Policijos tyrėjos juostose - tėvynės raštai

Policijos tyrėjos juostose - tėvynės raštai

Radviliškio rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja Aurelija Uosė yra ilgametė Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus narė, audžianti tautines juostas. 38 metų moteriai apmaudu, kad toks tautinis paveldas, kaip audimas senovinėmis staklėmis, nyksta užleisdamas vietą masinei gamybai.

Tai todėl kiekvienoje pareigūnės nuaustoje juostoje - bent mažytis akcentas lietuviškumo.

Tautodailė - genuose

Kiek save atsimena, Aurelija tik ir matė savo močiutę ir mamą, Kelmės rajono, Šaukėnų kaimo tautodailininkę Almą Meškienę mezgančias, siuvančias, neriančias. Mylimų moterų rankomis sukurti darbai mažą mergaitę buvo tarsi pakerėję. Todėl būdama vos penkerių sugalvojo padaryti dovaną savo būsimai pirmai mokytojai - nunerti jai servetėlę.

Mamos pamokyta nėrė, kaip mokėjo, kaip išėjo. Dabar Aurelija su šypsena prisimena šį vaikystės epizodą: koks svarbus jai buvo pačios rankomis nertos servetėlės įteikimas mokytojai pradėjus eiti į mokyklą. Beje, šitą servetėlę, anot Aurelijos, pirmoji mokytoja, jai jau baigiant ir vidurinę, tebeturėjo.

Ūgtelėjusiai Aurelijai mintys apie mezginius, nėrinius, kitus rankdarbius taip ir nebeužleido vietos vaikiškiems išdykavimams: virbalai, vąšelis valandų valandomis tiesiog prikaustydavo.

O ir dabar televizoriaus tuščiomis rankomis nežiūri, daugiausiai su mezginiu. Ir į ilgesnes keliones, jei tik nereikia vairuoti, būtinai pasiima nebaigtą rankdarbį.

Audimas - tik močiutėms?

Bet didžiausia Aurelijos aistra - ne virbalai ir ne vąšelis. 2000-aisiais viena pažįstama tautodailininkė jai pasiūlė prisėsti prie audimo staklių ir pamėginti austi. Nė minties nekilo atsisakyti. Tai buvo atradimas!

Šis užsiėmimas tada 20-metę Aureliją užkabino taip, kad viskas ėjo kaip iš pypkės, be didesnių įžangų - netrukus rankose ji laikė pačios nuaustą 2,20 metro ilgumo tautinę juostą. Dabar jau ir nebeatmena, kokį jubiliejinį skaičių tąsyk išaudė - 80 ar 90.

Draugų reakcija, sako, buvusi keistoka. Daugelis stebėjosi: „Aurelija, ar jau sensti?“ Visiems bendraamžiams kažkodėl atrodė, kad audimas - močiučių užsiėmimas.

Šių metų vasarį moteris įsigijo ir audimo stakles. Nusipirko patobulintas, skirtas austi tautines juostas. Kartu su staklėmis dovanų gavo ir keletą naujų audimo raštų.

Pastatė stakles Kelmės rajone, Šaukėnuose, mamos name. Šiauliuose senoviniam įrenginiui skirti kone pusę kambario būtų per didelė prabanga, o juk vietos reikia ne tik staklėms, bet ir kad galima būtų aplink jas vaikščioti atliekant pasiruošimo audimui procedūras.

Praėjo beveik du dešimtmečiai, o audimas Aurelijai vis dar neatsibodo. Nuvažiavusi pas mamą į kaimą, ji būtinai „užkuria“ stakles.

Audimas Aurelijai - poilsis po įtempto tyrėjos darbo Radviliškio rajono policijos komisariate, kur darbuojasi nuo 2007 metų lapkričio.

„Ausdama aš pamirštu visas negatyvias emocijas, mintys - tik apie raštus, spalvas. Toks azartas pagauna! Visa kita tarsi išsitrina, išsivalo, persikrauna“, - sako pareigūnė. Ir priduria: tai todėl, kad veikla „prie dūšios“.

„Briedis“ sugrįžo pas audėją

Šiandien vyresnioji tyrėja jau ir nebeskaičiuoja, kiek tautinių juostų per du dešimtmečius yra nuaudusi.

Visi draugai ir visa giminė įvairių švenčių progomis apdovanoti - juk audžia tik savo malonumui, o ne dėl pinigų.

O štai viena tautinė juosta turi kuriozinę istoriją. Radviliškio kriminalinės policijos pareigūnai prieš kokius septynerius metus paprašė Aureliją kolegai kriminalistui Dariui Uosiui nuausti juostą jo 40-mečio proga. Tik juostoje pageidavo skaityti ne D.Uosio vardą, o pravardę „Briedis“.

Asmeniškai nepažinusi kolegos Dariaus Aurelija ne tik prašytą jo pravardę išaudė, bet, kad gražiau būtų, dar ir briedžiukų tautinės juostos galuose išsiuvinėjo.

Taip jau nutiko, kad Darius, šiandien - Šiaulių apskrities policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnas - po kelerių metų tapo Aurelijos draugu, o paskui ir sutuoktiniu. Juosta „Briedis“ sugrįžo pas audėją.

Audėjų mažėja

Tautinės juostos, pasak tyrėjos, jai ne šiaip sau juostos. Tai tautos kūryba, kurios išsaugojimas Aurelijai itin svarbus. Dėl to ji domisi įvairių Lietuvos regionų austų tautinių rūbų tradicijomis ir juostų raštais.

Kiekvieną savo juostą audėja būtinai pagražina kokiu nors Lietuvos valstybingumo simboliu - trimis vėliavos spalvomis, Gediminaičių stulpais.

Nemažai tautodailininkės kūrinių yra iškeliavę ir į užsienį. Didžiojoje Britanijoje gyvenančios sesers Ingos namuose kabo Aurelijos nuausta tautinė juosta su Lietuvos vardu. Jeigu susiklosčius aplinkybėms Ingai tenka persikelti į kitas patalpas, kartu būtinai iškeliauja ir Aurelijos dovana.

Juostas, tiesa, kiek trumpesnes negu lietuviškosios keliametrės, sesuo mėgsta dovanoti ir užsieniečiams draugams.

Neseniai Aurelija metė sau naują iššūkį: tautinėms juostoms austi skirtomis staklėmis pabandė austi servetėles. Pabandė - pavyko.

Mėgins austi ir šilko siūlais. Audimas jais nėra paprastas - slidūs siūlai veliasi ir pinasi.

Moteriai apmaudu, kad audimas bėgant metams pamirštamas: senosios audėjos nebedirba, o jaunų tokia veikla kažkodėl neužkabina.

Aurelija - bene jauniausia audėja Tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriuje.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder