Kitokia Kinija - šiuolaikinio meno parodoje

Anot Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro direktoriaus Igno Kazakevičiaus, parodos pavadinimas sufleruoja apie Pekine veikiančią 798-ąją meno zoną - galerijų miestelį, kuris transformavosi iš karinio fabriko. Šiame miestelyje veikia daug galerijų, reprezentuojančių geriausius Kinijos menininkus.

Sąsajos su Lietuva

Šiuolaikinis Kinijos menas, anot parodos rengėjų, yra tapęs svarbia sudedamąja pasaulinio meno rinkos dalimi, reprezentuojančia dabartinę Kiniją. Klaipėdiečiai gali pamatyti, kaip, pradedant XX a. devintuoju dešimtmečiu, Kinijos atsivėrimas pasauliui ir visuomenės pokyčiai laipsniškai veikė šiuolaikinio meno evoliuciją, kaip autorių kūriniuose stilistiškai persipynė ilgaamžė Kinijos klasikinė ir modernioji kultūra, atsiskleidė etninio meno ir globalizacijos, tautiškumo ir tarptautiškumo tendencijos.

Pastarojo šimtmečio politiniai, ekonominiai ir kultūriniai Kinijos perversmai buvo tikrai stulbinami: imperijos žlugimas, Mao Dzedongo inicijuota komunistinė revoliucija, globaliosios Kinijos atsiradimas. 1949-1976 metais, Kinijai bandant įgyvendinti komunistinę utopiją, meninės kūrybos pagrindu esą tapo šią erą šlovinantis "socialistinis realizmas".

XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje šalies reforma ir atvirų durų politika paspartino Kinijos visuomenės modernizaciją. Dėl pasaulio globalizacijos keitėsi ir Kinijos visuomenė, kultūrinis kontekstas, o sykiu nuolat kito bei augo ir Kinijos šiuolaikinis menas. Menininkai pradėjo eksperimentuoti, kūrybinę veiklą siejo su naujomis koncepcijomis, technologijomis ir medžiagomis, siekė išraiškos laisvės, tyrinėjo vidines patirtis ir egzistencijos būsenas. Modernios Kinijos civilizacijos kūrėjai išsiveržė į tarptautinio meno sceną ir šiandien pasaulinio meno kontekste Kinijos šiuolaikinis menas yra tapęs išskirtiniu reiškiniu.

KINŲ AKIMIS. "Šiais globalizacijos laikais Kinija, kaip ir daugelis kitų pasaulio valstybių, patiria daugybę pokyčių. Šie kūriniai leis susipažinti, ką Kinijos menininkai mano apie pasaulį", - tokiais žodžiais svečius pasitiko parodos kuratorius Xin Dong Cheng. Eimanto Chachlovo nuotr.

"Šiuolaikinis Kinijos menas gali padėti atsekti ir Lietuvos šiuolaikinio meno vystymosi etapus. Juk pokyčiai abiejose šalyse prasidėjo maždaug tuo pat metu, kai pradėjo laisvėti režimo varžtai. Viena parodos dalis pristato tuo metu laisvę pajutusių menininkų darbus, na, o kita parodos dalis pristato jaunų menininkų, kurių kelias prasidėjo jau šiame amžiuje, kūrybą. Žiūrovai gali palyginti, kurių autorių braižas yra svarbesnis, tikresnis, įspūdingesnis", - pasakojo I. Kazakevičius.

Kitokia Kinija

Parodoje eksponuojami net 24 Kinijos menininkų darbai - fotografija, tapyba, videomenas. Paklaustas, kaip pavyko prisikviesti tiek daug kūrėjų, I. Kazakevičius atsakė, kad užmegzti ryšius padėjo dalyvavimas praėjusiais metais vykusiame Kinijos ir Centrinės Europos menininkų forume. Jo metu vyko diskusijos, teko susitikti su įvairiais kinų menininkais ir menotyrininkais, o vieno pokalbio metu prieita mintis, jog būtų įdomu palyginti Lietuvą ir Kiniją - juk dėl atsivėrimo pasauliui šios šalys yra labai panašios.

Paklaustas, ko lietuviai galėtų pasimokyti iš Kinijos menininkų, pašnekovo nuomone, reiktų pasimokyti kantrybės, išradingumo ir to, jog nevalia pamesti savo braižo. Būtų puiku, jei bet kuris pasaulio pilietis, atsivertęs meno leidinį, iškart suprastų, kurio lietuvio menininko šie darbai.

NE TIK. "Kinija - tai ne tik kiniškas maistas, Konfucijus, parakas, popierius, Didžioji kinų siena, panda, apie kuriuos mes sužinome iš vadovėlių, istorijos ar "Google", - sakė KKKC vadovas Ignas Kazakevičius. Eimanto Chachlovo nuotr.

Puikus pavyzdys ir buvusiame kariniame fabrike įsikūręs meno galerijų miestelis. Šiuo sėkmingu projektu gali pasiremti ir Klaipėdos kūrybinė bendruomenė, ieškodama galimybių, kaip menininkų Meka paversti buvusį policijos pastatą.

Anot parodos organizatorių, Parodų rūmuose iki liepos 16-osios kabėsiantys darbai sufleruoja apie kitokią Kiniją. "Kinija - tai ne tik kiniškas maistas, Konfucijus, parakas, popierius, Didžioji kinų siena, panda, apie kuriuos mes sužinome iš vadovėlių, istorijos ar "Google". Kinija išsiskiria ir itin įdomiu šiuolaikiniu menu, kuris šios šalies menininkams tapo tarsi atskira kalba, padedančia bendrauti su pasauliu. Jis parodo ne tik tai, kuo kinai didžiuojasi, bet ir atskleidžia problemas, nuoširdumą, emocijas, politiką, režimą, žmogiškąsias vertybes. Šioje parodoje galima rasti kelrodžius, kuriais vadovaujantis galima nusikasti ir iki mums rūpimų ištakų", - aiškino pašnekovas.

Parodos atidaryme dalyvavo gausus būrys miestiečių, Klaipėdos kūrėjų bendruomenės atstovų ir didelė kinų delegacija. Tarp jų - ir Kinijos ambasados atstovų, menininkų, 798-osios meno zonos vadovas, parodos kuratorius ir kiti.

Po ilgų sveikinimo žodžių parodos kuratorius, Pekino galerijų asociacijos prezidentas Xin Dong Cheng džiaugėsi, galėdamas pirmąsyk paviešėti tokiame žavingame mieste kaip Klaipėda. Uostamiestis, jo akimis, labai laisvas ir turi daug istorinio paveldo.

Paklaustas, kuriuos menininkus įvardytų kaip parodos ašį ir kas svarbiausia jų kūriniuose, sakė: "Menininkų Weng Fen ir Wang Ningde fotografijose kuriama Kinijos kasdienybės mitologija atspindi jau minėtus šalies evoliucijos aspektus. Kalbant apie Kinijos popmeną, menininkai Feng Zhengjie ir Xue Song kuria "naujo", niekada anksčiau "nepatirto" įvaizdį."

Renginyje, kurį taip pat papuošė šiuolaikinio šokio performansas, dalyvavęs Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas šią parodą vadino unikalia proga, leidžiančia susipažinti su šiuolaikiniu Kinijos menu. Už dideles pastangas organizuojant parodą jis dėkojo Kinijos ambasadai. "Klaipėda pasiruošusi pasikviesti ir dar daugiau įdomių parodų, susitikimų, koncertų. Mes esame atviri, nes esame "Neužšąlančios kultūros" sostinė.