A. Maldeikienei diagnozuotas krūties vėžys

Tai ji pati patvirtino naujienų portalui Delfi.lt.

A. Maldeikienės teigimu, chemoterapinis gydymas jai bus taikomas nuo spalio mėnesio.

Politikė minėjo nenorinti plėtoti šios temos, tačiau sakėsi suprantanti, kad dėl to, jog yra viešas asmuo, jai keliami kiti viešumo reikalavimai, kurių ji ketina paisyti.

Žinia apie charizmatiškosios ekonomistės ligą internete sukėlė reakcijų bangą. Politikei linkima sveikatos ir stiprybės kovoje.

„Krūties vėžys – dažniausias moterų onkologinis susirgimas. Todėl daugelis moterų galėtų pasakyti, kad šia liga sirgo ar serga mano draugė, mama, teta, kolegė. Sergančioms moterims labai reikia sveikųjų pagalbos ir palaikymo. Iš vienos pusės, tai suteikia daugiau vidinės stiprybės, ramybės. Iš kitos – padeda pacientų organizacijoms siekti, kad sergančiosioms būtų prieinamas joms reikalingas efektyvus gydymas“, – kalbėjo Onkologinėmis ligomis sergančiųjų asociacijos Onkologija.lt prezidentė Zita Zamžickienė.

Sergamumas

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Pasaulyje kasmet nustatoma per milijoną naujų krūties vėžio atvejų. Apskaičiuota, jog JAV krūties vėžiu per gyvenimą suserga viena iš 8, Kanadoje – viena iš 9, Anglijoje – viena iš 12 moterų.

Lietuvoje moterys krūties vėžiu serga maždaug dvigubai rečiau nei Prancūzijoje, Olandijoje ar Suomijoje. Mūsų šalyje kasmet diagnozuojama daugiau nei 1500 naujų krūties vėžio atvejų. Medikus džiugina tai, kad ryškios sergamumo didėjimo tendencijos nėra.

Rizika

Yra žinoma, kad vyresnės moterys serga dažniau nei jaunos. Taip pat labiau rizikuoja negimdžiusios ir nemaitinusios krūtimi.

Krūties vėžio rizika padidėja moterims, kurių mėnesinės prasidėjo anksti, ir toms, kurioms menopauzė prasidėjo vėliau. Tai susiję su estrogenų gamyba.

Įtakos krūties vėžiui išsivystyti gali turėti ir egzogeniniai estrogenai, kurių yra kontraceptiniuose vaistuose ir pakaitinės hormonų terapijos preparatuose. Be to, krūties vėžį gali nulemti gyvensena – po menopauzės atsirandantis nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, mažas fizinis aktyvumas.

5–10 proc. atvejų krūties vėžys yra paveldimas. Jeigu moteriai nustatomi genetiniai pokyčiai, ji dažniau serga abiejų krūtų vėžiu, padidėja ir kiaušidžių arba storosios žarnos vėžio rizika. Nustačius šių genų mutacijas galima siūlyti moterims profilaktiškai pašalinti abi krūtis, kiaušides.

Tyrimai

Krūties vėžio diagnostika nuolat tobulėja. Anksti nustatyti naviką padeda skaitmeninė mamografija, o atlikus magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus pavyksta atskleisti, kiek navikas yra išplitęs. Tai padeda ir gydytojams, ir ligonei apsispręsti, kokia turėtų būti operacija.

Vėžio diagnozė patvirtinama morfologiškai, t. y. atlikus biopsiją, kai specialia adata tyrimams paimamas audinių stulpelis. Morfologinis tyrimas – pats svarbiausias metodas patvirtinant krūties vėžį.

Norint įveikti vėžį labai svarbu žinoti ir krūties vėžio ląstelių biologines savybes, mat skirtingas ląsteles galima veikti specifiniais vaistais. Tai sužinoti taip pat padeda biopsija.

Biopsija. Kada atliekama?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Rentgeno skyriaus vadovės Eglės Jonaitienės teigimu, biopsija dėl krūties vėžio atliekama prieš operaciją, taip pat tais atvejais, kai dariniai krūtyse gydytojams neaiškūs, arba jei operacija tuo metu negalima.

Ištyrus audinius paaiškėja, koks tai auglys – gerybinis ar piktybinis, kiek jis agresyvus, kokios jo augimo prognozės. Tai žinodami gydytojai sprendžia, kokios apimties operacija bus atliekama, koks gydymas reikalingas moteriai.

Tyrimas – tai nedidelė intervencija į kūną, atliekama taikant skausmo malšinimo priemones. Atlikus nedidelį pjūvį į krūtį įleidžiama adata ir iš didesnių ar mažesnių, kartais net neapčiuopiamų ligos židinių paimama medžiagos tyrimams. Visi veiksmai stebimi kontroliuojant rentgenu arba mamografu.

Po šio tyrimo moterims dažniausiai lieka tik didesnė ar mažesnė kraujosruva.

Bendrovė „Roche Lietuva“ jau daugiau nei penkerius metus šalies ligonines remia adatomis krūties vėžio biopsijai.

Šis tyrimas atliekamas visoms moterims, kurioms jo reikia. Tai leidžia nustatyti tikslią diagnozę ir palengvina gydytojų darbą.

Kokie požymiai turi paskatinti kreiptis į gydytoją?

Pagrindinis ligos požymis – krūtyje užčiuopiamas kietas neskausmingas darinys. Tačiau darinys neretai apčiuopiamas tuomet, kai liga jau yra pažengusi ar išplitusi. Todėl rekomenduojama moterims nuolat tikrintis.

Pagal atrankinę mamografinės patikros programą Lietuvoje 50 metų sulaukusioms moterims kas porą metų atliekamas tyrimas mamografu. Tai leidžia užtikti auglį, kai jis dar neapčiuopiamas. Tuomet galima tikėtis daug geresnių gydymo rezultatų.

Savityra nėra tikslus metodas, tačiau jos taip pat nereikėtų pamiršti.