Potvynio banga jau pasiekė Rusnės kelią

Stichija

Pamaryje - pirmieji ilgai laukto potvynio ženklai. Vakar vanduo jau buvo užliejęs beveik aštuonių tūkstančių hektarų plotą. Šilutės rajone jau buvo vandenyje atsidūrė ne tik penki kaimai, bet Šilutės-Rusnės kelias.

Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjo Romo Renčeliausko teigimu, apsemtų penkių kaimų kiemuose vakar pavakarę vandens dar nebuvo.

"Šiuose kaimuose yra vienuolika sodybų su 24 žmonėmis. Nors pačios sodybos apsemtos, kiemuose vandens dar nėra. Į šias sodybas galima patekti valtelėmis arba avint guminius batus", - sakė pareigūnas.

Anot jo, sodybų gyvenantojai pagalbos kol kas neprašė.

Vakar buvo apsemtas ir kelio Šilutės-Rusnė ruožas. Rytą vandens gylis čia siekė keturis, dieną - jau šešis centimetrus.

Po Velykų į pamarį žadama siųsti ir kariškius su amfibija. Krašto apsaugos ministerijos teigimu, kariai yra pasirengę ateiti į pagalbą pavasarinio potvynio semiamų sodybų gyventojams.

Tam gali būti pasitelktas 70 karių būrys iš Tauragėje dislokuotos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Kęstučio apygardos 9-osios rinktinės bei Kaune esančio Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono. Žvalgyti potvynio semiamas teritorijas žadama skirti lėktuvus ir straigtasparnį.

Potvyniu susirūpino ir politikai. Agentūros ELTA pranešimu, vakar Seimo Liberalų ir centro frakcijos narys Audrius Endzinas kreipėsi į Vyriausybę reikalaudamas, kad būtų vykdoma praėjusios kadencijos Vyriausybės priimta programa, kurioje numatytos priemonės, turinčios užtikrinti žmonių ir materialinių vertybių saugumą užliejamose teritorijose pavasario potvynių metu Nemuno deltoje.

Liberalcentristo duomenimis, Nemuno žemupyje susidarė storas ledo ir sniego sluoksnis. Ties Rusne ledo storis siekia 31 cm, Kuršių mariose - 24 cm.

Padidintą pavojų kelia ir tai, kad išsiliejęs žiemą upės vanduo žiemos polderiais nebuvo išpumpuotas, todėl užliejamose pievose yra susiformavęs storas ledo sluoksnis. Baiminamasi, kad staigus atšilimas Nemuno žemupyje gali sukelti neeilinį potvynį.

"Blogiausia yra tai, kad daug prižadėjusi Vyriausybė nevykdo savo įsipareigojimų pažaboti stichiją. Pavyzdžiui, iš pasiruošimo potvyniams programoje 2002-2006 m. numatytų 20 mln. litų skirta tik šiek tiek daugiau nei 100 tūkstančių litų", - piktinasi A. Endzinas.

Anot jo, skandalinga situacija yra susidariusi ir pačiame Šilutės rajone.

"Nors Vyriausybės programoje numatyta, kad Šilutės rajono savivaldybei kasmet turi būti skiriama po 20 tūkst. litų specialiu automobiliu apsemtiems žmonėms pervežti, iki šiol pinigų neskirta dar už 2004 metus", - tvirtino A. Endzinas.

Ieva KUČINSKAITĖ