesto Tarybos narys Algirdas Grublys stebisi, kam miestui reikalingas laivas - esą juk jį reikia prižiūrėti. Anot jo, miestas niekada nesiims tokios funkcijos. Jis priminė 1990-uosius, kai iš lenkų buvo gauti kateriai, o paskui teko ilgai sukti galvą, kur juos dėti, kol buvo supjaustyti.

Pasak komisijos pirmininko Valerijono Bernoto, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas žadama daryti su laivu. Komisija savo darbą lyg ir padarė, jau kreipėsi ir į Klaipėdos merą, šis šiemet pavasarį pasirašė su kariškiais bendradarbiavimo sutartį dėl to laivo ir pažadėjo jį globoti.

Į kitą komisijos posėdį ketinama pasikviesti KJP atstovus, kurie šįkart nedalyvavo, ir sužinoti, ką jie mąsto apie laivo likimą, taip pat minėtos grupės atstovus, kad paaiškintų, kodėl laivas negali stovėti priešais "Baltijos" kino teatrą.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder