Sekmadienį senoje kuršiškoje sodyboje "Giruli" surengta baigiamoji savaitę trukusio plenero paroda. Joje eksponuoti net 124 darbai, kuriuos sukūrė iš visos Lietuvos suvažiavę menininkai.
Be projekto sumanytojų šventojiškių dailininkės Audronės Bukauskienės ir skulptoriaus, Šventosios herbo kūrėjo Petro Barono, vienuoliktąjį kartą fiksuoti Šventosios žemės atminimo ženklų suvažiavo ir plenero senbuviai, ir pirmąkart į jį atvykę dailininkai: Algimantas ir Audronė Vorevičiai iš Šakių, Arūnas ir Ingrida Vaitkai iš Alytaus, klaipėdiškė Rima Baukaitė, Ramūnas Dagys iš Radviliškio, panevėžietė Ilona Žvinakienė, Elma Šturmaitė iš Druskininkų, Nijolė Trinkūnienė iš Ignalinos, Saulė Urbanavičiūtė iš Vilniaus ir palangiškė Rasa Užpelkytė.
Plenero dalyviai lankėsi Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčioje ir Šventosios girininkijoje, kur susitiko su ilgamečiu Kretingos miškų urėdu Antanu Baranausku ir girininku Egidijumi Japertu. Pabuvota muziejuje pas kraštotyrininką Mikelį Balčių, kuris kasmet menininkams pasiūlo tiek temų bei idėjų, kad jų užtektų dar gerai dešimčiai plenerų į priekį, bei koplyčioje "Stella Maris".
GALERIJA. Ankstesnių plenerų metu sukurti darbai eksponuoti Ošupio tako sodybų kiemeliuose.
Visą savaitę keliaujantys ar dviračiais važiuojantys Ošupio taku poilsiautojai turėjo galimybę išvysti ankstesnių plenerų metu sukurtų darbų parodą. Ji, kaip ir baigiamoji plenero paroda, eksponuota ant kaimyninių sodybų tvorų, mat kitos vietos meno kūriniams Šventojoje nėra.
Pasak plenero kuratorės Sandros Bučiūtės-Paulauskienės, nebūtų buvę ir šiųmetinio renginio, nes šiemet jo organizavimui finansavimo apskritai negauta, tad projektą jau ketvirtą kartą gelbėjo pagrindinis jo mecenatas, Šventosios seniūnijos bendruomenės pirmininkas Domininkas Jurevičius, priglaudęs dailininkus savo sodyboje.
Į "Patvorių galeriją" - taip pakrikštijo dailininkai antrąkart šioje vietoje rengiamą baigiamosios parodos atidarymą - suėję bei suvažiavę svečiai ilgai tyrinėjo piešiniuose, akvarelėse, grafikos bei tapybos darbuose menininkų įamžintus juos įkvėpusius ženklus, kuriuose atsispindėjo ne tik dvi pagrindinės plenero temos. Juose, kaip ir visais ankstesniais metais, didžiausias dėmesys skirtas Šventosios istoriniam bei kultūriniam paveldui skleisti, šio unikalaus Kuršių žemės kampelio grožiui bei svarbai visos Lietuvos ir Baltijos pajūrio amžių tėkmės kontekste atskleisti.
Tad ir šiemet galima cituoti menotyrininkės Rūtos Marijos Purvinaitės pasakytus žodžius: "Dešimt plenerų, suvienydavusių Lietuvos menininkus, paliko ryškų pėdsaką Šventosios kultūros istorijoje, kuris, reikia tikėtis, neišsitrins iš esamojo ir būsimojo laiko atminties".
Rašyti komentarą