Nuotolinės meilės metai: smarkiai padaugėjo romantinio sukčiavimo atvejų
Nuotolinės meilės metai: smarkiai padaugėjo romantinio sukčiavimo atvejų

Praėjusiais metais „Swedbank" fiksavo romantinio sukčiavimo atvejų šuolį. Banko duomenimis, tokio sukčiavimo atvejų nustatyta beveik keturis kartus daugiau nei 2019 m. Iš viso iš gyventojų bandyta išvilioti daugiau nei 130 tūkst. eurų, iš kurių pavyko išsaugoti daugiau kaip 87 tūkst. eurų. Didžiausias pernai vieno asmens patirtas „meilės" nuostolis – 35 tūkst. eurų.

Visgi banko saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad tikrieji romantinio sukčiavimo mastai gali būti gerokai didesni − gyventojai ne visuomet drįsta apie juos pranešti bankui, policijai ar netgi savo artimiesiems, o kiti iki galo nesupranta, patekę į sukčių pinkles.

Meilės aukų ieško internete

„Pernai gyventojai dėl pandemijos patyrė nemažai iššūkių, įskaitant ir apribotas galimybes bendrauti gyvai su kitais žmonėmis, lankytis laisvalaikio ir pramogų vietose. Tad didesnis vienišumo jausmas ir poreikis daugiau bendravimo perkelti į nuotolines platformas turėjo įtakos romantinio sukčiavimo šuoliui − pastaruoju metu interneto erdvėje sukčių veikla ypač suaktyvėjusi", – sako „Swedbank" informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

Pasak ekspertės, didžiausi iššūkiai kyla, kai gyventojai, patikėję romantiniais sukčių pasakojimais ir jiems neva iškilusiais sunkumais, nenori pripažinti, jog yra apgaudinėjami ir nekreipia dėmesio į banko darbuotojų ar policijos perspėjimus.

„Swedbank" duomenimis, per pastaruosius dvejus metus banko darbuotojams pavyko įtikinti 24 klientus, kad jų mokėjimo pavedimai bus skirti sukčiams ir jie patirs asmeninių finansinių nuostolių. Tokiu būdu gyventojams buvo išsaugoti beveik 157 tūkst. eurų.

„Klientų aptarnavimo padalinių darbuotojai paprastai atpažįsta netipinę klientų elgseną, kai šie ateina pervesti lėšų sukčiams. Kartais patiems darbuotojams pavyksta juos atkalbėti, kartais tenka pasitelkti policijos pagalbą. Deja, pasitaiko atvejų, kai sukčių melas būna toks įtaigus, kad dalies klientų visgi nepavyksta atkalbėti net su policijos ar psichologų pagalba", – pabrėžia Ž. Augonė. 

Į sukčių spąstus pakliūva ne tik moterys

Kaip pastebi „Swedbank" atstovė, įprasta manyti, kad romantinių sukčių aukomis tampa tik moterys. Ant „donžuanų" kabliuko moterys iš tiesų užkimba dažniau, tačiau tokio tipo sukčių žabangų neišvengia ir vyrai. Tiesa, pranešti apie romantinio sukčiavimo atvejus jie dažniausiai nėra linkę.

Paprastai į sukčių spąstus patekę vyrai įtiki bendraujantys su moterimi, tačiau iš tiesų jiems pinkles rezga vyriškosios lyties atstovas.

„Aukoms dažniausiai pasakojamos graudžios istorijos, teigiama, kad reikalinga finansinė pagalba sergančiai mamai ar kitam artimajam. Sukčių aukos tokiais atvejais perveda pinigų ar net leidžia susikurti „Smart-ID" paskyrą savo telefone ir patiems sukčiams tvirtinti mokėjimus", − komentuoja Ž. Augonė.

Susimoka už dovanas, kurių niekada negaus

„Siunčiau tau brangią dovaną, bet ji įstrigo muitinėje" – ne vieną ir ne du kartus sukčių aukų girdėta frazė. Tačiau padėjus finansiškai išspręsti neva netikėtus nesklandumus, dovana paprastai „užstringa" dar keliose tarpinėse stotelėse, ir joms išspręsti vėl prašoma pervesti pinigų. Taip sukčių aukos kelissyk susimoka už dovanas, kurių iš tiesų niekada negaus.

Ž. Augonė atkreipia dėmesį, kad nemažai romantinio sukčiavimo schemų yra jau ne kartą viešintos, kalbintos aukos, kurios aklai tikėdavo suradusios tą vienintelę meilę.

Nepaisant to, sukčiams vis dar pavyksta prasimanyti pinigų, kuriant istorijas apie savo tarnavimą karinėse misijose ir pinigų trūkumą, norint grįžti namo pas mylimąją. Kitas klasikinis atvejis − internetinis mylimasis iš užsienio išreiškia didžiulį norą pasimatyti, tačiau sako negalintis atvykti, nes neturi pakankamai pinigų lėktuvo bilietams.

„Siekdami išvilioti pinigų iš savo aukų, romantiniai sukčiai skiria daug laiko bendravimui, neskuba ir įtikina savo nuoširdumu, kol net standartinės sukčiavimo klišės tampa nebeatpažįstamos. Todėl į bet kokias per internetą užmegztas pažintis, kol su žmogumi nesusitikote realiame gyvenime, reikėtų žvelgti itin atsargiai. Dar atsargiau reikėtų vertinti tokių žmonių prašymus pervesti ar paskolinti jiems pinigų", − pabrėžia „Swedbank" informacinės saugos vadovė Ž. Augonė.

Sidebar placeholder