Kristijono Donelaičio gimtadienis pajūryje

Kristijono Donelaičio gimtadienis pajūryje

Klaipėdos gyventojai liko ištikimi gražiai tradicijai – pirmąją Naujųjų metų dieną jie vėl nusilenkė lietuvių grožinės literatūros pradininkui Kristijonui Donelaičiui. Sausio 1-oji – iškilaus poeto ir švietėjo gimtadienis, kurį miestiečiai jo vardu pavadintame skvere neraginami ir nekviečiami pažymėjo jau trisdešimtąjį kartą.

Priminė poeto priesakus

Vidurdienį prie dar sovietmečiu atidengto skulptoriaus, rašytojo ir poeto Petro Deltuvos sukurto paminklo K.Donelaičiui susirinkęs būrys šviesuolių pagerbė Rytprūsiuose, nuošaliame Tolminkiemio bažnytkaimyje, gyvenusį, dirbusį ir čia palaidotą lietuvių tautos genijų.

K.Donelaičio ganytojiškus darbus, nuopelnus, vingiuotą jo gyvenimo kelią, priesakus, įamžintus nemirtingoje poemoje „Metai“, susirinkusiems priminė Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčios klebonas Reinholdas Moras.

„Metai“ – tai K. Donelaičio mišių knyga, sklidina teologijos, gilios išminties, kurią jis stengėsi perduoti parapijiečiams. Poema nesenstanti - ten yra daug aktualių temų, tinkančių visoms kartoms. Tikiu, kad pedagogai iš naujo prikels ir išmokys vaikus branginti lietuvišką žodį, kad blaškomi naujų gyvenimo skersvėjų jie nepamirštų K.Donelaičio priesakų“, - kalbėjo R.Moras.

Vytauto Didžiojo gimnazijos moksleiviai prie paminklo padėjo gėlių vainiką, skambėjo jaunųjų skaitovų deklamuojami į daugelį pasaulio kalbų išverstos Mažosios Lietuvos dainiaus poemos „Metai“ hegzametrai.

Šviesuoliai pliekė valdžią

Ne vienas kalbėtojas pažymėjo, jog K.Donelaičio vardas ir dabar galingai aidi kaip varpas, kurio dūžiai vienija visus lietuvius, kad ir kur juos būtų nubloškęs likimas.

Renginį vedęs Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus vadovas Juozas Šikšnelis džiaugėsi, kad vėsūs orai naujuosius metus sutinkančių žmonių neatbaidė vėl susirinkti prie paminklo ir pagerbti tautos dainių.

Tuo pat metu apgailestauta, kad Klaipėdoje stringa seniai sumanytas K.Donelaičio skvero tvarkymo projektas. Uostamiesčio valdžia, regis, laukia paskutiniojo skambučio – kada paminklą pasaulinės reikšmės klasikui užgrius aikštėje nuo savo garbingo amžiaus pavojingai svyrančios šimtametės liepos.

„Kodėl K.Donelaitis, apsuptas paliegusių medžių ir krūmų, čia primena nuo stribų besislepiantį Lietuvos partizaną?“, – aikštės tvarkymo darbus įšaldžiusius valdininkų vangumu stebėjosi J. Šikšnelis.

Kalbėtojai ragino gelbėti Tolminkiemyje (dabar Čystyje Prūdai) skurstantį K.Donelaičio memorialinį muziejų – senieji pastatai griūva, ore pakibo renovacijos projektai ir vizijos, kurių vienas kitą keičiantiems kultūros ministrams niekaip pavyksta suderinti su Kaliningrado srities administracija.

Įgarsintas visas palikimas 

Gimtadienio svečiai plojimais sveikino klaipėdietį aktorių ir režisierių Sigutį Jačėną - tai jo iniciatyva ir rūpesčiu leidžiamą reikšmingų literatūros įrašų rinkinį „Lietuvių aktorių balsai. Dedikacijos“ pernai papildė K.Donelaičio kūrybai skirta kompaktinė plokštelė „Metų“ Metai. Vyžlaukio „viežlybieji ir „nenaudėliai“.

„Pirmą kartą aprėpėme visą K.Donelaičio kūrybą – ir jo poemą „Metai“, ir pasakėčias. Projekte dalyvavo būrys aktorių: Aleksandras Šimanskis, Nijolė Narijauskaitė, Vytautas Paukštė, Jūratė Jankauskaitė, Nijolė Sabulytė, Virginija Kochanskytė, Liudas Vyšniauskas, Linas Lukošius, Julija Sakalaitė, prisidėjo mažlietuvių tautosaką įgarsinęs Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblis „Aušrinė“, - sėkme džiaugėsi S.Jačėnas.

K.Donelaičio "Metuose" pavaizduotus peizažus primenančioje senais medžiais apaugusioje aikštėje sklandė pakili nuotaika – klaipėdiečiai maloniai bendravo, sveikino vienas kitą su prasidėjusiais metais, fotografavosi prie paminklo su savo artimaisiais ir draugais.

Uostamiesčio mero neišvydo

Žmonės bergždžiai žvalgėsi po aikštę tikėdamiesi išvysti antrąją Klaipėdos mero kadenciją bebaigiantį ir į trečiąją pretenduojantį buvusį liberalą Vytautą Grubliauską, kuris anksčiau nepraleisdavo progos nusilenkti K.Donelaičiui. Nepasirodė ir kitas pretendentas - buvęs Lietuvos liberalų sąjungos vdovas Eligijus Masiulis.

Tačiau klasiko gimtadienio nepamiršo kiti politikai - buvę uostamiesčio merai Rimantas Taraškevičius, Algirdas Aušra, Benediktas Petrauskas. Sveikinimo žodį tarė klaipėdietė Seimo narė socialdemokratė Irena Šiaulienė.

Iš trylikos savivaldos rinkimuose registruotų pretendentų į Klaipėdos mero postą K.Donelaičio gimtadienį viešoje erdvėje su miestiečiais pažymėjo tiktai du politikai - valstiečių sąrašo lyderiu išrinktas Valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus ir socialdemokratų atstovas B.Petrauskas.

Jau nebeateisiantys prieš paminklo šviesuoliai pagerbti tylos minute. Tarp jų buvo ir pernai miręs Klaipėdos universiteto docentas, filologijos mokslų daktaras, poetas ir literatūrologas Aleksandras Žalys.

Prie paminklo - nauja karta

Su K.Donelaičio gimtadieniu ir kito Mažosios Lietuvos šviesuolio, filosofo, rašytojo ir dramaturgo Vydūno (Vilhelmas Storosta) 150-osiomis gimimo metinėmis, kurios jau nubangavo, žmones sveikino Klaipėdos garbės pilietis, kraštotyrininkas ir fotografas Bernardas Aleknavičius – šios neformalios tradicijos pradininkas.

"Prieš trisdešimt metų, kai su K.Donelaičio vidurinės mokyklos direktoriumi Romualdu Bloškiu pirmą kartą paraginome klaipėdiečius sausio 1-ąją ateiti į šią aikštę, susirinko gal tik septyni susipratę kultūros atstovai, o dabar čia ir obuoliui nebuvo kur nukristi“, – praeitį prisiminė B.Aleknavičius.

Daugelio B.Aleknavičiaus draugų ir bendražygių, pažymėjusių K.Donelaičio gimtadienius po atviru dangumi, jau nėra tarp gyvųjų, bet tėvų pramintais takais į liepomis apžėlusią aikštę pėdina jų vaikai ir anūkai.

Klaipėdiečių iniciatyvos paakinti K.Donelaičio gimtadienį pradėjo švęsti ir Marijampolės gyventojai.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder