Tarahumarai: bėgantys kalnais

Šiaurės Vakarų Meksikoje, Pietvakarių Čihuahvoje ir Šiaurės Durange įsikūrę indėnai vadina save "raramuri" - tai jų kalba reiškia "bėgančios kojos".

Geriausi bėgikai

Iš tiesų šiuos žmones galima vadinti geriausiais pasaulyje bėgikais, mat jie prisitaikę sparčiai judėti kalnuose, kur nuo vienos gyvenvietės iki kitos - daugybė kilometrų. Pats gyvenimo būdas diktuoja tokį judėjimo ritmą.

TARAHUMARAI gyvena sunkiai pasiekiamose aukštikalnėse, kalnų šlaituose, žiemą - kanjonuose. Tai viena iš labiausiai izoliuotų pasaulyje tautų. Pagal padavimą, kadaise čia, kalnuose, gyvenę milžinai, kurie patys suakmenėję. Fotolia nuotr.

Tarahumarų protėviai prieš tris tūkstančius metų gyveno Ramiojo vandenyno pakrantėje Meksikoje. Gelbėdamiesi nuo priešiškų genčių, patraukė į rytus, į Čihuahvos lygumas.

Pirmasis vietinių kontaktas su europiečiais įvyko 1603 metais, kai čia atkako pirmasis misionierius jėzuitas.

Kai tarahumarus 17-18 a. ėmė spausti ispanų konkistadorai, jie patraukė į Siera Madrės kalnus bei Vario kanjoną.

BAŽNYČIA. Čia šamanizmas sumišęs su katalikybe ir jėzuitų misionierių tradicijomis. Fotolia nuotr.

Misionieriai stengėsi sutelkti juos aplink ispanų misijas ir fermas, tačiau indėnai įnirtingai priešinosi kolonizacijai ir krikštui. 7 amžiaus antroji pusė buvo jiems tarsi stichinė nelaimė. 1648-1652 m. tarahumarai tris kartus sukilo prieš ispanus, sudegino ir sugriovė daugiau nei 20 misijų. Dalis pasitraukė į Sieros pietvakarius, ten pasislėpė kalnų gilumoje, apsigyveno olose ir išsaugojo savo kultūrą bei religiją.

Uždari ir ištvermingi

Iki šiol tai viena iš labiausiai izoliuotų pasaulyje tautų. Jie uždari ir nelinkę pasitikėti svetimšaliais, ypač baltaodžiais, kurie "ateina ir pasiima", kas priklauso vietiniams. Saviizoliacija - tai jų išlikimo strategija. Gentyje galioja savitarpio pagalbos paprotys - "korima".

UŽDARI. Tarahumarai uždari žmonės, nelinkę pasitikėti svetimšaliais, ypač baltaodžiais. Saviizoliacija - tai jų išlikimo strategija. Genties populiacija šiandien - apie 120 tūkst. žmonių. Fotolia nuotr.

Tarahumarai - labai ištvermingi, jie gali bėgti beveik be poilsio tris paras, nesustodami įveikti 300 kilometrų. Bėgioja basi arba ryšėdami savo gamybos sandalus. Patys gentainiai rengia tarpusavio bėgimo varžybas, iš kartos į kartą, tačiau tai ne sportas, o šventas ritualas. Tarahumarai sako, kad šitaip jie linksmina Dievą.

Vyrui - trys, moteriai - keturios

Vyrai, pagal šių indėnų tikėjimą, turi tris, o moterys - keturias sielas. Vyrai rūpinasi maistu, medžioja, dirba, todėl jiems pakanka trijų, o moterys duoda gyvybę, išnešioja ją įsčiose, o paskui rūpinasi vaiku visą jo gyvenimą, net ir po savo mirties.

Gyvenimas ir mirtis - tai du likimai. Pirmąjį žmogus gauna atėjęs į šį pasaulį, antrąjį - grįžęs į aną. Tai du skirtingi pasauliai, ir kiekviename iš jų tu gali padaryti ką nors gero savo genčiai. Abiejuose pasauliuose, pagal tarahumarus, žmogus turi savo paskirtį.

MOTERYS audžia juostas, pina krepšius. Fotolia nuotr.

Kai gentainis pereina iš vieno pasaulio į kitą, pasilikusieji šiame rengia ta proga keletą atsisveikinimo iškilmių: tris - jeigu išėjusysis buvo vyras, keturias - jeigu moteris.

Tarahumarai tiki, kad visoms jų sieloms užgesus, danguje įsižiebia naujos žvaigždės. Kiekvienas šviesulys - žmogaus siela.

Velnias smuiku negroja

Pagal tarahumarus, pasaulį sukūrė dievas Onoruamė. Tai protėvių tikėtas Saulės dievas, įgavęs krikščioniškų bruožų. Onoruamė turi žmoną Iyerugami, jo motina - Mėnulis, kuri yra Mergelė Marija. Ji gyvena danguje su sūnumis "sukristo" (nuo ispanų Jesucristo) ir dukromis "santi" (šventosiomis). Marijos vaikai susiję su fiziniu pasauliu per katalikų ikonas, Nukryžiavimą, medalionus su šventųjų atvaizdais.

NAMAI kalnuose akmeniniai arba iš rąstų. Daugelis šeimų iki šiol gyvena olose, nes tiki, kad taip nori dievas Onoruamė. Wikipedia nuotr.

Tarahumarų pasaulėvaizdyje egzistuoja ir Velnias, kuris ne visada baisus (kartais su juo galima tartis). Kartais jis groja gitara, bet niekada - smuiku, nes instrumentas su stryku sudaro kryžių.

MERGAITĖS ir moterys mėgsta ryškius apdarus ir papuošalus. Wikipedia nuotr.

Genties populiacija šiandien - apie 120 tūkst. žmonių. Išgyvena augindami kukurūzus, pupas, moliūgus, bulves, naminius gyvulius ir paukščius (visa tai perėmė iš ispanų). Vyrai dar dirba plantacijose, miškų pramonėje. Moterys užsiima keramikos amatu, rankdarbiais: audžia juostas, pina krepšius.

Kam bėgti?

Ištvermingieji tarahumarai beveik nevalgo mėsos, pasitenkina kukurūzais ir pupelėmis. Jų moterys, beje, fiziškai dar tvirtesnio sudėjimo nei vyrai.

GENTIES vyrai 1892 m. Wikipedia nuotr.

Tiesa, kai 20 amžiuje šios genties vyrai buvo pasiųsti bėgti olimpiadoje, jie nelaimėjo, nes drovėjosi aplenkti kitus dalyvius. Vėliau po ilgų įkalbinėjimų dar vienas "bėgančių kojų" genties atstovas dalyvavo maratone, tačiau didžiausias jo konkurentas patyrė nervų sutrikimą... mat tarahumaras, risnodamas šalimais, visą laiką šypsojosi.

Sportas, šių žmonių manymu, - bergždžias reikalas. Verčiau bėgti paskui ožką, kuri duos pieno. Jie nejaučia konkurencijos poreikio ir nesupranta, kam reikalingos tokios pergalės...