"Ir žodžiai būna skanūs", - tikina vaikus poetas

Knygų pasaulyje

S. Poškaus knygelė "Vieną
kartą" - geriausia praeitų
metų vaikų poezijos knyga

Klaipėdiečio rašytojo Sigito Poškaus knygelė "Vieną kartą", iliustruota žinomo ir savito dailininko Arūno Mėčiaus, pripažinta geriausia praeitų metų poezijos knyga vaikams. "Rašau taip, kad man pačiam būtų malonu skaityti", - teigia Sigitas Poškus.

Beveik viskas, ką yra išleidęs, išskyrus pirmąją brošiūrėlę vaikams, atsidūrė tarp geriausių vaikams išleistų knygų. Beje, iškalbinga detalė: už geriausią praeitų metų poezijos knygelę vaikams S. Poškus gavo maždaug 600 litų honorarą. "Maketuotojai, korektoriai gauna daugiau nei rašytojas. Tas, kuris įsuka visą šią mašiną, yra šuns vietoje", - ironizuoja Sigitas Poškus. Kaip ten bebūtų, ant jo darbo stalo guli dar šešios knygos, laukiančios leidėjų.

Kūrybos džiaugsmas yra svarbiausias. "Išgirstu kokią žodžių samplaiką, užsikabinu, ir iš to "išsipučia" tekstas. Iš tokios kibirkšties jau galima bandyti įpūsti ugnį."

S. Poškus sako, jog per metus Lietuvoje iš viso išleidžiama per šimtą naujų knygų vaikams, tačiau kalbėti kaip apie meno kūrinius galima tik apie penkias šešias.

- Kuo ypatinga kūryba vaikams?

- Kažkas manęs klausė: "Kuo skiriasi vaikų literatūra prieš 10 ar 20 metų ir dabar? Kuo skiriasi pats vaikas - vartotojas?". Visų pirma pasikeitė aplinka, gyvenimas pagreitėjo. Komunikacija dabar akimirksninė. Mes laišką nešdavom penkis kilometrus, dabar to nebereikia. Dabar gali iš namų neišeiti, bet būti pasaulio vidury. Šiuolaikinis vaikas yra labai greitas. Jis šimtą kartų paviršutiniškesnis nei, tarkim, aš buvau. Komunikacija turi ir neigiamų padarinių. Vien eiti į pasaulį neužtenka, reikia eiti ir į save.

- Ką nori skaityti šiuolaikinis vaikas?

- Jei vaikas netyčiom skaito, tai skaito, kas jam yra įdomu, malonu, nestandartiška. Jis neskaito filosofijos. Vaikas gyvena šia diena. Literatūra irgi turi būti žaisminga, dinamiška, kad atitiktų dabartinio vaiko poreikius.

- Vadinasi, Jūsų kūryba atitinka.

- Aš mėginu žaisti. Aš nesiimu giliamintiškai mokyti. Man turinys nėra labai svarbus, tekstas turi būti "skanus", įdomus, chuliganiškas, netikėtas. Žaidžiu dėl to, kad smagu. O kodėl gi nepažaidus? Šiais laikais tai vienintelis būdas įtikinti vaikus savo noru paimti knygą į rankas. Jiems reikia parodyti, kad galima žaisti kalba, žodžiais.

Knyga - tai sustojimas ir pasižiūrėjimas į save. Aš nemanau, kad literatūra kada nors išnyks, kad internetas ar kažkokie filmukai suris knygą. Ne. Literatūra turi savo pagrindinę priemonę - žodį. O žodis yra magiškas dalykas. Rašantysis yra priverstas atsižvelgti į realią situaciją. Vaikas yra visoks: ir protingas, ir kvailas, ir chuliganas. Tu priverstas tenkinti jo užgaidas. Svarbiausias dalykas, ką, mano manymu, duoda gera literatūra vaikams, - ji parodo žodžio "skanumą", universalumą. Skaitai kokio nors grafomano tekstą, ir jauti, kaip tekstas kliūva. Matai, kaip pro šikšnelę šaudoma.

- Kodėl knygos vaikams užsiguli leidyklų stalčiuose?

- Yra krūvos leidyklų, kurios perleidinėja verstinę literatūrą. Čia nieko dirbti nereikia: vertėjui kelis skatikus numeti, ir itin pigiai išleidi knygą. Leidyklos leidžia aukso fondus ar populiariausias knygas - eina paskui rinką. Knyga yra prekė. Knygynai užsisako tai, kas perkama. Sviestas ar knyga prekybininkams - tas pats.

Kitas dalykas, nacionalinis identitetas yra formuojamas vaikų literatūros pagalba. Mūsų valstybės politika yra gyvenimas šia diena. Tai yra skylių lopymas, ne politika. Nacionalinė vaikų literatūra turėtų būti valstybės dėmesio centre. Į kultūrą ir jaunų žmonių auklėjimą valstybė turėtų investuoti šimtus kartų daugiau nei dabar.

- Kurti vaikams nepelninga. Kodėl nesiimate ko kito?

- Aš visą gyvenimą stengiausi dirbti tai, kas man pačiam yra malonu ir įdomu. Apsimoka, neapsimoka... Yra toks dalykas, kaip kūrybos malonumas. O jei dar kartais netyčiom pasiseka gerai padaryti...

Rima ČELIAUSKAITĖ

Sidebar placeholder