Primins prancūziškąją Klaipėdos istoriją

Primins prancūziškąją Klaipėdos istoriją

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus sulaukė itin vertingos dovanos iš Prancūzijos. Tai - Klaipėdoje Antrojo pasaulinio karo metais kalėjusio prancūzo belaisvio Polio Guifo (Paul Guiffault) dokumentai, nuotraukos, pinigai, susiję su tuometiniu Mėmeliu. Jie bus eksponuojami Klaipėdos pilies muziejuje ruošiamoje naujoje ekspozicijoje "39-45".

Tokia dovana - aktyvaus visuomenininko, istorijos mėgėjo kretingiškio Romualdo Beniušio nuopelnas. Jis itin susidomėjo prancūzų karo belaisvių likimu Klaipėdoje Antrojo pasaulinio karo metais ir užmezgė ryšius su jų palikuoniais. P. Guifo istoriją R. Beniušis pernai aprašė ir "Vakarų eksprese".

Į Klaipėdą atvykęs karo belaisvio sūnus Žakas Guifo (Jacques Guiffault) darsyk prisiminė tėvo istoriją. Belaisviai, sykiu ir P. Guifo, Klaipėdoje gyveno 1940-1944 m. Vokietija ir Prancūzija buvo pasirašiusios Ženevos konvenciją, kuri nustatė elgesį su karo belaisviais, tad prancūzai Mėmelyje pusbadžiu negyveno, dirbo šeimose, gamyklose, viešbučiuose, padėjo žvejams ir kt. Vėliau prancūzai ir belgai nusprendė pasiduoti SSRS kariuomenei ir tikėjosi, kad taip jiems bus lengviau grįžti į tėvynę. Tačiau jie buvo laikomi tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir vokiečiai. Jie buvo gabenami tuose pačiuose vagonuose, gyveno lageriuose, šaltyje ir be maisto, sunkiai dirbo. Iš 250 prancūzų ir belgų gyvų liko tik apie 120, kuriems 1945 m. rudenį per Odesą pavyko grįžti į gimtinę. Dalis išsigelbėjusiųjų dėl ligų mirė grįžę namo.

P. Guifo patekus į sovietinį lagerį susirašinėjimas su šeima nutrūko. Tačiau jo žmona tikėjo, kad jos vyras vieną dieną grįš gyvas. Taigi ji kartu su sūnumi eidavo į stotį, sutikdavo atvykstančius traukinius, kol vieną dieną iš traukinio, įsikandęs pypkę, išlipo P. Guifo.

Išeidamas į karą P. Guifo buvo trisdešimties. Tuo metu jis turėjo pusantrų metų sūnų Pjerą, kurį jau po karo pamatė, kai vaikui buvo aštuoneri. Praėjus keleriems metams po grįžimo iš nelaisvės šeima susilaukė dar dviejų sūnų.

Buvusio karo belaisvio sūnus apie tėvo gyvenimą karo metu nedaug težino, nes jis apie tai mažai kalbėjo, labiau dalindavosi abstrakčiais prisiminimais apie tuometinį Mėmelį. Po tėvo mirties Ž. Guifo atrado dėžutę su dokumentais ir nusprendė ieškoti daugiau informacijos.

Sužinojęs, jog Klaipėdos pilies muziejuje ruošiama nauja ekspozicija apie Antrąjį pasaulinį karą, R. Beniušis pasiūlė į ją įtraukti ir šią istoriją bei praturtinti eksponatais, kuriuos į muziejų atvežė P. Guifo sūnus. Muziejui padovanota tėvo kareivio knygelė, dokumentas, pranešantis apie P. Guifo motinos mirtį, Klaipėdoje uždirbti ir šeimai išsiųsti pinigai, čia darytos nuotraukos, kiti dokumentai. Viena jautriausių vertybių - nuotrauka, daryta Danės krantinėje prie Ryžių malūno. Sūnus Žakas toje vietoje taip pat įsiamžino.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder