Sveiki, žvejai!

Ką gi... ilga ir nuožmi žiema pagaliau baigėsi. Daugeliui žvejų ledas įgriso iki gyvo kaulo ir labai jau norisi žolytės, šilumos, o akys pasiilgo žalios spalvos. Bet ką kalbėti - žiema buvo puiki. Žūklei sąlygos buvo fantastiškos. Ypač stintų gaudytojams. Ne kasmet Kuršių marios užšąla iki pat Kiaulės nugaros ir ledas laikosi iki kovo pabaigos.

Tiesa, su rimtesnės žuvies kibimu šiemet buvo ne kas. Labai jau vangiai Ventės rage elgėsi ešeriai. Ne tik kad pačiam neteko pasidžiaugti gerais ešerių laimikiais, tačiau ir pripažinti žūklės asai Ventėje geros žvejybos nepatyrė. Gerai dryžuotieji kibo Kaliningrado srityje. Ne visada, ne visiems, tačiau laimikiai buvo kur kas solidesni. Palyginti su praėjusia žiema, šiemet vežančių žvejoti į Kaliningrado sritį atsirado daugiau. Kitais metais, matyt, jų dar daugės. Reikalai krypsta į tai, kad su laiku rimtų ešerių važiuosim gaudyti į artimą užsienį. O dabar nedidelė, gal poros savaičių pauzė, kol gamta susitvarkys savo reikalus, o mes jau su kitokiais įrankiais gaudysim tą pačią žuvį. Tiesa, kas nesnaudė - tas spėjo ledus nusimetusioje Minijoje pamėtyti blizgę ar voblerį. Dabar tai padaryti beveik neįmanoma, Minija stora nuo vandens pertekliaus ir pikta. Tačiau Minija pasižymi tokia gera savybe, kad pikta ji būna neilgai. Labai gali būti, kad jau kitą savaitę šioje upėje bus galima bandyti ieškoti neršti atplaukusių stintų. Yra Baltijos jūra, kur galima bandyti žvejoti nuo kranto, pučiant palankiam vėjui. Plekšnių sezonas dar neprasidėjo, tikimybė pagauti - nedidelė, tačiau ne tai svarbiausia, labai jau norisi už ilgo koto pasilaikyti... Labai greit turėtų nuslūgti vanduo Danėje. Tiesą sakant, jis ten ir nėra labai jau pakilęs. Labai norėdami žvejybai vietų tikrai rasite.

Iš mokslo varpinės

Atsakymai į Lietuvos žvejų klausimus

Internetinis žvejų portalas zvejokliai.ten.lt kiekvieną mėnesį spausdina Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vadovo dr. T. Virbicko atsakymus į žvejams rūpimus klausimus. Spausdiname keletą klausimų ir atsakymų, kurie gali būti įdomūs ir mūsų krašto žvejams.

Kokios kirmėlės gyvena stintų oro pūslėje ir ar jos pavojingos žmogui?

Šie specifiniai parazitai yra apvaliosios kirmėlės (Nematoda) Cystidicola farionis. Jų kiaušinėlius, patekusius į vandenį iš žuvų, praryja šoniplaukos. Pastarosiose iš kiaušinėlių išsirita lervos, kurios vystosi iki 3-ios stadijos. Žuvys, prarijusios šoniplaukas su 3-ios stadijos Cystidicola lervomis, jomis užsikrečia. Lervos, nukeliavusios į plaukiojamąją pūslę, virsta suaugusiomis kirmėlėmis. Pastarosios subrandina kiaušinėlius, kurie vėl patenka į aplinką. Taip ciklas ir kartojasi. Žmogui šios kirmėlės visiškai nepavojingos.

Jau keletas metų Nemuno žemupyje neršto metu intensyviai gaudomos vėgėlės. Ar nėra pavojaus smarkiai sumažinti Kuršių marių vėgėlių populiaciją? Atrodo, logiška būtų riboti žvejybą neršto metu, bet tai nedaroma. Gal čia nėra jokio pavojaus?

Pavojaus, be abejo, yra, ir vis labiau intensyvėjančios žvejybos pasekmės jau jaučiamos, nors kai kas norėtų tai nuneigti. Klausimas dėl vėgėlių žvejybos apribojimo neršto metu jau buvo iškeltas rengiant naujas mėgėjiškos žūklės taisykles. Deja, sulaukta stipraus pasipriešinimo.

Šiemet dažnai girdžiu, kad gaudydami stintas Kuršių mariose žvejai pagauna daug ir nemažų plekšnių. Pačiam teko matyti net Juodkrantėje pagautą plekšnytę. Kodėl jos net 20 kilometrų nuo jūros pakyla gėlais vandenimis?

Iš 3 plekšnių rūšių, pasitaikančių ar gyvenančių Lietuvos priekrantėse, pačios gausiausios yra upinės plekšnės (Platychhthys flesus). Jau pats pavadinimas nurodo, kad šios žuvys užsuka ir į gėlus vandenis, Lietuvoje kartais pasiekia ir Nemuno žemupį. Tačiau visiškai gėlo vandens jos privengia, todėl dažniausiai pasitaiko tik šiaurinėje marių dalyje, kur pučiant stipresniam šiaurės vakarų-vakarų vėjui iš Baltijos jūros įsiveržia didesnio druskingumo vandens masės. Išgilinus Klaipėdos sąsiaurį, tai įvyksta gana dažnai.

Įdomybės

Amerikoje irgi yra brakonierių

Šiaurės Kalifornija JAV visada buvo meškeriotojų rojus. Čia gyvena didžiuliai baltieji eršketai, užaugantys iki 250 kg. JAV mokslininkų teigimu, pastaruoju metu šių žuvų populiacija labai sumažėjo. Pasak gamtosaugos specialistų - kalti brakonieriai, gaudantys eršketus ir juodojoje rinkoje parduodantys jų ikrus. Planuojama net panaikinti mėgėjiškos žūklės kvotas šioms žuvims. Iki šiol per dieną buvo galima sugauti vieną tam tikro dydžio eršketą. Brakonieriavimas Kalifornijos upėse siejamas su brakonieriavimu Volgos deltoje. Pasak gamtosaugos specialistų, dėl brakonieriavimo tame regione labai sumažėjo eršketinių žuvų ir labai pakilo juodųjų ikrų kaina pasaulinėje rinkoje. Beje, brakonieriavimo bacilą, gamtosaugininkų teigimu, į JAV užvežė taip pat rusai. Kelios brakonierių komandos iš Rusijos ir Ukrainos pernai sulaikytos Kalifornijos upėse. Ką gi... tokios bacilos plinta sparčiau nei paukščių gripas.

Nauja knyga

Žuvims ir jų nerštavietėms apsaugoti Lietuvoje įsteigta 10 ichtiologinių draustinių. Jie apima 34 upes ir jų atkarpas. Ichtiologinius draustinius, jų biologinę įvairovę, fizines ir geografines ypatybes, dabartinę situaciją ir perspektyvas pristato metų pradžioje pasirodęs leidinys "Lietuvos ichtiologiniai draustiniai". Knygos autoriai - Vilniaus universiteto Ekologijos instituto ir Klaipėdos universiteto mokslininkai. Leidinį redagavo gamtos mokslų daktaras Vytautas Kesminas. Knygoje pateikti ichtiologinių draustinių žemėlapiai, hidrologiniai duomenys.

GPS visiems

Elektroninių čipų gamybos kompanijos "SiFR Technology Holding" specialistų manymu, 2011 metais dauguma mobiliųjų telefonų turės GPS navigatorius. Jų nuomone, po 5 metų GPS navigatorius taps tokia pat privaloma telefono dalimi, kaip dabar yra fotoaparatas. Taigi po penkerių metų žvejai, turėdami ne pigiausius mobiliųjų telefonų modelius, net tirščiausiam rūkui esant galės orientuotis Kuršių mariose, Baltijos jūroje ar miške ir žinos, kur yra automobilis, kur kibo žuvis praėjusią savaitę, ar kur prieš savaitę rado daugiausia baravykų.

Kas pietums?

Skrebučiai su žuvies mase

Kelios batono riekelės, 500 g žuvies filė, 1/2 stiklinės pieno, 1 kiaušinis, 1/2 nešviežio batono, 4 šaukštai margarino, 1 svogūnas, 1 šaukštas aliejaus, pipirų, druskos, 2 šaukštai sukapotų petražolių.

Žuvies filė sumalti mėsmale kartu su pamirkytu piene ir išspaustu batonu. Svogūną nulupti, sukapoti ir pakepinti aliejuje, bet neapskrudinti. Į sumaltą masę sudėti pakepintą svogūną, kiaušinį, pagal skonį pipirų ir druskos. Viską gerai išmaišyti. Batono riekeles iš abiejų pusių patepti margarinu. Iš masės suformuoti mažojo piršto storio ritinėlius ir uždėti įuos ant kiekvienos riekelės. Skrebučius sudėti ant kepimo skardos ir kepti 20 min. gerai įkaitintoje orkaitėje. Patiekti pabarstytus petražolėmis.

Sąmonės nuotrupos

Egzistuoja dvi stručių rūšys: pilkieji ir žydri. Pilkieji slepia galvas smėlyje išgąsčio metu, o žydri tik to ir telaukia!

* *

Kas yra šviesos greitis? Tai toks greitis, kai jūs iš šaldytuvo ištraukiate butelį alaus, anksčiau, nei šaldytuve užsidega lemputė.

* *

Vakar buvau balete. Jie ten visą laiką stypčiojo ant pirštų galų. Kodėl negalima paprasčiausiai paieškoti aukštesnių šokėjų?

* *

Irklavimas iš berniukų daro vyrus, iš mergaičių, deja, taip pat.

Ech... pavasaris. Pagaliau...