10 seniausių pasaulio kalbų

10 seniausių pasaulio kalbų

(1)

"Kalbos evoliucija panaši į biologinę evoliuciją - ji vyksta iš lėto, karta po kartos, tad tarp vienos kalbos ir iš jos išsivysčiusios kitos nėra lūžio taško. Taigi tiksliai pasakyti, kuri iš seniausių kalbų yra senesnė už kitą - neįmanoma", - tinklalapyje theculturetrip.com rašo kalbų tyrinėtoja Lani Sylindžer (Lani Seelinger).

kurios vartojamos iki šiol

Daugelis lingvistų sutinka, kad pirmosios kalbos susiformavo 100 000 metų prieš Kristaus gimimą. Tuo metu Afrikoje išsivystė šiuolaikinis homo sapiens su modernia kaukolės forma ir balso tembru, kuris įgalino ištarti garsus, reikalingus moderniai kalbai.

Kuri pasaulio kalba seniausia? Yra keletas kriterijų, pagal kuriuos galime pabandyti atsakyti į šį klausimą: tai seniausia užrašyta kalba, seniausia tam tikrame regione arba seniausia iki šiol vartojama kalba.

Remdamiesi L. Sylindžer sudarytu dešimtuku, apžvelkime seniausias pasaulio kalbas, kurios vartojamos iki šiol.

1. Hebrajų

Semitų grupės kalba, gyvuojanti daugiau nei 4000 metų. Ja pasaulyje kalba daugiau nei 7 milijonai žmonių, daugiausia - Izraelyje, taip pat pasaulio žydų bendruomenėse. Pobiblinėje epochoje (maždaug nuo mūsų eros 2 amžiaus) hebrajų kalba nebevartojama kasdieniam bendravimui, ją išstūmė aramėjų kalba.

Hebrajų kalba tapo 1948 m. sukurtos Izraelio valstybės oficialiąja kalba.

Moderni hebrajų kalba rašoma iš dešinės į kairę, naudojant hebrajų alfabetą.

2. Tamilų

Viena iš nedaugelio Indijoje vartojamų kalbų, kilusių ne iš sanskrito. Ji priklauso dravidų kalbų šeimai, į kurią įeina maždaug 26 kalbos, vartojamos Pietų Indijoje, Šri Lankoje, taip pat kitose Indijos dalyse bei Pakistane. Dravidų kalbomis kalba maždaug 200 mln. žmonių. Šios kalbų šeimos ryšys su kitomis šeimomis nenustatytas, mėginama jas sieti su senovine elamitų kalba (mirusi kalba, vartota senovės Elame - daugiausia dabartinio Irano pietinėje dalyje).

Kaip ir sanskritas, tamilų kalba Indijoje turi klasikinės kalbos statusą. Ja kalba vien tamilų tautybės žmonės (pasaulyje jų yra apie 77 mln.).

Žodžiai, atėję pas mus iš tamilų kalbos:

  • katamaranas (tamiliškai "katu" (rišti) + "maram" (medis)),

  • mangas (tam. mangas yra "man", o "kai" yra vaisius),

  • karis (tam. "kari" - maistas iš daržovių),

  • mandala (tam. "mutalai" - skritulys)

3. Lietuvių

Kalbų šeima (daugiau nei 400 kalbų), kuriai priklauso dauguma europietiškų kalbų, vadinama indoeuropiečių. Šios grupės kalbomis kalba apie 3 mlrd. žmonių. Ši šeima turi bendrus protėvius - t. y. vieną prokalbę, tačiau jos "nariai" pradėjo tolti vieni nuo kitų apie 3500 m. pr. Kr. ir pamažu prarado tas panašybes, kurios jas vienijo. Iš anksčiau egzistavusios protėvynės į įvairias puses išplito indoeuropiečių prokalbę vartoję žmonės. Ši prokalbė palaipsniui kito, skilinėjo, duodama užuomazgą kalbų grupėms ir galiausiai indoeuropietiškoms kalboms.

Tik viena iš indoeuropiečių šeimos narių išlaikė daugiausiai šių senųjų ypatybių, kaip manoma, siekiančių 3500 m. pr. Kr.: tai lietuvių kalba. Ji priklauso baltų kalbų grupei.

Baltų kalbos paprastai skirstomos į dvi grupes: vakarų baltus ir rytų baltus. Vakarų baltams priskiriamos išnykusios prūsų ir jotvingių (kartais dar ir kuršių), o rytų baltams - gyvosios lietuvių, latvių ir mirusios kuršių, žiemgalių, sėlių kalbos.

Lietuvių ir latvių kalbomis dabar šneka apie 4,7 mln. žmonių (daugiausia Lietuvos ir Latvijos teritorijose).

Visos kitos baltų kalbos, išskyrus prūsus, nepaliko jokių rašto paminklų, todėl apie jas ir apie jomis kalbėjusių žmonių skaičių mažai žinoma.

Lietuvių kalba išlaikė daugiau archajiškų garsų ir gramatinių formų nei visos kitos jos lingvistinės seserys, todėl ji laikoma seniausia iš visų gyvų indoeuropiečių kalbų.

Lietuvių kalbos studijos vykdomos daugelyje pasaulio indoeuropeistikos centrų - universitetuose bei institutuose.

4. Persų

Persų, arba farsi, yra viena iš labiausiai paplitusių indoeuropiečių šeimos iranėnų kalbų. Tai Irano (buvusi Persija) kalba, nors ja taip pat kalbama Afganistane, Tadžikistane ir Pakistane. Nedidelės bendruomenės, kalbančios persų kalba, taip pat gyvena daugelyje kitų Persijos įlankos šalių - Bahreine, Irake, Omane, Jemene, JAE.

Farsi vartoja 30 milijonų žmonių Irane, 7 mln. Afganistane ir apie 2 mln. Pakistane.

Senoji persų kalba buvo paplitusi Irano pietryčiuose I tūkstantmetyje pr. m. e. Tuo pat metu vystėsi ir gimininga persų kalbai Avestos kalba (I tūkstantmečio pr. m. e. pradžia).

Naujoji persų kalba žinoma nuo IX amžiaus ir vartoja modifikuotą arabų raštą.

5. Islandų

Dabartinė islandų kalba yra kilusi iš senovės skandinavų ir yra labai artima farerų kalbai bei vakarų norvegų tarmėms. Tai indoeuropiečių kalba, kartu su danų, švedų, norvegų ir farerų kalbomis sudaranti šiaurinę germanų kalbų šaką.

Islandų, norvegų ir farerų kalbos priklauso vakarinėms šiaurės germanų kalboms, o švedų ir danų - rytinėms.

Kalba, kuri pradėjo dominuoti naujai apgyventoje saloje, buvo daugumos naujakurių naudojama senoji norvegų kalba. Ilgą laiką senosios islandų ir norvegų kalbos buvo beveik nepakitusios. Tik nuo XV a. kalbos išsiskyrė, o tiksliau - pradėjo keistis senoji norvegų kalba.

Senoji islandų kalba ilgai priešinosi naujovėms. Nors kalboje įvyko daug fonetikos pokyčių, senoji rašytinė islandų kalba mažai tepakito nuo XIII a. net iki šių dienų.

Ši kalba neturi dialektų.

Seniausi Islandijos rankraščiai, išlikę iki šių dienų, yra iš XI a. antros pusės.

6. Makedonų

Tai pietų slavų kalba, ja kalbama daugiausia Makedonijoje bei tautinių mažumų Albanijoje ir Graikijoje. Ji yra gimtoji apie 2 mln. žmonių.

Makedonų rašytinė kalba su serbiško tipo kirilicos rašmenimis sukurta 1945 m.

7. Baskų

Baskų tautos kalba, kuri vartojama Baskų šalyje, regione, iš dalies priklausančiame Ispanijai, iš dalies - Prancūzijai. Kalbančiųjų iš viso 690 tūkst., tarp jų 500 tūkst. Ispanijoje. Taip pat yra nemažai baskų kalba kalbančiųjų kitose Europos ir Amerikos šalyse, bendras baskiškai kalbančiųjų skaičius siekia apie 106 300.

Pirma knyga baskų kalba buvo išleista 1545 m. Tai buvo eilėraščių rinkinys.

Turi 6 pagrindinius dialektus.

8. Suomių

Ji priklauso finougrų kalbų šeimai. Vartojama Suomijoje (išskyrus švediškąją šalies sritį ir Enare bei Utsjoki sritis, kur kalbama dar ir samių kalba), Finmarko provincijoje Norvegijoje, šiaurės rytų Norboteno provincijoje Švedijoje, Sankt Peterburgo srityje bei pavienėse teritorijose Sibire ir Šiaurės Amerikoje.

Iš viso suomiškai kalba apie 6 milijonus žmonių.

Suomiai patys save vadina suomalaiset (suomalainen, suo - pelkė, maa - kraštas), o savo kalbą - suomi.

Aplinkinės tautos, išskyrus estus, kalba indoeuropiečių šeimos kalbomis, kurių struktūra labai skiriasi nuo suomių kalbos.

Giminių suomių kalba neturi.

9. Gruzinų

Kaukazo regionas - lingvistų rojus. Pagrindinės trijų pietų Kaukazo šalių - Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos - kalbos kilusios iš trijų visiškai skirtingų kalbų šeimų: armėnų - iš indoeuropiečių, azerbaidžaniečių - iš tiurkų, o gruzinų - iš kartvelų.

Gruzinų kalba yra labiausiai vartojama kartvelų kalba ir vienintelė Kaukazo regiono kalba, turinti senovės literatūros tradicijas. Jos graži ir unikali abėcėlė taip pat sena - manoma, kad ji išsivystė iš aramėjų kalbos trečiajame šimtmetyje pr. Kr.

Nors ši kalba nėra tokia unikali kaip baskų, pasaulyje egzistuoja tik keturios kartvelų kalbos, kuriomis šneka tik etninės mažumos Gruzijoje. Nė viena iš jų neturi sąsajų su jokia kita pasaulio kalba.

10. Škotų gėlų

Priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, keltų kalbų grupei, goidelų pogrupiui. Ją vis dar vartoja apie 1,5 proc. (apie 60 tūkstančių) Škotijos gyventojų.

Nuo 2005 m. ji turi oficialios kalbos statusą (kartu su anglų kalba).

Susiformavo tada, kai airių kolonistų tarmė Škotijoje nutolo nuo motininės airių kalbos. Manoma, kad pirmieji skirtumai kalboje jau buvo pastebimi 9 a., bet galutinai kalbos atsiskyrė 17 a., kai buvo išleista škotiškai parašyta Biblija.

Dabartinį pavadinimą turi nuo 18 a. (iki tol vadinta airių kalba). Iki to laiko škotai ir airiai vartojo tą pačią literatūrinę kalbą.

Airijos šiaurinių tarmių atstovai lengviau supranta škotus nei pietinių.

Šaltiniai: theculturetrip.com, www.wikiwand.com, wikipedia.org.

AR ŽINOTE, KAD...
* Seniausi rasti užrašai yra šumerų ir egiptiečių kalbomis (3200 m. pr. Kr.)
* Seniausi išlikusios kalbos užrašai - kinų. Pirmi rasti užrašai datuojami 1500 m. pr. Kr. Nuo kinų kalbos nedaug atsilieka graikų kalba.
* Ankstyviausius rašytinius paminklus palikusi indoeuropiečių kalba yra hetitų kalba. Šios kalbos rašto paminklai žinomi iš 1-13 a. pr. m. e. Hetitai - senovės indoeuropiečių tauta, gyvenusi Mažojoje Azijoje, tiksliau - jos centrinėje dalyje, vadinamoje Kapadokija. Hetitų civilizacija klestėjo II tūkstantmetyje pr. m. e. Jai žlugus, kalba išnyko.
* Baltų kalbos, išlaikusios daugelį indoeuropiečių prokalbės bruožų, užrašytos tik nuo 14 a.
* Anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paliudyta baltų kalba yra prūsų.
* Seniausias iki šių dienų išlikęs baltiškas tekstas - tai humoristinis dvieilis, įrašytas į vieną vos prieš keletą dešimtmečių Bazelio universiteto bibliotekoje atrastą 14 a. knygą:

Kayle rekyfe. thoneaw labonache thewelyse. Eg. koyte. poyte. nykoyte. penega doyte.

Dėl to, kaip tiksliai reikėtų skaityti šį tekstelį, kalbininkai nėra priėję vieningos nuomonės, tad čia pateikiama tik viena iš galimų interpretacijų (prof. Vytauto Mažiulio):

"Sveikas, pone! Tu nebe geras dėdelis, jeigu tu nori gerti, [bet] nenori tu pinigą duoti."

Geriau įsiskaitę, dvieilyje nesunkiai atpažįstame kai kuriuos bendrabaltiškos kilmės žodžius, nors ir ne visai tą patį reiškiančius prūsų bei lietuvių kalbose:

labonache, thewelyse, poyte, doyte - labas, tėvelis, puota, duoti.

Šaltinis: www.prusistika.flf.vu.lt

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder