Šv. Jono bažnyčios atstatymą pradės talka
Šv. Jono bažnyčios atstatymą pradės talka

Šiais metais Klaipėdoje pradedami Šv. Jono liuteronų bažnyčios atstatymo darbai. Šiandien, trečiadienį, 17 val., bažnyčios atstatymo fondas, liuteronų bei miestiečių bendruomenės kviečia klaipėdiečius į talką - prisidėti prie teritorijos parengimo archeologiniams kasinėjimams.

Evangelikų bažnyčia turėsianti būti ne tik maldos namai, tačiau ir Klaipėdos turizmo traukos centras bei istorinis monumentas, kurį klaipėdiečiai bei turistai išvysti galės jau 2027-aisiais metais.

Šis atstatymas svarbus ne tik Klaipėdai, tačiau yra patvirtintas kaip visai Lietuvai svarbaus kultūrinio objekto atstatymas, taip žymima LR Seimo nutarime. Šv. Jono bažnyčios bokštą numatoma atkurti pagal garsiausio Prūsijos architekto Friedricho Augusto Štiulerio dokumentaciją, o pats objektas taptų Lietuvos ir Vokietijos tarpvalstybinių santykių simboliu.

Antradienį prie nematomų Šv. Jono liuteronų bažnyčios pamatų su kastuvais ir statybininkų šalmais prie projekto prisidėsiantys atstovai žymėjo realių atstatymo darbų pradžią. Anot Dionyzo Varkalio, Lietuvos piliečių sąjungos nario, nors fiziniai darbai dar nepradėti, rankose laikant darbo įrankius žymima istorinė data.

Klaipėdos miestiečių draugijos pirmininkas Benas Volodzka pradžią žymėjo sveikindamas ir įteikdamas naujai išrinktai Šv. Jono liuteronų bažnyčios atstatymo fondo direktorei Lilijai Petraitienei statybininko šalmą.

Ši bažnyčia Klaipėdoje pirmą kartą pastatyta 1258-aisiais metais, buvo du kartus sunaikinta ir atstatyta, kol karo metu buvo visiškai sugriauta.

Apie atstatymą kalbama jau 30 metų, tačiau kai kurie miestiečiai apie tai vis tiek nieko nežino, pasakoja D. Varkalis: "Sutikau žmonių, niekas nežino apie šv. Jono bažnyčios atstatymą, eina gandai, o kodėl ir kam jos reikia, niekas nežino. <...> Mums svarbu informuoti klaipėdiečius, jog šitas objektas tikrai bus atstatytas, nes jau 30 metų vyko vien tik derybos, kalbos."

Bažnyčios bokštas turėjęs būti apie 70 m - panašaus aukščio bokštą planuojama atstatyti ir dabar, jis turėtų būti puikiai matomas iš jūros.

L. Petraitienė teigė, kad atstatytoje bažnyčioje, be sakralinės liuteronų veiklos, veiks parodos, vyks sakralinės muzikos koncertai, tai bus ir turistinis objektas.

Kviečia į talką

Pirmasis atkūrimo etapas - talka. Tikimasi paruošti aplinką, pašalinti bent pusę dabartinės gyvatvorės, medžių šalinti neplanuojama. Tolesnių darbų finansavimas dar nėra visiškai paruoštas, tikslus finansavimas numatytas tik archeologiniams kasinėjimams.

Darbų pradžiai skirta 25 tūkst. eurų, o iš viso į tyrinėjimus planuojama investuoti 45 tūkst. eurų. Visa tai, ką ras archeologai, bus eksponuojama.

Planuojama sukurti interaktyvią svetainę - bus galima paaukoti simboliškai, nusiperkant bažnyčios langą, palangę ar kokį varžtą.

"Kasdien stebiu viešųjų pirkimų aktualijas. Jau pasisakė Kultūros paveldo departamentas, paraiška teikiama, gautas pritarimas, bus paskelbti viešieji pirkimai", - pasakoja L. Petraitienė. Anot jos, procedūros yra labai užsitęsusios, darbus stengiamasi skubinti, kol dar nepraėjo vasara ir yra šilta.

Šiemet po starto su archeologiniais tyrimais tikimasi matomo rezultato. Tada, anot L. Petraitienės, bus galima kreiptis kartu su miesto bendruomenės, visuomenės palaikymu, kad būtų suteiktas finansavimas iš Vyriausybės, galbūt ir iš Savivaldybės. "Kol kas fondas turi atlikti daug namų darbų, daug pasirengimo, kad sukauptų lėšų. Ir iš užsienio, iš Vokietijos tikimės paramos", - pasakoja fondo direktorė.

Naujai įkurtos Klaipėdos miestiečių draugijos, skatinančios senosios Klaipėdos atkūrimą, pirmininkas B. Volodzka tikisi finansavimo gauti ir kitais būdais: "Klaipėdos miestiečių draugija kartu su visuomeninės organizacijomis, kadangi mes turime gerą bendradarbiavimo patirtį, kreipsis į Finansų ministeriją, į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, paeiliui kreipiantis dėl galimos paramos sienoms, langams, visiems kitiems dalykams."

Seimo nutarime jau yra numatytas siūlymas Lietuvos Vyriausybei remti šį projektą.

Sidebar placeholder