Senovės keltai galėjo turėti dantų implantus

Senovės keltai galėjo turėti dantų implantus

Akinantis žvilgesys, karūnėlės - tai nėra tik šiandieninės visuomenės pranašumai, siekiant turėti gražią šypseną. Senovės keltai tokiomis šypsenomis taip pat didžiavosi. Archeologai neseniai Prancūzijoje atkasė kapą, datuojamą trečiame amžiuje prieš Kristų, kuriame buvo aptikti dantų implantai.

Implantai – tai geležiniai sraigtukai, kurie galbūt pritvirtindavo gumą, laikančią dantį vietoje. Jie buvo surasti vienų griaučių burnoje keltų kapavietėje Prancūzijoje.

„Nors dar nėra aišku, iš ko netikras dantis pagamintas, jo paskirtis buvo pagražinti savininko šypseną“, - sakė Gijomas Segiunas (Guillaume Seguin), Prancūzijos archeologas ir tyrimo bendraautoris.

„Rastas implantas buvo priekinio danties, vienas labiausiai matomų besišypsant, todėl galima manyti, kad jo paskirtis buvo estetinė“, - pasakojo archeologas.

Dantys senovėje

Prarastų dantų keitimas nebuvo naujiena. Alžyre radus 7000 metų senumo kaukolę, tyrimai parodė, kad dantys buvo formuojami iš kaulų. Per kitus žemės kasinėjimus Egipte rasti 5500 metų senumo griaučiai  su pakeistu priekiniu dantimi, pagamintu iš jūros kriauklės.

Šie senoviniai dantys taip pat galėjo būti implantuoti po mirties, teigia mokslininkai. Egiptiečiai tikėjo, kad jie naudos kūnus pomirtiniame gyvenime, todėl kai kurie norėjo pradėti naują gyvenimą su pilna burna dantų.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder